„Brexit“ ar „Bremain“ – štai kur klausimas

„Bre­xit“ ar „Bre­main“ – štai kur klau­si­mas

Rū­ta VAI­NIE­NĖ

Po mė­ne­sio, bir­že­lio 23 die­ną, Jung­ti­nės Ka­ra­lys­tės (JK) gy­ven­to­jai spręs ham­le­tiš­ką klau­si­mą: iš­sto­ti iš Eu­ro­pos Są­jun­gos (ES), ar lik­ti jo­je. Lau­kia itin at­sa­kin­gas spren­di­mas, nu­lem­sian­tis ne tik pa­čių bri­tų, bet ir li­ku­sios ES ar­ti­miau­sią atei­tį.

Su­ju­di­mas dėl re­fe­ren­du­mo baig­ties itin di­de­lis. Sa­vo pro­gno­zes apie pa­si­trau­ki­mo pa­sek­mes iš­sa­kė  Tarptautinis valiutos fondas (TVF). TVF skai­čia­vi­mais, Jung­ti­nės Ka­ra­lys­tės bend­ra­sis vi­daus pro­duk­tas dėl „Bre­xit“ su­ma­žė­tų 1,5–9,5 pro­cen­to. Pa­sit­rau­ki­mas su­kel­tų pa­lū­ka­nas ir lem­tų re­ce­si­ją ne tik re­gio­no, bet ir glo­ba­liu lyg­me­niu. Pa­na­šias pro­gno­zes prieš tai bu­vo iš­sa­kęs ir Ang­li­jos cent­ri­nis ban­kas, su­si­rū­pi­nęs neiš­ven­gia­mu sva­ro nu­ver­tė­ji­mu dėl neaiš­kių atei­ties sce­na­ri­jų.

Agi­tuo­ti už pa­si­li­ki­mą ES į Jung­ti­nę Ka­ra­lys­tę bu­vo at­vy­kęs ir pa­ts JAV pre­zi­den­tas B. Oba­ma. Jis mė­gi­no su­loš­ti bri­tų taip gei­džia­mos lais­vos pre­ky­bos kor­ta, sa­ky­da­mas, kad jei Jung­ti­nė Ka­ra­lys­tė iš­sto­tų iš ES, tai de­ry­bos dėl lais­vos pre­ky­bos su­tar­ties su JAV užim­tų dar ko­kį de­šimt­me­tį. Ta­čiau toks ka­den­ci­ją bai­gian­čio pre­zi­den­to pa­si­sa­ky­mas tik dar la­biau įkai­ti­no eu­ros­kep­ti­kus. Jie at­rė­žė, kad ne­bū­da­mi ES su­si­de­rė­tų dar grei­čiau.

Aki­vaiz­du, kad vi­sas po­li­ti­nis eli­tas, įskai­tant pa­tį JK prem­je­rą Da­vi­dą Ka­me­ro­ną, yra už tai, kad Jung­ti­nė Ka­ra­lys­tė lik­tų ES. Vi­si be išim­ties jų var­di­ja­mi ar­gu­men­tai yra mer­kan­ti­li­niai, apie fi­nan­si­nes ir ma­te­ria­lias nau­das, ku­rių ne­tek­tų bri­tai, ku­rių ne­tek­tų su jais su­si­ju­sios ki­tos ša­lys.

JK iž­do de­par­ta­men­tas pa­ren­gė ko­ne 100 pus­la­pių do­ku­men­tą apie trum­pa­lai­kes „Bre­xit“ eko­no­mi­nes pa­sek­mes. Skai­čiuo­ja­ma, kad išė­ji­mas iš ES kiek­vie­nam bri­tų na­mų ūkiui kai­nuo­tų apie 6 000 eu­rų per me­tus. Su šiais skai­čiais ne­si­gin­či­ja ir „Bre­xit“ ša­li­nin­kai – kas jau kas, o JK iž­das nie­ka­da ne­de­gė mei­le Eu­ro­pos Są­jun­gai.

Ta­čiau ne­pai­sant aki­vaiz­džių skai­čių, nuo­mo­nės už ir prieš pa­si­skirs­to maž­daug po ly­giai, ir tai ro­do, kad bri­tai gal­vo­ja ne tik apie pi­ni­gus, ir jų pa­si­rin­ki­mą le­mia ne vien ma­te­ria­li nau­da.

Bir­že­lio 23-iąją eu­ros­kep­ti­kai skel­bia sa­vo ga­li­ma nau­ją­ja ne­prik­lau­so­my­bės die­na. Jie no­ri dau­giau lais­vės tei­sė­kū­ro­je, nes da­bar­ti­niu me­tu ko­ne pu­sė vi­sų tei­sės ak­tų yra ap­spren­džia­ma Briu­se­ly­je, Stras­bū­re ir Liuk­sem­bur­ge. Jie no­ri dau­giau po­li­ti­nio sa­va­ran­kiš­ku­mo pa­sau­li­nė­je erd­vė­je, sa­va­ran­kiš­kos sie­nų kont­ro­lės, dau­giau pro­gno­zuo­ja­mu­mo, ku­rio ES jiems ne­ga­li ga­ran­tuo­ti.

Silp­no­ji „Bre­xit“ ša­li­nin­kų vie­ta yra ta, kad pa­si­trau­ki­mo ša­li­nin­kai ir jų ar­gu­men­tai nė­ra vie­nin­gi. Vien tai, kad dėl ly­de­rys­tės il­gą lai­ką pe­šė­si dvi iš­sto­ji­mo ini­cia­ty­vos, dvi kam­pa­ni­jos yra iš­kal­bin­gas fak­tas. Ne­ga­na to, ir ini­cia­ty­vų vi­du­je vi­rė ar­šios ko­vos. Jau ne­kal­bant apie tai, kad „Bre­xit“ mo­ty­vai taip pat ne­vie­na­ly­čiai. Tarp agi­tuo­jan­čių už iš­sto­ji­mą yra ir gry­nak­rau­jų li­be­ra­lų, ir vi­siš­kai jiems prie­šin­gų na­cio­na­lis­tų, pie­šian­čių la­bai skir­tin­gą Jung­ti­nės Ka­ra­lys­tės atei­tį.

„Bre­xit“ ar „Bre­main“ – klau­si­mas ne iš leng­vų­jų, ir at­sa­ky­mą gau­si­me jau vi­sai ne­tru­kus. Už ką bri­tams rei­kia tik­rai pa­dė­ko­ti – tai už jų ne­si­taiks­ty­mą, kad nuo pra­di­nių 4 lais­vių prin­ci­pų Eu­ro­pos Są­jun­ga šian­dien nu­mig­ra­vo ki­ši­mo­si į rin­ką, re­gu­lia­vi­mų, drau­di­mų ir vis di­dė­jan­čio cent­ra­li­za­vi­mo ke­liu. Jei bri­tams iš­sto­jus ES ne­tek­tų šio rin­kos sau­gik­lio, ir to­liau ke­liau­tų so­cia­liz­mo link, bent jau tu­rė­si­me pa­vyz­dį, ku­riuo ga­li­ma sek­ti.