Naujausios
„Runkeliams“ atpigo bananai ir kalafiorai
Rūta JANKUVIENĖ
Šios savaitės įvykių įvykis – LIDL centrų atidarymas penkiuose didmiesčiuose. Birželio 2-oji vieno šmaikštuolio įvardyta net šventojo LIDL diena.
„Elitiniai“ komentatoriai buvo „nustebinti“ eilių, grumtynių dėl „piguvos“. Vėl esame vadinami „runkeliais“ ir „avimis“, kuriomis lengva manipuliuoti, „burliokais“ ir „kumečiais“, įsipyrusiais į sovietmetį.
Eitų geriau „runkeliai“ dirbti, bet ne – stovi nuo ankstaus ryto eilėse dar prieš krautuvės atidarymą, nes išmetė pigių bananų. O nori, kad jų gyvenimas pasikeistų!
LIDL šūkis – „Taip gyventi verta!“ Kodėl „elitininkai“ smerkia norinčius pasidairyti, kaip verta gyventi?
Naujas žaidėjas atėjo iš Vakarų Europos, į kurios vertybes politikų ir ekspertų elitas tik ragina lygiuotis. Pirk, kuo daugiau vartok – viena iš pamatinių laisvos rinkos vertybių.
Tačiau LIDL šturmu „ekspertai“ liko šokiruoti, o politikai tyli lyg priglušinti.
„Ar tokia reakcija nerodo tam tikro mūsų provincialumo?“ – susirūpino televizijos laidos vedėjas Edmundas Jakilaitis.
Viena iš jo pašnekovių Vilnių dar bandė apginti – pastebėjusi „tendenciją, kad kuo toliau nuo Vilniaus, tuo didesnė apgultis, didesnės eilės, susistumdymai dėl vežimėlių, ir t.t.“ Dar pastebėjo: „Mes galime pasišaipyti ar nusistebėti, bet matyti, kad žmonėms tas kainos faktorius yra aktualus.“
Kaip bus neaktualus, patvirtino kita ekspertė, kai tyrimai rodantys, kad 40 procentų pirkėjų perka „akcijines“ prekes. Palygino, jog namų ūkiai Lietuvoje maistui išleidžia 20–30 procentų pajamų, o Europoje – tik 15 procentų.
Kažin ar tik 30 procentų išleidžiame? Yra toks senas anekdotas apie statistinius vidurkius: „Aš valgau kopūstą, mano viršininkas – mėsą, o vidutiniškai mes abu valgome balandėlius.“
Maisto kainos Lietuvoje jau baigia susilyginti su europinėmis ar net prašoka, tik atlyginimai skiriasi kaip diena ir naktis.
Sostinės meras Remigijus Šimašius taip pat pasidairė „piguvoje“ ir nusipirko kalafiorą už 99 centų. LIDL atidarymo veidas Arvydas Sabonis taip pat rado, ką išsirinkti – dešrelių. Tik stumdytis eilėse su vežimėliais jiems nereikėjo.
Štai ir baigėsi kalafiorų akcija, prieš pat naujo žaidėjo į rinką atėjimą sėkmingai įsiūbavusi žmones prekybos centrų boikotais dėl didelių kainų.
Dabar galima mažų kainų troškulį numalšinti. Šis šaltinis gal neišseks tik pirminei vilionei ir smalsumui patenkinti. Sprendžiant pagal komentarų pliūpsnį, išlietą ant „runkelių“ galvos, ne visiems jis ir reikalingas.
„Man eilės primena sovietmetį, kai mano pačios močiutė stovėjo eilėse prie bananų, kad nupirktų man jų, – pasidalijo ekspertė. – Aš pati eilėse stoviu tik kai tai yra absoliučiai būtina, pavyzdžiui, lipant į lėktuvą ar panašiai.“
Deja, ir eilės prie lėktuvų netrumpėja. Trečdalis Lietuvos jau išskrido didesnio uždarbio ir oresnio gyvenimo ieškoti.
Kai tauta – tik minia, besigrumdanti eilėse, lengva ja manipuliuoti, o varguoliais – ypač. Gal ponai tik apsimeta, kad nemato, kaip žmonės gyvena toliau nuo Vilniaus?
Pamenate šūkį „Nusipelnėme gyventi geriau!“ Tik išmestas jis buvo ne į prekybos, o į politinę rinką – 2000 metais.
Pergalingai su tuo šūkiu tada Seimo rinkimus laimėjo visiškai nauja partija ir jos lyderis.
Kas nuo to laiko pasikeitė, kas nusipelnė gyventi geriau?
Spręskite patys, prekybos centruose ieškodami akcijinių prekių, o rinkimuose – politikų, tarp kurių vis atsiranda ir „elitinių“, kainuojančių šimtus tūkstančių eurų, ir „akcijinių“.
