Komentatorius R. Vyšniauskas: futbolo čempionate – daug nenuspėjamų rungtynių

Ko­men­ta­to­rius R. Vyš­niaus­kas: fut­bo­lo čem­pio­na­te – daug ne­nus­pė­ja­mų rung­ty­nių

Sek­ma­die­nį baig­sis Eu­ro­pos fut­bo­lo čem­pio­na­tas, mė­ne­sį prie ek­ra­nų pri­trau­kęs fut­bo­lo aist­ruo­lius. Vie­ną di­džiau­sių spor­to ren­gi­nių pa­sau­ly­je ste­bė­ti pa­dė­jo spor­to ko­men­ta­to­rius Ry­tis Vyš­niaus­kas, kai ku­rių va­di­na­mas Lie­tu­vos spor­to ko­men­ta­to­rių atei­ti­mi. „Šiau­lių kraš­tas“ kal­bė­jo­si su juo apie čem­pio­na­tą, rim­tus bei ko­miš­kus iš­šū­kius ete­ry­je ir ki­to­kią spor­to ana­li­zę.

Vil­man­tas VENC­KŪ­NAS

vilmantas@skrastas.lt

Nus­te­bi­no de­biu­tan­tai

– Kaip api­bū­din­tum šį Eu­ro­pos fut­bo­lo čem­pio­na­tą?

– Dve­jo­pai. Vi­sų pir­ma įvar­din­čiau jį kaip is­to­ri­nį, nes tai pir­mas čem­pio­na­tas, ku­ria­me da­ly­vau­ja 24 ko­man­dos. Taip pat šis čem­pio­na­tas dar kar­tą pa­ro­dė, kad trum­puo­se tau­rės for­ma­to tur­ny­ruo­se sėk­mės fak­to­rius yra la­bai di­de­lis – iki fi­na­lo nu­ke­lia­vo Por­tu­ga­li­jos rink­ti­nė, ku­ri į aš­tunt­fi­na­lį ke­lia­vo tik kaip tre­čia gru­pės ko­man­da. Čem­pio­na­tas la­bai įdo­mus, daug ne­nus­pė­ja­mų rung­ty­nių, Is­lan­di­jos ir Vel­so rink­ti­nės de­biu­ta­vo ga­lin­gai.

– Nors dau­ge­lis iš­sky­rė sėk­min­gą Is­lan­di­jos žai­di­mą, ta­čiau ge­riau pa­si­ro­dė ki­ta čem­pio­na­to de­biu­tan­tė – Vel­so rink­ti­nė. Kas lė­mė šios ko­man­dos ge­rą pa­si­ro­dy­mą?

– Vel­so at­ve­ju ne­ga­li­me vi­siš­kai nu­neig­ti, kad su­vei­kė sėk­mės fak­to­rius. Gru­pė­je jie nu­ga­lė­jo slo­va­kus ir Ru­si­jos ko­man­dą, sa­vo pa­jė­gu­mo var­žo­vus. Aš­tunt­fi­na­ly­je jie žai­dė prieš Šiau­rės Ai­ri­ją, o pa­lan­kes­nį var­žo­vą bū­tų sun­ku su­ras­ti. Šia­me Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos der­by­je Vel­sas įro­dė, kad tu­ri dau­giau meist­riš­ku­mo ir pel­ny­tai lai­mė­jo. Ket­virt­fi­na­lis su Bel­gi­ja bu­vo ge­riau­sios Vel­so rung­ty­nės tur­ny­re. Aš gal­vo­jau, kad jie vi­sas rung­ty­nes žais už­si­da­rę sa­vo aikš­tės pu­sė­je. Ta­čiau, nors pir­mi pra­lei­do įvar­tį, žai­dė drą­siai ir nu­ga­lė­jo.

Tau­rės var­žy­bų for­ma­te daug le­mia bur­tai, ko­kie var­žo­vai klius aš­tunt­fi­na­ly­je, ket­virt­fi­na­ly­je. Aš­tunt­fi­na­ly­je ga­lė­jo at­si­dur­ti ir ki­ta rink­ti­nė, ne Šiau­rės Ai­ri­ja, ku­ri gal­būt bū­tų eli­mi­na­vu­si Vel­są.

