
Naujausios
Naisiuose įteikta jubiliejinė Zigmo Gėlės premija
Vytautas KIRKUTIS
atolankos@skrastas.lt
Šiaulių rajono "Naisių vasaros" teatro ir bendruomenės kultūros rūmuose „Poezijos pavasario“ šventės metu įteikta 40-oji Zigmo Gaidamavičiaus-Gėlės premija. Šiemet ja apdovanota Vilniuje gyvenanti poetė Vitalija Pilipauskaitė-Butkienė už pirmąjį eilėraščių rinkinį „Kvėpuoju“.
Literatūrinę – muzikinę kompoziciją „40 Zigmo Gėlės poezijos pavasarių“ parengė ir po vieną visų keturiasdešimties laureatų eilėraštį perskaitė "Naisių vasaros" teatro aktoriai. Laureatė Vitalija Pilipauskaitė-Butkienė Poetų parke pasodino liepą.
Vertinimo komisijos vardu kalbėjusi Šiaulių universiteto profesorė, humanitarinių mokslų daktarė Džiuljeta Maskuliūnienė sakė, kad šiemet konkursui buvo pateiktos penkios poezijos knygos – penki moterų poečių balsai, kurių kiekvienas buvo savitas ir įdomus. Tačiau beveik vienbalsiai pripažinta, kad stipriausia – Vitalijos Pilipauskaitės-Butkienės poezija, kurios svarbiausias bruožas – tikrumas.
„Tai – moteriška poezija, joje ryškus moters balsas, – sakė Džiuljeta Maskuliūnienė. – Tai tekstai, kurie kalba apie tai, kas yra tikra, išgyventa – meilė, gimimas ir mirtis. Universalios temos yra skaudžiai, intymiai pateikiamos.“
Vitaliją Pilipauskaitę-Butkienę Šiaulių rajono meras Antanas Bezaras apjuosė laureato juosta, įteikė padėką, pereinamąjį prizą, ant kurio įrašytos visų laureatų pavardės, bei piniginę premiją. Sveikino Seimo narė Rima Baškienė, Meškuičių seniūnė Jolanta Baškienė, Šiaulių „Romuvos“ gimnazijos ir Naisių mokyklos mokytojai ir moksleiviai.
„Mane pristatė kaip jaunutę autorę, bet nebesu tokia jauna, – sakė Vitalija Pilipauskaitė-Butkienė, – esu trijų vaikų mama. Džiugu, kad knyga pastebima, skaitoma, matoma net ir tų, kurie anksčiau poezijos iš viso neskaitė. Vienas iš mano tylių tikslų buvo priminti žmonėms, kad poezija yra. Man poezija iš žodinės kūrybos yra labiausiai sutelkta, intensyviausia ir sakraliausia kūrybos forma, nepelnytai nustumta į paribius.“
Į Naisius suvažiavo visas būrys poetų, literatūrologų, literatų, leidėjų. Taip, kaip anuomet, kai dar kolūkio „Už taiką“ laikais atvykdavo pirmininko Česlovo Karbauskio pakviesti. Kaip visus keturis dešimtmečius, kai būdavo teikiamos Zigmo Gėlės premijos.
„Poezijos pavasario“ šventėje dalyvavo ir Česlovas Karbauskis – muziejaus įkūrėjas, premijos steigėjas, kultūros mecenatas, naujos poezijos antologijos „Naisių vainikas“, kurioje spausdinama visų keturiasdešimties laureatų kūryba, rėmėjas.
Mecenatas šventėje buvo pasveikintas, jam dėkota už gražius darbus, kurie Naisiuose ypač suklestėjo 1969-aisiais, kai kolūkiui pradėjo vadovauti Česlovas Karbauskis.
Eilėraščius skaitė (o kai kas ir dainavo) ankstesnių metų Zigmo Gėlės premijos laureatai Vidmantė Jasukaitytė, Antanas Jonynas, Rimantas Vanagas, Vytautas Kirkutis, Mindaugas Valiukas, Ernestas Noreika. Poeto Petro P. Gintalo, kuriam premija įteikta po mirties, eilėraščius skaitė tėtis skulptorius medalininkas Petras Gintalas.
