Ar au­gi­na­te dar­že braš­kių, dar­žo­vių?

APK­LAU­SA

Ar au­gi­na­te dar­že braš­kių, dar­žo­vių?

Ar­tū­ras, rek­la­mos va­dy­bi­nin­kas:

– Neau­gi­nu, ne­tu­riu dar­žo. Nuo­sa­vam so­dui pri­žiū­rė­ti ne­tu­riu lai­ko. Dar­žo­ves au­gi­na ma­no ma­ma, tad gau­nu iš jos. La­bai svar­bu iš kur dar­žo­vės, ar jos eko­lo­giš­kos. Kaž­ka­da esu da­ręs ty­ri­mą – su lak­mu­so po­pie­rė­liais žiū­rė­jau ir ly­gi­nau nit­ra­tų kie­kį. Žiau­ru. Tik­ri­nau pirk­tas bul­ves, mor­kas – po­pie­rė­liai nu­si­da­žė vio­le­ti­ne spal­va, nit­ra­tų kie­kis vir­ši­jo nor­mas. Ma­mos dar­žo­vių re­zul­ta­tai ir­gi ne­nu­džiu­gi­no, bu­vo ant ri­bos, bet dar eko­lo­giš­ki. Ap­lin­ki­niai ūki­nin­kai in­ten­sy­viai purš­kia sa­vo lau­kus kas dvi sa­vai­tes, nit­ra­tai vi­sur pa­sklin­da, no­ri to ar ne.

Ona, Šiau­lių šir­di­nin­kų klu­bo na­rė, klu­bo an­samb­lio „Šir­dies me­lo­di­jos“ dai­ni­nin­kė, bu­vu­si siu­vė­ja:

– Neau­gi­nu, esu jau pen­si­nin­kė, svei­ka­tos tiek ne­bė­ra. Pen­si­nin­kui daug ne­rei­kia. Braš­kių nu­si­per­ku pa­val­gy­ti ka­da bū­na pi­ges­nės. Dar­žo­ves per­ku kur pi­giau, ne­žiū­riu svei­ku­mo, nes la­bai bran­gu. Kar­tais pa­siilgs­tu pa­si­kni­bi­nė­ti dar­že, bet vis­kas jau praei­ty­je. Gam­ta pa­si­mė­gau­ju pas duk­rą, ku­ri tu­ri nuo­sa­vą so­dą prie Mo­lė­tų. Ki­ta duk­ra gy­ve­na Bu­biuo­se prie tven­ki­nio, tu­ri ne­di­de­lį šilt­na­miu­ką, įei­nu pa­žiū­rė­ti, ką au­gi­na.

Drą­su­tis, sta­ty­bi­nin­kas:

– Ne­tu­riu dar­žo, nie­ko neau­gi­nu. Šie­met jau te­ko ra­gau­ti len­kiš­kų ir lie­tu­viš­kų braš­kių – jo­kio skir­tu­mo ne­pa­ju­tau. Abie­jų pre­ky­bi­nin­kų braš­kės anks­ty­vos, tu­rė­tų bū­ti au­gi­na­mos pa­na­šiai, tik kai­na dvi­gu­bai ski­ria­si. Iš tie­sų ne­ži­no­me, kaip dar­žo­ves au­gi­na bo­bu­tės tur­ge­liuo­se, kuo trę­šia. Dau­giau­sia jas pirk­da­mas krei­piu dė­me­sį į kai­ną. Ži­no­ma, na­muo­se užau­gin­tų vai­sių ir dar­žo­vių sko­nis ski­ria­si – jie ska­nes­ni.

Ire­na, vals­ty­bės tar­nau­to­ja:

– Ne­tu­riu kur au­gin­ti... Daž­niau­siai per­ku iš vie­ti­nių ūki­nin­kų. Man at­ro­do pa­ti­ki­miau. Ūki­nin­kų dar­žo­vės švie­žes­nės, o pre­ky­bos cent­ruo­se bū­na už­si­gu­lė­ju­sios, ap­vy­tu­sios. Pa­vyz­džiui, pas vie­ną mo­te­rį iš Šniū­rai­čių agur­kus per­ku jau ke­lin­tus me­tus, braš­kes per­ku iš kai­my­nų. Per­ku lie­tu­viš­kas, o ne len­kiš­kas braš­kes, at­ro­do, sa­va – ska­niau. Gal­būt čia psi­cho­lo­gi­nis nu­si­tei­ki­mas, nes purš­kia vi­si. Kaip sa­kė vie­na ūki­nin­kė, jei ne­trę­ši, už­siau­gin­si tik sau, bet ne par­duo­ti.

Gy­tis SKUR­KIS, Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės Tur­to val­dy­mo sky­riaus ve­dė­jas:

– Man la­bai pa­si­se­kė – tu­riu la­bai ge­rą uoš­vę su di­de­liu dar­žu ir ke­liais šilt­na­miais. Iš jos pri­si­ve­ža­me vai­sių, uo­gų ir dar­žo­vių tiek, kad net ne­su­val­go­me. Mus la­bai le­pi­na – te­rei­kia tik nu­va­žiuo­ti ir nu­si­skin­ti. Ži­no­ma, par­duo­tu­vė­se dar­žo­vių ar uo­gų sko­nio ne­pa­ly­gin­si su au­gin­tų nuo­sa­va­me dar­že. Juo la­biau, kad uoš­vė prieš vi­so­kius pes­ti­ci­dus, nie­kuo ne­purš­kia. Pirk­ti­nės braš­kės man be­veik ne­tu­ri sko­nio, tik rau­do­ną spal­vą.

Kal­bi­no Si­mo­na SI­MO­NA­VI­ČĖ, fo­tog­ra­fa­vo Gied­rius BA­RA­NAUS­KAS