
Naujausios
ŠIAULIETĖS LAIŠKAS
Ar turi Šiaulių miestas šeimininką?
Mes, šiauliečiai, manau, visi kažką jaučiame savo miestui, bet ne visada išdrįstame garsiai pasakyti. O jaučiame tikriausiai štai ką – mūsų gražusis miestas, "saulės“ miestas, įstrigo kažkur ledynmetyje. Tegu pataiso mano žodžius miestiečiai (išskyrus tuos, kurie gyvena pietiniame miesto rajone netoli naujai pakloto šaligatvio pėstiesiems ir dviračiams).
Kažkaip sunku rasti, kuo galėčiau didžiuotis savo mieste. Gal pėsčiųjų bulvaru? Taip, bet tik puse jo.
Gal miesto parku? Bet atvykusių svečių iš užsienio ten tikrai geriau nevesti. Teko būti Marijampolės Poezijos parke – tai tik atsidusau: gaila, kad Šiauliai – apleistas kaimas, mums tokį parką regėti – kaip savo ausis be veidrodžio. Mūsų parkas – surūdijusios sūpynės ir erkių veisykla...
Gal nuostabaus grožio Talkšos ežero pakrante? Bet irgi ne. Nes neseniai su draugais užsieniečiais buvome Telšiuose, tai sulyginus jų rekonstruotą ežero pakrantę su Talkšos pakrante – apima liūdesys. Kažkada teko spaudoje skaityti miesto architektų fantazijas, kad Talkšos pakrante plaukios jachtos, o teritorija aplink ežerą – bus milžiniškas pramogų parkas. Bet tai ir liko tik kažkieno fantazijomis.
Gal miesto centrine aikšte? Tikrai ne, be kažkokio baisaus „verkiančio vaiko“ paminklo ir ištrupėjusių plytelių, ten nieko nėra. Kasdien važiuodama pro šalį bandau suprasti – ką tas verkiantis vaikas reiškia, kad mums šiauliečiams čia tik verkti reikėtų? Kad reikia emigruoti ten kur linksma, kur šaligatviai klojami nauji, kur važiuojant dviračiu nereikia kramtomos gumos tarp dantų įsidėti (nes stomatologijos paslaugos žiauriai brangios)?
Gal Kaštonų alėja? Bet man su anūku ten baisu eiti, kad nepargriūtų užkliuvęs už ištrupėjusių plytelių ir nenusiskeltų danties. Ten dar ta aikštė, kur automobilius stato, su milžiniškomis duobėmis, neduok dieve, anūkas paklaus: „Kiek metų praėjo nuo paskutinio karo?“ Išsukus iš bulvaro atrodo, kad ne į kitą gatvę pasukai, bet į kitą planetą nuskridai.
Pagrindine miesto Tilžės gatve? Gatvė, kuri turėtų būti reprezentacinis miesto veidas yra kaip kaimo gatvelė. Net nesuprantu. Ten nėra bortų, žolynai išvažinėti (pietinėje miesto dalyje).
Todėl noriu viešai paklausti žmonių, kurie dirba Savivaldybėje. Ar ten bus kada nors žmonių, piliečių, kurie myli savo miestą? Kurie norėtų didžiuotis savo miestu prieš atvykusius svečius? Kurie delegaciją galėtų pravesti pasivaikščioti bet kuria miesto gatvele ir nebūtų gėda?
Gerbiami Savivaldybės darbuotojai, atsakingi už savo ir mano miestą, vakarais ateikite pasivaikščioti Vytauto gatve ir Ežero gatve iki Talkšos ežero. Tikrai kviečiu, galiu pabūti ekskursijos vadove. Sunku patikėti, kad normaliai pėsčiųjų perėjai, dar vienam metrui plytelių ir medžiui nupjauti, reikia kokio milijono eurų. Tik jei bus moterų, neužsidėkite aukštakulnių. Ir vaikų mažų su vežimėliais neimkite, nepavešite.
Čia paminėjau tik vieną trumpą maršrutą, jei pageidautumėte – tai galima pasiūlyti labai daug.
Gal būtų galima išgirsti viešą atsakymą – kada bus pradėtas tvarkyti miestas? Gal sutvarkykit tai, kas paprasta: jei keičiate šaligatvį, tai pažiūrėkite, kad žolynėlis nebūtų aukščiau už bortelį; jei medį nupjovėte, gal sutvarkykite ir kelmą ir t.t.
Ar savo kieme irgi taip paliekate?
Dabar kitoks laikotarpis, žmonės važiuoja, keliauja, migruoja, mato kitas šalis. Lyg toks pats asfaltas – bet be duobių, lyg tos pačios plytelės ar trinkelės ant šaligatvių, bet be skylių. Lyg ir šiukšles žmonės į tokius pat konteinerius meta, bet jų kažkodėl kitose Europos šalyse nesimato, o pas mus reikia ir nosį uždengti pro šalį einant.
Valdžios vyrai suka galvas, krapšto pakaušius (kai netingi) – kaip sustabdyti migraciją? Na neprikursit jūs kažko, pirmiausia darykit taip, kad jaunai šeimai su mažais vaikučiais būtų malonu ir gera išeiti bent pasivaikščioti, nueiti į miesto centrą, nueiti į parką praleisti laisvalaikį ir grįžti vakare jaukiomis apšviestomis gatvėmis.
Gal paklauskit miestiečių nuomonės – ko jie norėtų? Pasitarkit, jei sunku nuspręsti patiems. Kažin ar miestiečiai būtų norėję tos baisios skulptūros miesto aikštėje, ar nesuprantamų skardos gaminių, kuriais „papuošti“ Tilžės gatvės sustojimai.
Jau praėjo 25 metai nepriklausomybės, ir tai ką jūs vardijate, t. y. padarytus darbus – per dvidešimt penkerius metus yra mažai. Tai, kad niekada ir niekam nėra pinigų, tai irgi nebeįtikina. Žinoma, kai važiuojama patirties semtis į Kiniją, pavyzdžiui, apie savanorystę, o tokios patirties derlius – tik vienas mažas gėlynėlis prieš Ch. Frenkelio rūmus, tai – brangu. Jei būtumėte pasisėmę patirties kur nors arčiau, kad ir Lenkijoje, ar Vokietijoje, manau, būtų naudos tikrai daugiau. Būtų likę pinigėlių nors vienam, kitam šaligatviui.
Šiaulietė
Autorės nuotr.
KLAUSIMAS: Klausimas savivaldybininkams: savo kieme irgi taip paliekate?
STOTELĖ: Ar būtina palikti augančius medžius iš abiejų sustojimo pusių (Ežero sustojimas prie „Sodros"). Planuotojai pamiršo palikti instrukciją, kaip patekti į stotelę, neužlipus ant važiuojamosios dalies.
ALĖJA: Man su anūku baisu eiti į Kaštonų alėją, kad nepargriūtų.