Šventėje dalyvavo, prozos ir poezijos žodžiais į klausytojus bylojo JAV gyvenanti poetė Polina Barskova, poetai Antanas Drilinga, Mantas Balakauskas, Nerijus Cibulskis, literatūros kritikas, literatūrologas Valentinas Sventickas.
Šventėje pristatytas ir ką tik „Žuvėdros“ leidyklos išleistas Zigmo Gaidamavičiaus-Gėlės „Gėlynas“. Dalį jo tiražo nupirko ir šventės dalyviams dovanojo Česlovas Karbauskis. Visiems poezijos renginio žiūrovams jis taip pat dovanojo Zigmo Gėlės premijos laureatų poezijos antologiją „Naisių vainikas“.
Nepamiršta dar viena tradicija – šalia poezijos turi būti ir duona. Tad svečiams rašytojams, poetams, literatūrologams įteikta po Naisiuose išaugintos ir senovinėje krosnyje keptos duonos kepalą.
Dar viena šventės apeiga – Sereikiuose premijos laureatas ar laureatė sodina ąžuolą arba liepą. Šį kartą Zigmo Gaidamavičiaus-Gėlės premijos laureatus, „Poezijos pavasario“ dalyvius, svečius pasitiko pasikeitęs, atnaujintas ir oficialų vardą įgavęs Poetų parkas.
Dailininkas skulptorius Stasys Žirgulis suprojektavo naujus parko vartus, informacinę plokštę, užrašus prie kiekvieno laureato pasodinto medžio.
Apie vartų simboliką ir erdvės apgyvendinimą įvairiais ženklais kalbėjo literatūrologė Viktorija Daujotytė. Literatūrologas Valentinas Sventickas ir mecenatas Česlovas Karbauskis nuėmė nuo įėjimo pro vartus simbolinį vainiką ir juo apjuosė jubiliejinę laureatę Vitaliją Pilipauskaitę-Butkienę. Ji pirmoji žengė į atnaujintą parką, kuriame pasodino liepą. O ankstesnių metų laureatai pasklido po parką pamatyti, kiek paaugo jų ąžuolai ir liepos.
O šalia parko, Sereikių kapinėse – Zigmo Gaidamavičiaus-Gėlės kapas, kuris pražydo gėlėmis.
Eilėraščius iš pirmosios poezijos knygos „Kvėpuoju“ skaito 40-oji Zigmo Gėlės premijos laureatė Vitalija Pilipauskaitė-Butkienė.
Jubiliejinę laureatę sveikina ir apdovanojimus įteikia Šiaulių rajono savivaldybės meras Antanas Bezaras.
Poeziją skaito pirmoji Zigmo Gėlės premijos laureatė Vidmantė Jasukaitytė.
1978 metais Sereikiuose savo pasodintą ąžuolą bando apglėbti poetas, Rašytojų sąjungos pirmininkas Antanas Jonynas.
Atidaromi nauji Poetų parko vartai, kuriuos projektavo skulptorius dailininkas Stasys Žirgulis.
Laureatė Vitalija Pilpauskaitė-Butkienė Poetų parke Sereikiuose prie savo pasodintos liepos.
Skulptorius ir dailininkas Stasys Žirgulis (kairėje) kultūros mecenatui Česlovui Karbauskiui įteikia sparnuoto žirgo – Pegaso skulptūrėlę. Centre – literatūrologė Viktorija Daujotytė.
Visose literatūros šventėse Naisiuose šalia poezijos būna ir kaimiška duona. Ir šį kartą poetams ant lininių rankšluosčių įteikti Naisiuose keptos naminės duonos kepalai. Iš kairės: poetai Rimantas Vanagas, Vitalija Pilipauskaitė-Butkienė, Ernestas Noreika, Mindaugas Valiukas, Polina Barskova ir Antanas Jonynas.
Vytauto Šalavėjaus ir Žydrūno Budzinausko nuotraukos