– Čem­pio­na­te ne­trū­ko ne­ti­kė­tų re­zul­ta­tų. Ang­li­ja ir Bel­gi­ja, ku­rios prieš tur­ny­rą bu­vo įvar­di­ja­mos, kaip vie­nos iš fa­vo­ri­čių jį lai­mė­ti, anks­ti bai­gė sa­vo pa­si­ro­dy­mą. Kas lė­mė šių ko­man­dų ne­sėk­min­gą pa­si­ro­dy­mą?

– Ang­li­jos rink­ti­nės pro­ble­mos iš­lie­ka su kiek­vie­na šios ša­lies fut­bo­li­nin­kų kar­ta. Is­lan­di­jos ko­man­dą Ang­li­ja bu­vo pa­jė­gi įveik­ti. Ta­čiau aš­tunt­fi­na­ly­je ko­man­da vi­siš­kai iš­si­de­ri­no.

Vie­na iš pa­grin­di­nių ko­man­dos pro­ble­mų bu­vo įvar­di­ja­mas vy­riau­sia­sis tre­ne­ris Roy Hodg­son ir su tuo bū­tų sun­ku ne­su­tik­ti. Jo spren­di­mai čem­pio­na­te ver­tė kel­ti an­ta­kius ir ste­bė­tis. Puo­lė­jas Har­ry Ka­ne kel­da­vo kam­pi­nius, kol vi­sa Ang­li­ja tie­siog mal­da­vo, kad Ja­mie Var­dy bū­tų star­ti­nė­je su­dė­ty­je, jo vie­tą užim­da­vo blan­ko­kai at­ro­dęs Ra­heem Ster­ling.

Kar­tais at­ro­do, kad Ang­li­jos rink­ti­nei yra ke­lia­mi per di­de­li lū­kes­čiai. Ko­man­da bri­tų spau­do­je yra vaiz­duo­ja­ma daug ge­res­nė, ne­gu yra iš tik­rų­jų. Po lai­mė­tų drau­giš­kų rung­ty­nių prieš Vo­kie­ti­jos rink­ti­nę pa­si­gir­do kal­bų, kad ang­lai lai­mės Eu­ro­pos čem­pio­na­tą. Bet iš tik­rų­jų tie žai­dė­jai, ku­rie lai­ko­mi di­de­lė­mis „žvaigž­dė­mis“, nė­ra to­kie ge­ri.

Taip pat ši rink­ti­nė ne­su­sit­var­kė psi­cho­lo­giš­kai. Jei ang­lai bū­tų įvei­kę Is­lan­di­jos bar­je­rą, ma­nau, bū­tu­me pa­ma­tę la­bai gra­žų ket­virt­fi­na­lį su Pran­cū­zi­jos rink­ti­ne.

Bel­gai ket­virt­fi­na­ly­je su Vel­so ko­man­da ne­tu­rė­jo gy­nė­jo Jan Ver­tong­hen, rung­ty­nes pra­dė­jo ne­pa­ty­rę jau­ni gy­nė­jai, ku­rie vė­liau pa­da­rė kri­ti­nių klai­dų. Bel­gi­jos rink­ti­nė ne­tu­ri pa­ti­ki­mų aukš­čiau­sio ly­gio kraš­to gy­nė­jų, čem­pio­na­te trū­ko ir pa­ty­ru­sio Vin­cent Kom­pa­ny, ku­ris neat­vy­ko dėl trau­mos.

Prie žvė­riš­kai puo­lan­čios bel­gų sau­gų li­ni­jos bu­vo bū­ti­nas pa­ti­ki­mas gy­nė­jų dar­bas. Bū­tent dėl gy­ny­bos li­ni­jos žai­dė­jų klai­dų jie ir pra­lai­mė­jo ket­virt­fi­na­lį. Kai re­zul­ta­tas bu­vo 1:2, bel­gai tu­rė­jo šan­sų iš­ly­gin­ti re­zul­ta­tą, bet jiems ne­pa­vy­ko. Bel­gi­jos pa­si­ro­dy­mo ne­sėk­me aš ne­pa­va­din­čiau, jie pa­te­ko tarp aš­tuo­nių stip­riau­sių ko­man­dų.

– Ku­ri rink­ti­nė su­si­lau­kė ta­vo sim­pa­ti­jų?

– Prieš čem­pio­na­tą sim­pa­ti­za­vau Bel­gi­jai ir Kroa­ti­jai, po to pri­si­jun­giau prie is­lan­dų pa­lai­ky­mo ma­ni­jos, ma­lo­niai nu­ste­bi­no ita­lai.

