Ar jau suplanavote savo vasaros atostogas?

Ar jau suplanavote savo vasaros atostogas?

APK­LAU­SA

Ar jau su­pla­na­vo­te sa­vo va­sa­ros ato­sto­gas?

Ra­sa, na­mų šei­mi­nin­kė:

– Net ne­gal­vo­ju. Nie­ka­da ne­pla­nuo­ju va­sa­ros ato­sto­gų, vis­ką da­rau eksp­rom­tu. Ge­roms ato­sto­goms rei­kia daug sau­lės, o kai ji yra, ta­da at­si­ran­da ge­ra nuo­tai­ka, ge­ra kom­pa­ni­ja. Man ato­sto­goms pa­kan­ka ir sa­vai­tės, spė­ju pail­sė­ti, nes ne­su per daug pa­var­gu­si.


Kor­ne­li­jus, ban­ko dar­buo­to­jas:

– Jau su­pla­na­vau – di­džio­ji ato­sto­gų da­lis bus tė­viš­kė­je, kai­me, o vi­sa ki­ta, kaip gy­ve­ni­mas pa­ro­dys. Į už­sie­nį ne­va­žiuo­ju pail­sė­ti, nes tin­giu. Atos­to­gos kai­me rei­ka­lau­ja ma­žiau­siai pa­stan­gų. Ten dal­giu pjau­nu žo­lę, pa­ga­lius pjaus­tau pjūk­lu. Vi­sa­da lau­kiu ge­ro oro, o ar jis bus – ne­ži­nia. Atos­to­gau­siu mė­ne­sį – dvi sa­vai­tes šiaip, o pa­skui – kaip išeis.


Vio­le­ta, bu­hal­te­rė:

– Kaž­kur to­liau nie­kur ne­va­žiuo­siu. Daž­niau­siai pail­sė­ti va­žiuo­ja­me prie eže­rų į Za­ra­sus – prie van­dens ge­ra, ra­mu. Už­sie­ny­je nea­tos­to­gau­ju, ne­bent Lat­vi­jo­je prie jū­ros. Man už­ten­ka ir Lie­tu­vos – ji la­bai gra­ži.


Re­na­ta, Šiau­lių ap­skri­ties vy­riau­sio­jo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to Mig­ra­ci­jos sky­riaus dar­buo­to­ja:

– Atos­to­gau­ju kiek­vie­nais me­tais, bet šie­met ato­sto­gų dar ne­pla­na­vau. Vie­nais me­tais il­si­mės už­sie­ny­je, ki­tais Lie­tu­vo­je. Bu­vau Aust­ri­jo­je, Vo­kie­ti­jo­je, Pran­cū­zi­jo­je. Atos­to­gau­ju ne tik va­sa­rą, bet ir žie­mą. Ke­lio­nei ir poil­siui visiškai pa­kan­ka po­ros sa­vai­čių. Svar­biau­sia per ato­sto­gas ge­ra kom­pa­ni­ja, tai daž­niau­siai bū­na ma­no šei­ma.


Dai­na KIN­ČI­NAI­TIE­NĖ, Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės Kul­tū­ros sky­riaus ve­dė­ja:

– Da­li­nai su­si­pla­na­vau: šiek tiek ato­sto­gų, o dau­giau – dar­bas. Il­siuo­si tik Lie­tu­vo­je ir tik prie Bal­ti­jos jū­ros. Va­žiuo­ju į Pa­lan­gą ir kai­no­mis ne­si­skun­džiu. Ma­nau, ga­li­ma pa­si­nau­do­ti ir la­bai pi­giu va­rian­tu, o jei ran­di ma­lo­nu­mą tei­kian­čias pra­mo­gas gam­to­je, kaip dvi­ra­tis, ry­ti­nis mau­dy­ma­sis, vaikš­čio­ji­mas, va­žia­vi­mas į Kark­lę, Šven­tą­ją ar Mon­ciš­kes... Jei dar kny­ga ša­lia – la­bai ge­ros ato­sto­gos. Esu bu­vu­si už­sie­ny­je prie jū­ros, bet man Bal­ti­jos pa­jū­ris la­biau­siai pa­tin­ka. Jis ge­res­nis Ne­rin­go­je, bet kai la­bai no­ri, ga­li per­si­kel­ti ten ir ke­liau­ti pėš­čio­mis iki pat Ni­dos.

Kal­bi­no Si­mo­na SI­MO­NA­VI­ČĖ, fo­tog­ra­fa­vo Gied­rius BA­RA­NAUS­KAS