Naujausios
Ekologinė katastrofa: penkioliktą dieną nutarta veikti
Vakar, praėjus penkiolikai dienų nuo pjuvenų kalno gaisro pradžios Radviliškyje ir keturiolikai dienų, kai dėl gaisravietės vandenų nustoję funkcionuoti valymo įrenginiai pradėjo leisti teršalus į Petraičių tvenkinį Pakruojo rajone, aplinkos viceministras Algirdas Genevičius davė nurodymą veikti.
Petraičių tvenkinys jau laidojamas. Aplikosaugininkų veiksmus tirs komisija.
Janina VANSAUSKIENĖ
pakruojis@skrastas.lt
„Tvenkinį reikės laidoti“
Į Pakruojo rajono savivaldybę buvo susirinkę ne tik apskrities ugniagesių vadovai, aplinkosaugininkai bei kaimyninio rajono valdžios atstovai, bet ir Aplinkos ministerijos specialistai bei viceministras Algirdas Genevičius.
Spalio 17-ąją paskelbus ekstremalų įvykį, Savivaldybė stokojo operatyvios informacijos apie taršos intensyvumą ir pavojingumą. Todėl pirmiausia imtasi plika akimi matomos problemos – pradėta gaudyti ir į kitus vandens telkinius vežti leisgyves Petraičių tvenkinio žuvis.
Kad jos apsinuodijusios, preliminarūs tyrimų rezultatai išplatinti tik posėdžio išvakarėse.
O iki posėdžio dienos buvo žinomi tik praėjusią savaitę paimtų vandens mėginių tyrimų rezultatai. Jie rodo tvenkinyje vis blogėjančią ekologinę padėtį.
Ar tebeteka teršalai iš Radviliškio valymų įrenginių, tebebuvo neaišku ir vakar.
Prieš posėdį valymo įrenginius eksploatuojančios įmonės „Radviliškio vandenys“ direktorius Juozas Jučas telefonu pavaldiniams nurodė uždaryti sklendes, nes „valymo įrenginiuose vėl plūstelėjo vanduo“.
Posėdyje dalyvavęs mokslininkas Marius Molotokas, užsiimantis grunto valymo technologijos ir biotechnologijos sprendimais, redakcijai sakė:
„Mes dabar važiuosime į vietą išsiaiškinti, kaip yra su teršalų nutekėjimu: kovoti tenka su priežastimis ar pasekmėmis? Viena aišku, tą tvenkinį reikės laidoti.“
Situacija be informacijos
Posėdyje priekaištais vieni kitiems svaidėsi ir ugniagesiai, ir savivaldybių vadovai.
Nuomonės nesiskyrė tik dėl vieno: nelaimės metu aplinkosaugininkai laikėsi nuošalyje.
Pakruojo rajono meras Saulius Gegieckas apgailestavo, kad stokota informacijos apie taršą, negavo oficialios informacijos ir iš Radviliškio apie valymo įrenginių darbą.
Meras pabrėžė, kad buvo kreiptasi į Aplinkos ministeriją ir Šiaulių regiono priešgaisrinę gelbėjimo valdybą dėl gesinimui naudotų medžiagų, tačiau nei iš ministerijos, nei iš ugniagesių – jokio atsakymo.
„Kaip gali valdyti ekstremalią situaciją, nežinodamas, kas pas tave yra ir neturi tyrimų rezultatų. Mes suprantame, kad toje grandyje esame patys mažiausi, tačiau kaip tas procesas vyko, šiandien kelia didelių abejonių“, – sakė S. Gegieckas.
Skųstasi aplinkosaugininkais
Radviliškio vicemeras Kazimieras Augulis irgi skundėsi aplinkosaugininkais: „Mes kreipėmės į Premjerą, generolas gaisravietėje budėjo visą parą, o aplinkosaugininkų nesulaukėme. Duokite patarimų, kokius užtvarus dėti?“
„Gaisras truko 12 parų: pjuvenų kalnas didžiulis, vandens kiekiai milžiniški. Gaisrininkams rūpėjo gesinimas, dūmų tarša, planavome jau evakuoti gyventojus. Pasigedome aplinkosaugininkų lyderiavimo valdant visą situaciją“, – antrino Šiaulių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininko pavaduotojas Nerijus Adomavičius.
Jis pabrėžė, kad aplinkosaugininkai turėjo nurodyti, kur kasti pralaidas susikaupusiam vandeniui nuleisti.
N. Adomavičius informavo, kad ugniagesiai naudojo sertfikuotas chemines medžiagas, tačiau ar jos ekologiškos, nežinojo.
Radviliškio savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjas Alfredas Juozapavičius pripažino, kad tik prasidėjus nevaldomam vandenų teršimui atėjo genialios mintys: „Šiandien galime pasakyti, nebuvome tokiam įvykiui pasiruošę, o laikas buvo brangus. Kitaip veikiant nuo pirmos gaisro dienos, buvo galima ir žuvis išgelbėti, ir ekologinės nelaimės išvengti“.
Pradės nuo pirmadienio
Posėdžiui baigiantis viceministras A. Genevičius pripažino, kad aplinkosaugininkams išsakyti kaltinimai gali būti „dalinai ar visi teisingi“, tai galėsianti pasakyti tik komisija, kuri ir tirs jų veiksmus.
„Svarbiausia šiandien koordinuoti mokslininkus, išsiaiškinti, kokią medžiagą naudojo ugniagesiai gaisrui gesinti ir dirbti kryptingai“,– sakė A. Genevičius.
Viceministro teigimu, nuo pirmadienio bus imtasi koordinuotų ir sutelktų veiksmų ekologinės nelaimės padariniams naikinti.
Buvo sudaryta nauja Ekstremalios situacijos komisija iš Pakruojo ir Radviliškio savivaldybių atstovų, įjungiant ministerijos, Aplinkos apsaugos departamento specialistus ir mokslininkus.
Komisijai vadovauti pavesta Pakruojo savivaldybės administracijos direktorei Erikai Kižienei.
„Mastai – kas įvyko – neprognozuojami. Gesinimui turi būti naudojamos ekologinės priemonės. Kodėl atsirado kažkokios gesinimo medžiagos? Nebuvo informacijos, kuo gesinama, todėl vien dėl to niekas ir negalvojo apie kokias pasekmes. Gesinimo priemonės – neatsakytas klausimas. Nuo to ir reikės pradėti startuoti“, – redakcijai po posėdžio sakė aplinkos viceministras.
Jis pripažino, kad jam kelia abejonių aplinkosaugininkų darbas.
Autorės nuotr.

Aplinkos viceministras Algirdas Genevičius priekaištus dėl ministerijai pavaldžių institucijų pareigūnų pasyvumo perduos aiškintis komisijai.
Vytauto RUŠKIO nuotr.

Vakar iš mirusio tvenkinio dar buvo traukiamos žuvys.
Autorės nuotr.

Pakruojo rajono meras Saulius Gegieckas ir Administracijos direktorė Erika Kižienė priekaištavo valstybės tarnyboms dėl bendradarbiavimo ir informacijos.

Radviliškiečiai vicemeras Kazimieras Augulis ir Žemės ūkio skyriaus vedėjas Alfredas Juozapavičius turėjo nusiskundimų dėl aplinkosaugininkų neveiklumo.