– Pas­pė­lio­ki­me, kas bus pa­skelb­tas ge­riau­siu čem­pio­na­to žai­dė­ju?

– Re­zul­ta­ty­viau­siu žai­dė­ju, ma­nau, iš­liks pran­cū­zas An­toi­ne Griez­mann. O dėl ge­riau­sio žai­dė­jo ap­do­va­no­ji­mo la­bai sun­ku kaž­ką pa­sa­ky­ti, daug pri­klau­so nuo to, kas kaip su­žais fi­na­lą. Ir A.Griez­mann, ir jo ko­man­dos drau­gas Di­mit­ri Payet žai­džia la­bai ge­rą tur­ny­rą. Jei fi­na­lą lai­mė­tų po­rtu­ga­lai, tai nea­be­jo­ti­nai ge­riau­siu bū­tų pri­pa­žin­tas Cris­tia­no Ro­nal­do.

At­sa­ko­my­bė, tei­kian­ti ma­lo­nu­mą

– Nuo ko pra­dė­jai sa­vo ko­men­ta­vi­mo kar­je­rą?

– „Fa­ce­book“ bu­vo pa­skelb­ta at­ran­ka, nu­siun­čiau sa­vo įra­šą. Pak­vie­tė ko­men­tuo­ti NKL, LKL, BBL rung­ty­nes, ku­rios bu­vo trans­liuo­ja­mos in­ter­ne­te. Vė­liau pra­dė­jau ko­men­tuo­ti ir fut­bo­lą. Per ke­le­tą me­tų pa­vy­ko tap­ti te­le­vi­zi­jos ko­men­ta­to­riu­mi.

– Kaip ruo­šie­si var­žy­boms?

– Jei­gu tai LKL var­žy­bos se­zo­no vi­du­ry­je, ko­man­dų žai­di­mą bū­ni ma­tęs dešimt–vienuolika kar­tų, pui­kiai ži­nai si­tua­ci­ją, tre­ne­rius. To­kioms rung­ty­nėms ypa­tin­go pa­si­ruo­ši­mo nė­ra.

Jei tai Eu­ro­pos fut­bo­lo čem­pio­na­to rung­ty­nės, su­si­ren­ku fak­tų apie ko­man­das, žai­dė­jus, tre­ne­rius. Taip pat pa­skai­tau spe­cia­lis­tų ana­li­zes, dau­giau­siai bri­tų ži­niask­lai­do­je. No­rė­da­mas ge­rai pa­si­ruoš­ti Eu­ro­pos čem­pio­na­to rung­ty­nėms, pra­de­du tai da­ry­ti iš­va­ka­rė­se ar­ba pa­ski­riu tam vi­są die­ną. O LKL rung­ty­nėms ga­liu pa­si­ruoš­ti per vieną–dvi va­lan­das.

– Su ko­kias di­džiau­siais iš­šū­kiais sa­vo dar­be su­si­du­ria spor­to ko­men­ta­to­riai?

– Kal­bė­ti ke­lias va­lan­das tie­sio­gi­nia­me ete­ry­je, ne­nu­siš­ne­kė­ti, pri­žiū­rė­ti sa­vo dik­ci­ją sa­vai­me yra iš­šū­kis. Tie­sio­gi­nis ete­ris įpa­rei­go­ja. Tai di­de­lė at­sa­ko­my­bė, bet kar­tu ir la­bai di­de­lis ma­lo­nu­mas.

Jei­gu kal­bė­tu­me apie ko­miš­kes­nius iš­šū­kius, tai rung­ty­nių me­tu ga­li „pri­spir­ti“ į tua­le­tą. Ta­da la­bai ne­kant­riai lau­ki per­trau­kos, ban­dai nu­kreip­ti sa­vo min­tis į įvy­kius aikš­tė­je ir ne­gal­vo­ti, kad la­bai „spau­džia“.

– Lai­kai sa­ve emo­cin­gu ko­men­ta­to­riu­mi?

– Ne­la­bai. Lie­tu­vių ko­men­ta­to­rių per­dė­tos emo­ci­jos la­bai ne­na­tū­ra­liai skam­bė­tų. Ne­sa­me emo­cin­giau­sia tau­ta, tad ne­ga­li­me ko­men­tuo­ti taip, kaip is­pa­nai, ita­lai.

