
Naujausios
Architektai ieško išskirtinių projektų ir tapatybės
Šiauliuose po mažiau nei mėnesio bus atidaryta Šiaurės Lietuvos architektūros paroda „Kryptis – Šiaurė“. Joje bus eksponuojami 70 regione esančių kūrinių projektai. Konkurso būdu bus atrinkti ir apdovanoti 5 geriausieji. Tą padarys mieste šiomis dienomis viešintys komisijos nariai – vieni garsiausių Lietuvos, Latvijos, Estijos architektų.
Simona KVEDERYTĖ
simona.k@skrastas.lt
Šiauliečiai – aktyviausi
Vakar miesto vicemeras Stasys Tumėnas ir Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Giedrė Mendoza Herrera susitiko su keturiais iš penkių konkurso–projekto „Kryptis–Šiaurė“ architektais.
Atvyko vieni žinomiausių savo šalių specialistų: Artis Zvirgzdinš iš Latvijos, Markus Kaasik iš Estijos, lietuviai Algirdas Žebrauskas ir Audrius Ambrasas. Konkurso komisijos darbe dalyvaus ir estas Indrek Allmann.
S. Tumėnas ir G. Mendoza Herrera pristatė svečiams Šiaulių kultūros objektus, muziejus, projektus, „Urban“ programą, teiravosi apie parodą „Kryptis – Šiaurė“.
Susitikime dalyvavusi viena konkurso–parodos organizatorių, Lietuvos architektų sąjungos Šiaulių skyriaus pirmininkė Rūta Stuopelienė pasakojo, kad jau gauta 70 darbų projektų – vieni realizuoti, kiti dar laukia eilės. Tai visuomeniniai ir gyvenamieji namai, daugiabučiai, gatvės, aikštės, skverai, vienas muziejus.
Daugiau nei pusę darbų atsiuntė Šiaulių miesto architektai.
„Parodoje bus eksponuojami Šiaurės Lietuvoje dirbančių arba šiam regionui objektus sukūrusių architektų darbai. Visi projektai yra parengti 2010–2015 metais. Atrinksime penkis geriausius darbus. Jų neskirstysime vietomis. Tiesiog pažymėsime tuos objektus, kurie turi kažkokį potencialą – į tai, ką galime lygiuotis“, – kalbėjo architektė.
Projektai bus eksponuojami
R. Stuopelienė aiškino, kad komisijos nariai jau susipažino su projektais, brėžiniais, nuotraukomis. Atrinko įdomiausius darbus. Juos apžiūrėti ketina per dvi dienas.
Vienas komisijos narių estas M. Kaasik sako matęs tikrai gerų ir įdomių projektų: „Trumpai apibendrinant galiu pasakyti, kad į Šiaurės Lietuvą pamažu atkeliauja naujoji architektūra. Ji aplenkia modernizmą. Labiau susijusi su vartotojais, o ne estetika. Dėmesys nukreiptas į pastatų naudojimą. Svarbu, ne kokio dydžio yra langai, o kas pro juos žiūri“.
R. Stuopelienės teigimu, penki geriausieji bus skelbiami liepos 1 dieną, parodos Šiaulių dailės galerijoje atidarymo metu. Joje bus eksponuojami visi gauti projektai. Taip pat čia bus rodomi ir trisdešimt Vilniaus Gedimino technikos universiteto architektūros studentų bakalaurų ir magistrų baigiamųjų darbų. Vėliau paroda bus vežama į dar dešimtis regiono savivaldybių.
Darbai bus spausdinami specialiame apie 200 puslapių apimsiančiame leidinyje.
R. Stuopelienė sako, kad tokios architektūros parodos–konkurso idėja sklandė šešerius metus. Ją generavo šiaulietis architektas Dalius Puzinas. Šiemet Lietuvos dailininkų sąjungos Šiaulių skyrius parašė projektą, jį pateikė Kultūros tarybai ir laimėjo Kultūros rėmimo fondo paramą. Ji siekia 14 tūkstančių eurų. Dar 700 eurų pridėjo Šiaulių savivaldybė.
Šiauliai neranda tapatybės
Architektas D. Puzinas sako, kad šia paroda siekiama identifikuoti Šiaurės Lietuvos, Šiaulių regiono architektūros veidą.
„ Ar architektūra ir architektai turi savo braižą? Po parodos matysime tendencijas, galėsime diskutuoti, kurti ateities gaires, kur link mes turėtume eiti“, – sako D. Puzinas.
Architektas A. Žebrauskas mano, kad Šiaurės Lietuva ir Šiauliai savo architektūrinio veido neturi. Vyrauja bendra europietiška architektūra. Šiauliai „blaškosi“ – neranda savo tapatybės, su ja susijusių svarbiausių aspektų, kuriuos būtina išryškinti. Pavyzdžiui, istoriją ir paveldą.
„Britų išleistoje pirmojoje enciklopedijoje, didžiausiame ir įdomiausiame pasaulio istorijoje leidinyje, Kryžių kalnas pažymėtas kaip Žemaitijos unikumas. Tačiau prancūzų susuktame filme apie Kryžių kalną nė su žvake neišgirsi žodžio „Žemaitija“. Kitaip sakant, Šiauliai neapsisprendžia, nesuformuoja savo tapatybės. Ją bando statyti ant Žemaitiją ir Aukštaitiją skiriančios ribos. Kitaip sakant, ant debesų. Juos vėjas blaško į kairę ir į dešinę. Todėl nėra vientiso vaizdo – nei tapatybinio, nei architektūrinio. Linkiu nusiraminti, apgalvoti viską, sukurti strategiją ir dirbti“, – kalbėjo A. Žebrauskas.
Vytauto RUŠKIO nuotr.
Šiauliuose organizuojama Šiaurės Lietuvos architektūros darbų paroda–konkursas „Kryptis – Šiaurė“ – geriausius kūrinius atrinks miesto savivaldybėje apsilankiusi garsių architektų komisija: Markus Kaasik iš Estijos (kairėje), Artis Zvirgzdinš iš Latvijos, lietuviai Audrius Ambrasas, Algirdas Žebrauskas.
DARBAI: Lietuvos architektų sąjungos Šiaulių skyriaus pirmininkė Rūta Stuopelienė sako, kad konkursui–parodai „Kryptis – Šiaurė“ pateikta 70 architektūros darbų projektų – dauguma jų priklauso šiauliečiams architektams.
VARTOTOJAS: Vienas komisijos narių estas Markus Kaasik, peržiūrėjęs Šiaurės Lietuvos architektų darbus, daro išvadą, kad regione vyrauja ne į estetiką, o į vartotoją orientuota architektūra.
TAPATYBĖ: Architektas, Aplinkos ministro patarėjas Algirdas Žebrauskas sako, kad Šiauliai neturi savo architektūrinio veido, nes tapatybę kuria ant Žemaitiją ir Aukštaitiją skiriančios ribos pagrindų.
SUSITIKIMAS: Šiaulių savivaldybėje susitiko architektūros darbų konkurso–parodos „Kryptis – Šiaurė“ komisijos nariai iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos, miesto vicemeras Stasys Tumėnas, Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Giedrė Mendoza Herrera ir Lietuvos architektų sąjungos Šiaulių skyriaus atstovai.