Mu­zie­jaus va­dai – mie­li ir pū­kuo­ti

Mu­zie­jaus va­dai – mie­li ir pū­kuo­ti

Mu­zie­jaus va­dai – mie­li ir pū­kuo­ti

Šiau­liuo­se vei­kian­tis Van­dos Ka­va­liaus­kie­nės ka­ti­nų mu­zie­jus uni­ka­lus ne vien sa­vo eks­po­na­tais, ku­rių ja­me yra be­ne 10 tūks­tan­čių, bet ir tuo, kad ten jau dve­ji me­tai di­rek­to­riau­ja ško­tų nu­lė­pau­sis Per­las. Jį pa­va­duo­ja ka­ty­tės Mei­lu­tė ir Mil­du­tė.

To­mas VAL­KAUS­KAS

tomas@skrastas.lt

Mu­zie­jaus va­do­vė Ur­tė Va­se­rie­nė pa­sa­ko­jo, ko­dėl di­rek­to­riaus pa­rei­gas ei­na ka­ti­nas ir kaip at­si­ra­do ši tra­di­ci­ja.

„Mu­zie­jaus įkū­rė­ja V. Ka­va­liaus­kie­nė tu­rė­jo my­li­mą ka­ti­ną var­du Mi­kis ir pa­ti va­di­no jį di­rek­to­riu­mi, taip at­si­ra­do šis įpro­tis, kas kar­tą di­rek­to­riu­mi da­ry­ti nau­ją ka­ti­ną“, – paaiš­ki­no.

Per­las jau tre­čia­sis mu­zie­jaus di­rek­to­rius. Po Mi­kio val­dė Gu­čis. Jie abu tu­rė­jo sek­re­to­res, ku­rios nuo­lat keis­da­vo­si.

Per­las – veis­li­nis ka­ti­nas, o jo pa­va­duo­to­jos – iš prie­glau­dos.

Vi­si mu­zie­jaus au­gin­ti­niai tu­ri sa­vo po­mė­gius ir skir­tin­gus cha­rak­te­rius.

„Per­las, kaip tik­ras di­rek­to­rius, pa­si­tin­ka lan­ky­to­jus so­li­džiai ir iš­di­džiai, ste­bi ap­lin­ką. Jis la­bai drau­giš­kas ir lei­džia­si žmo­nių glos­to­mas. Su sa­vo pa­va­duo­to­jomis su­ta­ria gana ge­rai. Kar­tais mėgs­ta at­si­gul­ti ant lin­kė­ji­mų kny­ge­lės, ro­dy­da­mas sa­vo val­džią, ta­čiau jis di­džiau­sias tin­gi­nys. O Mei­lu­tė ir Mil­du­tė – at­virkš­čiai – nuo­lat pra­šo­si į lau­ką ar­ba no­ri kur nors įlįs­ti. Kar­tais jie išei­na į bal­ko­ną ir ste­bi, kas vyks­ta ap­linkui“, – ka­ti­nų sa­vy­bes įver­ti­no mu­zie­ji­nin­kė Sand­ra Ši­mai­tie­nė.

Mu­zie­jaus ka­ti­nai su­lau­kia daug dė­me­sio ir iš lan­ky­to­jų, ir iš mu­zie­jaus dar­buo­to­jų. Lan­ky­to­jams ka­tes mai­tin­ti drau­džia­ma, ta­čiau jie ga­li glos­ty­ti mur­kian­čius mu­zie­jaus va­dus. Nak­tį ka­tės il­si­si mu­zie­jaus at­ski­ra­me kam­ba­ry­je. Dvi sa­les dar­buo­to­jai pa­lie­ka ati­da­ry­tas, kad gy­vū­nai ga­lė­tų jaus­tis lais­viau.

Mu­zie­jus gy­vuo­ja jau 26-erius me­tus. Jo įkū­rė­ja V. Ka­va­liaus­kie­nė la­bai my­lė­jo ka­tes, vie­nu me­tu sa­vo na­muo­se lai­kė ke­lio­li­ka. Idė­ja ati­da­ry­ti mu­zie­jų ki­lo, kai V. Ka­va­liaus­kie­nės drau­gė at­ve­žė iš Len­ki­jos ma­žą juo­dą me­di­nį ka­čiu­ką.

Vė­liau į mu­zie­jų bu­vo ve­ža­mi eks­po­na­tai iš skir­tin­gų pa­sau­lio ša­lių. Taip Šiau­liuo­se at­si­ra­do vie­nin­te­lis Bal­ti­jos ša­ly­se Ka­ti­nų mu­zie­jus.

Au­to­riaus nuo­tr.

DI­REK­TO­RIUS: At­ro­dytų  Per­las tin­gi­niau­ja, ta­čiau jis ste­bi kiek­vie­ną lan­ky­to­ją.

POIL­SIS: Mil­du­tė poil­siau­ja dar­bo die­nos pa­bai­go­je.

DAR­BAS: Mei­lu­tė vaikš­ti­nė­ja mu­zie­jaus sa­lė­mis ir pri­žiū­ri tvar­ką.