
Naujausios
„Visi lietuviai yra kraštotyrininkai“
Antradienį, minint Šiaulių kraštotyros draugijos įkūrimo 88-ąsias metines, tradicinis Mikelio prizas už nuopelnus kraštotyros veikloje įteiktas Vydai Šegždienei, Šiaulių „Sandoros“ progimnazijos istorijos mokytojai, jaunųjų kraštotyrininkų ugdytojai. Galimybę pažinti gimtą kraštą moteris vadina lobiu.
Simona SIMONAVIČĖ
simona@skrastas.lt
Šiaulių miesto savivaldybės viešosios bibliotekos Bibliografijos-informacijos skyriuje, kur vyko Šiaulių kraštotyros draugijos metinių minėjimas ir apdovanojimai, surengta paroda apie mokytojos-kraštotyrininkės V. Šegždienės kraštotyrinę veiklą.
Neformaliojo vaikų švietimo (kraštotyra) mokytoja-metodininkė, ilgametė Jaunųjų kraštotyrininkų Mikelių mokyklos vadovė, Šiaulių „Sandoros“ progimnazijos istorijos mokytoja V. Šegždienė įvertinta už kraštotyros sąjūdžio puoselėjimą ir kraštotyros idėjų skiepijimą jaunajai kartai, šiandienos įprasminimą kraštotyros darbuose.
Mokytojos vadovaujami jaunieji kraštotyrininkai dalyvavo Nacionalinėse jaunųjų kraštotyrininkų konferencijose ir kraštotyros darbų parodose, ekspedicijose, viktorinose, rengė projektus. „Sandoros“ pagrindinės mokyklos jaunieji kraštotyrininkai apdovanoti už darbą „Kryždirbystė Lietuvoje ir jos meistrai“.
„Visuomet sakau, kad esu „jauna“ kraštotyrininkė – istorijos mokau dar tik dvi dešimtis metų. Tai buvo mano patys gražiausi metai! Kraštotyra suteikė galimybę pažinti kraštą, pereiti piliakalnius, plaukti upes, o tai – didelis lobis“, – sakė V. Šegždienė.
Kraštotyrininkai priduria, jog mokytoja yra nenuilstantis žmogus, idėjų generatorius.
„Vaikai mėgsta keliauti, eiti, pažinti, juo labiau, jei tai susieta su jų tėviške, kraštu, namais. Tada jiems smagiau, jie suinteresuoti. Labai daug vaikų tyrinėjo savo tėvų trėmimą, senelių sodybas, rengė darbą kaip senelis kare dalyvavo. Gal kokius penkerius metus ant bangos buvo partizanai ir tremtiniai“, – apie vaikų sudominimą pasakojo pedagogė.
Surengus projektą apie partizanus V. Šegždienė su savo mokiniais buvo viena pirmųjų nuvykusi į Radviliškio rajone esantį Minaičių kaimą kuomet Lietuvos partizanų vadų bunkeris dar nebuvo atstatytas.
„Galvoju, kad visi lietuviai iš dalies esame kraštotyrininkai, nes visi mylime Lietuvą. Tik ne visi mokame išsaugoti jos palikimą“, – svarstė V. Šegždienė.
Anksčiau darbas darbą vijo, o dabar mokytoja norėtų ilsėtis. Energijos ir geros nuotaikos ji semiasi miške ar kelyje, neįsivaizduoja savo gyvenimo be išvykų, miško, ežero, kelionių pėsčiomis, laivais, lėktuvais, autobusais arba bent dviračiu, pasivaikščiojimo šiaurietiškomis lazdomis.
Apie Mikelio prizą
Mikelio prizo pavadinimas kilo nuo prieškariu Mikeliais pavadintų kraštotyrininkų. Nuo 1989 m. kasmet su nedidelėmis pertraukomis prizas įteikiamas labiausiai nusipelniusiam kraštotyrininkui.
Jį teikia Šiaulių kraštotyros draugija, savo veiklą pradėjusi 1927 metų gegužės 15 dieną.
Prizą – Šv. Roko statulėlę, kasmet vis kitokią, sukuria skulptorius Kazys Kasperavičius.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
KRAŠTOTYRININKĖ: Šiaulių kraštotyros draugija 2016 metų Mikelio prizą už nuopelnus kraštotyros veikloje įteikė Vydai Šegždienei, Šiaulių „Sandoros“ progimnazijos istorijos mokytojai, jaunųjų kraštotyrininkų ugdytojai.