Pakalbėkime apie kirpėją Liusią

Pa­kal­bė­ki­me apie kir­pė­ją Liu­sią

Rū­ta VAI­NIE­NĖ

Kol nau­jai iš­rink­ti po­li­ti­kai bu­ria koa­li­ci­jas ir de­ri­na bū­si­mos vy­riau­sy­bės pro­gra­mos nuo­sta­tas, pa­kal­bė­ki­me apie kir­pė­ją – kir­pė­ją Liu­sią.

Kaip su­pran­ta­te, kir­pė­ja Liu­sia nė­ra ko­kia vers­lo mag­na­tė, oli­gar­chi­nės struk­tū­ros sa­vi­nin­kė ar var­to­to­jus dro­žian­ti mo­no­po­li­nin­kė. Ta­čiau ne­pai­sant to, kad at­sto­vau­ja pa­tį smul­kiau­sią vers­lą ir už­sii­ma in­di­vi­dua­lia veik­la, kir­pė­ja Liu­sia ta­po ko­ne vals­ty­bės biu­dže­to ir vi­sos Lie­tu­vos grio­vė­ja.

Ko­dėl? Nes jai ne­va tai­ko­mas 30 pro­cen­tų neap­mo­kes­ti­na­mas pa­ja­mų dy­dis. Vi­si ki­ti, dir­ban­tys pa­gal dar­bo su­tar­tis, su­prask, to­kios pra­ban­gos ne­tu­ri. Ir tai nė­ra są­ži­nin­ga moks­lų dak­ta­rų, do­cen­tų at­žvil­giu.

To­kį pa­veiks­lą, kaip kir­pė­ja Liu­sia iš­nau­do­ja Lie­tu­vos vals­ty­bę, nu­pie­šė eko­no­mis­tė, o da­bar jau ir Sei­mo na­rė Auš­ra Mal­dei­kie­nė. Ji nie­kaip ne­ga­lė­jo su­pras­ti, ko­dėl in­di­vi­dua­lia veik­la už­sii­man­tys as­me­nys ga­li neap­mo­kes­tin­ti da­lies sa­vo pa­ja­mų.

Pa­si­ro­do, net ir aki­vaiz­dūs da­ly­kai ne vi­sa­da bū­na to­kie aki­vaiz­dūs, ir ver­ta juos iš­siaiš­kin­ti de­ta­liau.

At­sa­ky­mas dėl da­lies pa­ja­mų neap­mo­kes­ti­ni­mo glū­di ta­me, kad in­di­vi­dua­lia veik­la už­sii­man­tis as­muo yra toks ma­žu­tis vers­li­nin­kas. Jis net ne vers­li­nin­kas, o žmo­gus, pa­ts sau su­kū­ręs dar­bo vie­tą.

Kaip ži­nia, su­si­kur­ti ir iš­lai­ky­ti dar­bo vie­tą kai­nuo­ja. Kir­pė­ja Liu­sia tu­ri nuo­mo­tis pa­tal­pas, ji tu­ri pa­ti mo­kė­ti už tų pa­tal­pų ap­švie­ti­mą ir šil­dy­mą. Jai rei­kia įsi­gy­ti kir­pė­jos kė­dę ir žirk­les, ir plau­kų prie­žiū­ros prie­mo­nes.

Sa­ky­si­te, moks­lų dak­ta­rai per­ka kny­gas? Per­ka, ži­no­ma, jei ne­no­ri nau­do­tis uni­ver­si­te­to bib­lio­te­ka. O štai ne­mo­ka­mos kir­pė­jų kė­džių ir žirk­lių bib­lio­te­kos, de­ja, nė­ra.

Do­cen­tas ne­mo­ka už au­di­to­ri­jos nuo­mą. Do­cen­tui ne­rei­kia rū­pin­tis rek­la­ma ir par­da­vi­mais: stu­den­tus į uni­ver­si­te­to au­di­to­ri­ją jam at­ve­da tas pa­ts uni­ver­si­te­tas. Jei stu­den­tas ne­lan­ko pra­stų do­cen­to pa­skai­tų, do­cen­to al­ga nuo to ne­ma­žė­ja. Kir­pė­ja Liu­sia gi vis­kuo rū­pi­na­si pa­ti.

Tai­gi, sau dar­bo vie­tą su­kū­ru­si kir­pė­ja Liu­sia tie­siog mi­nu­suo­ja są­nau­das, kaip tai da­ro vi­sos vers­lo bend­ro­vės. Bet ka­dan­gi Liu­sia dir­ba vie­na, kad jai bū­tų pa­pras­čiau, ji ga­li ne­ves­ti są­nau­dų ap­skai­tos, o tie­siog atim­ti 30 pro­cen­tų hi­po­te­ti­nių są­nau­dų iš sa­vo pa­ja­mų.

Neap­mo­kes­ti­na­mas pa­ja­mų dy­dis, kaip toks, Liu­siai vi­sai nė­ra tai­ko­mas, net jei ji už­dir­ba ma­žai. Ta­da, kai ji no­ri mo­kė­ti už vai­kų moks­lą, ar mo­kė­ti il­ga­lai­kio drau­di­mo įmo­kas, jai leng­va­ta nuo šių pa­ja­mų taip pat ne­tai­ko­ma. Tuos tris­de­šimt pro­cen­tų ji ati­ma ne tik iš sa­vo pa­ja­mų, bet ir iš sa­vo vals­ty­bi­nio so­cia­li­nio drau­di­mo sta­žo, ir iš vi­sų leng­va­tų.

Be­je, vi­sas so­cia­li­nio drau­di­mo įmo­kas Liu­sia ir­gi su­si­mo­ka pa­ti. Ji ne­tu­ri darb­da­vio, ku­ris už ją tai pa­da­ry­tų. Vi­sas svei­ka­tos drau­di­mo įmo­kas, vi­sus 9 pro­cen­tus, Liu­sia ir­gi su­mo­ka pa­ti.

Do­cen­tas iš sa­vo al­gos mo­ka še­šis. Taip, Liu­sia mo­ka 5 pro­cen­tus gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­čio, nes Liu­sia yra ama­ti­nin­kė. Jei Liu­sia bū­tų in­di­vi­dua­lia veik­la už­sii­man­ti lek­to­rė, kaip ir uni­ver­si­te­to do­cen­tė, ji mo­kė­tų 15 pro­cen­tų GPM.

Tai­gi, su­skai­čia­vus vi­są mo­kes­čių naš­tą, Liu­sia su­mo­ka to­kią pat sa­vo pa­ja­mų da­lį mo­kes­čiais, kaip ir do­cen­tei iš­skai­čiuo­ja­ma iš jos al­gos. Skir­tu­mas tik tas, kad Liu­sia pa­ti su­si­ku­ria sau dar­bo vie­tą ir ne­sė­di vals­ty­bei ant spran­do.

Jau gir­džiu pa­sa­ky­mus, kad vis tik do­cen­tai Lie­tu­vo­je už­dir­ba per ma­žai. Taip, per ma­žai. Tik ar dėl to kal­ta kir­pė­ja Liu­sia? Ir jei su­si­ruo­ši iš Liu­sios paim­ti ne 24 pro­cen­tus pa­ja­mų, o vi­sus 50, kad ga­lė­tum biu­dže­ti­nin­kams mo­kė­ti di­des­nes al­gas, tai žiū­rėk, ar iš to­kio go­du­mo, kaip ta se­nė, ne­lik­si prie su­ski­lu­sios gel­dos.