Naujausios
Bene visą mėnesį virš mūsų Tėvynės siautė rinkiminės audros. Į nebūtį nuėjo ir rudeninė bobų vasara, ir unikalusis spalis – kalendorinis reiškinys su penkiais šeštadieniais, penkiais sekmadieniais ir penkiais pirmadieniais, būnantis tik kartą per 823 metus. Tas pats spalis Lietuvą iš trispalvės ar daugiaspalvės padarė žalia...
O Rusija?
ŠIAULIETIS OLEGAS – SEPTINTUKE TARP TŪKSTANČIO LITERATŲ
Vilius Puronas
Rusija, iš kurios laukėme ir tebelaukiame agresijos, šio mėnesio pradžioje, Maskvoje, Centriniuose literatų namuose apdovanojo šiaulietį Olegą Štelmaną už jo literatūrinę kūrybą. Toji savaip maloni žinia, atpūškavo per Rusijos spaudą į Lietuvą žinute „Tarp nugalėtojų – poetas iš Lietuvos“. Tokia forma pasaulis ir mes sužinojome, kad šį rudenį ten įvyko literatūrinės premijos „Palikimas“ („Nasliedija“) finalinė apdovanojimo ceremonija. Tai – tradicinis kaimynės valstybės-milžinės literatūrinės bendruomenės renginys, turįs sąsajų su Rusijos Imperatoriškaisiais namais.
Šiame konkurse dalyvavo daugiau kaip tūkstantis poetų ir prozininkų iš Rusijos, kaimyninių valstybių, Baltijos šalių. Į finalą pateko tik 75 konkurso dalyviai. Septyni, iš jų buvo apdovanoti diplomais, o penki nominuoti aukštu laureato vardu. Tarp apdovanotųjų pateko ir Olegas Štelmanas, rusakalbis poetas iš Lietuvos, Šiaulių Petro ir Povilo cerkvės protojerėjus, kuris į Lietuvą grįžo su „Palikimas–2016“ finalininko diplomu, su to paties vardo kūrybinio konkurso diplomanto vardu. Jis – vienintelis dvasininkas tarp laureatų.
Apdovanojimus įteikė Rusijos Imperatoriškųjų namų galva, Jos Imperatoriškoji Didenybė, Didžioji kunigaikštienė Marija Vladimirovna. Nuotraukoje – apdovanojimo momentas.
Šnekant „konkursų kalba“, kūrybinės premijos neduodamos tuščiai. Jas lemia ir kūrybinis įdirbis, ir talentas. Tie, kurie pažįsta Olegą, žino, kad jis – ne tik Dievo tarnystės pašaukimu apdovanotasis. Jo asmenyje gyvuoja ir poeto, ir kompozitoriaus, ir muziko, ir literato talentai. Kiekvienas šių kūrybinių žanrų jame atskleidžia ir lyriką, ir dvasininką su pamąstymais apie žemiškąją ir dangiškąją būtį, ją matantį ir kitiems rodantį.
Prieš porą metų pasaulį išvydo Olego fotoalbumas „LIETUVOS STAČIATIKIŲ CERKVĖS“, išleistas Vilniuje, kuriame buvo užfiksuotos dabar Lietuvoje veikiančios stačiatikių cerkvės ir koplyčios. Šio albumo idėja kilo po jo autorinės parodos „Stačiatikių cerkvės Lietuvoje“, kuri buvo eksponuojama daugelyje Lietuvos miestų (Telšiuose, Klaipėdoje, Tauragėje, Kaune, Vilniuje). Beveik visos nuotraukos, eksponuotos parodoje, pateko į albumą, taip pat ir nemažai naujų. Šiuo metu Lietuvoje veikia 52 stačiatikių maldos namai – ir cerkvės, ir koplyčios.
Net fotonuotraukose autorius siekė, kad į objektyvą patektų ne tik pats architektūrinis statinys, bet ir mus supančio pasaulio gamta, ir kad toje nuostabioje harmonijoje žmogus pamatytų grožį, kurio jis dažnai nepastebi dėl rutinos.
Kalbos ir tikybos barjerai, kurie mus skiria, tarsi natūraliai izoliavo kitakalbį talentą integruotis į lietuviškąją kultūrinę terpę. Kita vertus, jis – mūsų žemės dalis, kuri nuo senų laikų buvo vaisinga talentingais žmonėmis, lėmusiais mūsų kūrybinės aplinkos savitumus ir visumą.