– Esi bai­gęs ang­lų fi­lo­lo­gi­jos stu­di­jas. Žmo­nių, ku­rie stu­di­ja­vo žur­na­lis­ti­ką ir pa­si­rin­ko spor­to sri­tį, tarp ko­men­ta­to­rių ne­daug. Ar sėk­min­gas ko­men­ta­to­riaus dar­bas pri­klau­so nuo jo pa­si­rink­tų stu­di­jų?

– Prik­lau­so nuo as­me­ni­nių sa­vy­bių ir do­mė­ji­mo­si spor­tu. Svar­bu, kaip tu kal­bi ir kaip iš­ma­nai spor­tą.

Apie spor­tą – kaip ba­re

– Ak­ty­viai vei­ki so­cia­li­nia­me tink­le „Fa­ce­book“. Esi ži­no­mas dėl sa­vo veik­los krep­ši­nio te­mo­mis ra­šan­čia­me pus­la­py­je „Trys su ne­spor­ti­ne“. Ko­kia pa­grin­di­nė jo idė­ja?

– Ra­šy­ti apie krep­ši­nį ki­taip. Lie­tu­vo­je nė­ra daug žmo­nių, ku­rie ra­šo sa­vo nuo­mo­nę apie spor­tą taip, lyg kal­bė­tų­si su sa­vo drau­gu ba­re. Ra­šo­me ne tik apie rung­ty­nes, bet ir apie krep­ši­nin­kų kont­rak­tus, jų pa­si­sa­ky­mus ir vis­ką, kas su­si­ję su krep­ši­nio pa­sau­liu. Ne­sa­me pus­la­pis, ku­ris pra­ne­ša nau­jie­nas, esa­me nuo­mo­nių pus­la­pis.

– Ra­šai ir į ki­tą pa­na­šios te­ma­ti­kos pus­la­pį fut­bo­lo te­ma – Emi­lio Hes­kis. Ko­dėl bū­tent toks pa­va­di­ni­mas?

– Il­gai gal­vo­jo­me ir pri­si­mi­nė­me šį vi­siš­kai „me­di­nį“ fut­bo­li­nin­ką, ku­ris Ang­li­jo­je yra ta­pęs šiek tiek ko­miš­ku per­so­na­žu.

– Ta­vo ko­le­ga, Au­re­li­jus Be­ze­ka­vi­čius, ra­šė, kad Lie­tu­vo­je daug žur­na­lis­tų, ku­rie vi­siš­kai neuž­sii­ma įvy­kių ana­li­ze, ne­klau­sia sun­kių klau­si­mų spor­to žmo­nių, yra pa­sy­vūs spau­dos kon­fe­ren­ci­jų me­tu. Ar Lie­tu­vos spor­to žur­na­lis­ti­ko­je trūks­ta tik drą­sos ir ak­ty­vu­mo?

– Tik­rai trūks­ta žur­na­lis­tų, ku­rie dau­giau ana­li­zuo­tų, „pa­kaps­ty­tų“, ra­šy­tų sa­vo įžval­gas, ne tik sta­tis­ti­nius fak­tus. Ta­čiau rei­kia at­kreip­ti dė­me­sį ir į tai, kas yra mū­sų spor­to žur­na­lis­tų pa­šne­ko­vai.

Jei­gu spau­dos kon­fe­ren­ci­ja vyks­ta su A. Sa­bo­niu ar J. Kaz­laus­ku, tai koks skir­tu­mas, kad žur­na­lis­tai klaus gi­lių klau­si­mų. A. Sa­bo­nis tik­rai ne­si­var­gins į juos de­ta­liai at­sa­ky­ti, o J. Kaz­laus­kas taip pat ne­la­bai mėgs­ta žur­na­lis­tų. Aš su­pran­tu ko­le­gas, ku­rie pa­si­ren­ka at­sar­gius klau­si­mus to­kiems pa­šne­ko­vams. Ta­čiau tik­rai esu skai­tęs daug įdo­mių in­ter­viu Lie­tu­vos ži­niask­lai­do­je su krep­ši­nin­kais, tre­ne­riais.

As­me­ni­nė nuo­tr.

IŠ­ŠŪ­KIAI: Vie­nas iš fut­bo­lo čem­pio­na­to ko­men­ta­to­rių Ry­tis Vyš­niaus­kas sa­ko, kad ko­men­tuo­ti var­žy­bas ke­lias va­lan­das ir ne­nu­siš­ne­kė­ti – sa­vai­me di­de­lis iš­šū­kis.