Ar jus veikia politiniai skandalai Lietuvoje?

APK­LAU­SA

Ar jus vei­kia po­li­ti­niai skan­da­lai Lie­tu­vo­je?

Vik­to­ri­ja, moks­lei­vė

– Ma­nęs ne­vei­kia, ne­la­bai gal­vo­ju apie to­kius da­ly­kus. Man Lie­tu­vos po­li­ti­ka ne­reikš­min­ga, nes jau se­niai ruo­šiuo­si emig­ruo­ti į Lon­do­ną. Ten no­rė­čiau dirb­ti kir­pė­ja. Svars­čiau at­si­da­ry­ti ko­kį sa­lo­ną Šiau­liuo­se, bet vi­siš­kai ne­ver­ta dėl al­gos – Ang­li­jo­je kir­pė­jai gau­na tri­gu­bai dau­giau.

Apo­li­na­ras, pen­si­nin­kas, bu­vęs in­ži­nie­rius-me­cha­ni­kas

– Kol neį­ro­dy­ta, ga­li bū­ti daug ble­fo – gal­būt kaž­kie­no už­sa­ky­mas, in­te­re­sai, po­li­ti­niai žai­di­mai. Kuo ski­ria­si par­ti­ja nuo kaž­ko­kios gru­puo­tės? Nie­kuo! Abe­jos tu­ri sa­vo in­te­re­sus. Jei ne­bū­tų sa­vų in­te­re­sų, į Sei­mą pa­kliū­ti ne­bū­tų tiek kon­ku­ren­ci­jos. Už kaž­ką bal­suo­ti rei­kia, nors pra­ktiš­kai ne­li­ko ne­su­si­te­pu­sių. Ne­ži­nia, ku­ri ta di­džiau­sia ar ma­žiau­sia blo­gy­bė. Ta­ry­bi­niais me­tais mė­sos kom­bi­na­te bu­vo po­sa­kis: dar­bi­nin­kas ne­ša ki­še­nėj, vir­ši­nin­kas ve­ža ma­ši­na.

Vi­li­ja ULINS­KY­TĖ-BAL­ZIE­NĖ, Fo­tog­ra­fi­jos mu­zie­jaus va­do­vė

– Ži­no­ma, vei­kia, kaip ak­ty­vų žmo­gų, su­vo­kian­tį, kad nuo po­li­ti­nių par­ti­jų, tų, kas ap­skri­tai yra val­džio­je, pri­klau­so mū­sų gy­ve­ni­mas. Pas­ku­ti­nis skan­da­las su li­be­ra­lų par­ti­ja la­biau­siai pa­vei­kė pro­tą ir emo­ci­jas, ka­dan­gi tu­rė­jo­me per­ne­lyg di­de­lį pa­si­ti­kė­ji­mą. Vi­si kal­ba­me bū­tuo­ju lai­ku, bet tai bu­vo ir yra ta par­ti­ja, ku­ri pa­sta­rai­siais me­tais tei­kė dau­giau­siai vil­čių, kad ga­li­me ei­ti eu­ro­pie­tiš­kos, etiš­kos po­li­ti­kos ke­liu. Lū­kes­čiai bu­vo ir iš­lie­ka. Ti­kiu, kad vis­kas su­si­tvar­kys.

Jus­ti­nas BER­ŽANS­KIS, leng­vaat­le­tis, bė­gi­kas

– Esu spor­ti­nin­kas, to­dėl po­li­ti­niai skan­da­lai man, kaip ir prieš kiek­vie­nus rin­ki­mus, at­ro­do tik skan­da­lai – į juos sten­giuo­si ne­kreip­ti dė­me­sio. Po­li­ti­ka do­miuo­si ta­da, kai yra ne rin­ki­mai. Da­bar vis­kas sa­ko­ma tik sie­kiant pri­trauk­ti rin­kė­jus. Ži­no­ma, nu­vi­lia to­kie da­ly­kai, nes tai mū­sų iš­rink­tie­ji, juos ren­ki ne dėl to, kad iš­lįs­tų to­kie skan­da­lai. Kuo dau­giau gi­li­nie­si, tuo la­biau pa­ma­tai, kad ne­bė­ra už ką bal­suo­ti. Ne­bal­suo­ti – taip pat ne išei­tis. Pik­čiau­sia, kad ei­li­niam žmo­gui pa­da­rius smulk­me­ną gre­sia daug di­des­nės at­sa­ko­my­bės, o po­li­ti­kai blo­giau­siu at­ve­ju ne­ten­ka po­sto.

Al­vy­das, pen­si­nin­kas

– Kaip sa­ko ru­sai – man ab­so­liu­čiai „da lam­pač­ki“ (liet. „iki lem­pu­tės"). Per 25 me­tus tas pa­ts per tą pa­tį – vei­kė­jai kei­čia­si, o po­li­ti­ka ne. Dar la­biau nu­si­vy­liau. Siū­ly­čiau žmo­nėms išei­ti į gat­ves ir iš­va­ry­ti vi­są val­džią lauk. Nei­nu aš pa­ts bal­suo­ti, bet pik­ti­nuo­si. Ma­no vai­kai gy­ve­na 10 me­tų Nor­ve­gi­jo­je, aš jiems sa­kau – man gė­da to­kioj Lie­tu­voj gy­ven­ti.

Kal­bi­no Si­mo­na SI­MO­NA­VI­ČĖ, fo­tog­ra­fa­vo Gied­rius BA­RA­NAUS­KAS