Naujausios
Lietuva ieško, kaip išnarplioti krizių kaltūną
Gintautas MAŽEIKIS, Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto Socialinės ir politinės teorijos katedros vedėjas, profesorius, filosofas:

– Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga surinko visus protesto balsus: jiems pavyko konsoliduoti nepasitenkinimą ir laimėti rinkimus.
Tai iš esmės buvo Savivaldos ir merų rinkimų tęsinys, kai išrinkti visuomeninių judėjimų atstovai tapo merais ir sudarė koalicijas Kaune, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje.
Lietuvoje buvo kalbama, ar tai galėtų būti tik vienadienis reiškinys, ar yra kažkas reikšmingesnio? Šį kartą pamatėme, kad pasipriešinimo arba protesto tendencija prieš ciklinį balsavimą tai už socialdemokratus, tai už konservatorius, įgavo dar didesnes formas.
Pagal "valstiečių ir žaliųjų" kalbėjimą (o daugiausia kalba Ramūnas Karbauskis), jį ir partiją neatsitiktinai jau lygina su Viktoro Orbano Vengrijoje ir Jaroslavo Kačinskio Lenkijoje politiniais judėjimais.
Sakyčiau, ši partija iš dalies yra panaši į konservatyvią partiją, kita vertus, turi daug socialinių elementų, bet anaiptol tai nėra progresistinė partija.
Panašiai kaip su Orbanu Vengrijoje ar Kačinskiu Lenkijoje, Lietuva taip pat bando rasti konservatyvų egzistuojančių krizių kaltūno sprendimą.
Valstiečių ir žaliųjų sąjunga, ko gero, drąsiausiai įvardijo visas krizes. Tačiau net politikos mokslų tyrėjams kelia abejonių, ar ši politinė partija pakankamai jas supranta, ar iš tikrųjų galės spręsti, nes problemų yra nepaprastai daug. Kai kurios jau beveik nevaldomos, pavyzdžiui, kaip regiono nuskurdimo, Vilniaus centrizmo, išvažiavimo, labai didelio skirtumo tarp turtingiausiųjų ir neturtingųjų, labai mažų atlyginimų, lyginant su Europos Sąjungos vidurkiais, švietimo, sveikatos sistemų išbalansuotumo, taip pat – tarptautinių iššūkių, gyventojų ir verslininkų netenkinančių santykių su kaimyninėmis šalimis.
Nereiškia, kad kita pusė, pavadinkime, ta, kuri yra susijusi su dabartiniais Lietuvos politiniais ir finansiniais, kultūriniais ar laisvės elitais, arba jaunesni žmonės, kurie balsuoja už liberalus, ar tie, kurie norėtų veiklesnių, stipresnių kairiųjų permainų, tylės. Nieko panašaus. Greičiausiai po kažkiek laiko mes pamatysime protesto bangas prieš valstiečius ir žaliuosius, jei tik jie vykdys orbanišką arba Kačinskio politiką.
Jei problemos nebus sprendžiamos, balsuotojų ir visuomenės išbalansavimas gali tik augti. Man belieka palinkėti Valstiečių ir žaliųjų partijai rasti kompetentingų patarėjų, kad nors bent kiek pagerintų situaciją Lietuvoje.
Kaip bus dėliojama koalicija, pasakyti beveik neįmanoma. Iš to, kas šiandien kalbama, ko gero, lemiamą veiksnį suvaidins Lietuvos Prezidentė, su kuria Valstiečių ir žaliųjų sąjunga žūtbūt nori palaikyti gerus ryšius, tuo pabrėžia savo skirtumą nuo ankstesnės socialdemokratų koalicijos.
Kai yra keturi žaidėjai (vienaip ar kitaip sprendžia konservatoriai, socialdemokratai, beveik viską įtakoja Valstiečių ir žaliųjų sąjunga bei Prezidentė), daryti tikslias prognozes yra neįmanoma.
Visuomenės protesto balsai rodo iracionalų nusivylimą. Žmonės supranta, kad yra kažkokia didelė grėsmė, bet patys nemato sprendimo būdo, nemoka ar nepakankamai drįsta spręsti, bet sutinka deleguoti savo balsus toms partijoms, kurios efektyviausiai moka, pabrėžiu, tuo metu surinkti protesto balsus. Galbūt kitu metu tai bus jau nebe Valstiečių ir žaliųjų partija, o kita, dar efektyvesnė, protesto balsų rinkėja.