Valdančiosios koalicijos dėlionės ir sapalionės

Valdančiosios koalicijos dėlionės ir sapalionės

Val­dan­čio­sios koa­li­ci­jos dė­lio­nės ir sa­pa­lio­nės

Ne­ri­jus BRA­ZAUS­KAS

Nau­jo­sios val­dan­čio­sios koa­li­ci­jos for­ma­vi­mas at­sklei­dė ke­tu­ris es­mi­nius da­ly­kus: a) tra­di­ci­nės ir do­mi­nuo­jan­čios po­li­ti­nės par­ti­jos ne­ga­li su­si­tai­ky­ti su Sei­mo rin­ki­muo­se pa­tir­tu pra­lai­mė­ji­mu; b) „vals­tie­čių“ ly­de­riai žai­džia po­li­ti­nius ir re­to­ri­nius žai­di­mus; c) Pre­zi­den­tė kol kas iš­lie­ka po­li­tiš­kai ko­rek­tiš­ka ir ypa­tin­gai ne­de­monst­ruo­ja po­li­ti­nių sim­pa­ti­jų ir an­ti­pa­ti­jų; d) skir­tin­gi so­cial­de­mok­ra­tų ir kon­ser­va­to­rių par­ti­jų flan­gai vi­di­nę kon­ku­ren­ci­nę ko­vą kei­čia vie­ša dis­ku­si­ja. Vi­sus mi­nė­tus da­ly­kus sie­ja bur­ta­žo­džiai: kon­sul­ta­ci­ja, de­ry­bos, koa­li­ci­ja, spar­nas.

Rin­ki­mus pra­lai­mė­ju­si TS-LKD iš­sa­kė pa­grin­di­nes są­ly­gas de­ry­boms su Lie­tu­vos vals­tie­čių ir ža­lių­jų są­jun­ga: koa­li­ci­jo­je tu­rė­tų da­ly­vau­ti Li­be­ra­lų są­jū­dis, jo­je vi­siš­kai ne­pa­gei­dau­ja­mi so­cial­de­mok­ra­tai, koa­li­ci­ją su­da­ran­čių par­ti­jų ly­de­rius tu­rė­tų pa­tik­rin­ti spe­cia­lio­sios tar­ny­bos.

Tik ant­ra­sis no­ras yra lo­giš­kas, nes so­cial­de­mok­ra­tai yra kon­ser­va­to­rių par­ti­jos ideo­lo­gi­nis prie­šas, o kar­tu ir pa­čios kon­ser­va­ty­vio­sios po­li­ti­nės jė­gos vi­di­nės rai­dos va­rik­lis.

Ad­vo­ka­ta­vi­mas Li­be­ra­lų są­jū­džiui pri­me­na vai­kų ka­rus ir jau­nes­nių­jų no­rą tu­rė­ti vy­res­nį už­ta­rė­ją. Taip pa­ro­do­ma, kad li­be­ra­lų – am­ži­nų­jų kon­ser­va­to­rių par­tne­rių – par­ti­ja yra ne­sa­va­ran­kiš­ka, neį­ga­li ir rei­ka­lau­jan­ti stip­res­nio­jo glo­bos. Pa­tys li­be­ra­lai aiš­ki­na no­rin­tys lik­ti iš­ti­ki­mi sa­vo rin­kė­jams, ta­čiau iš es­mės jie ne­trokš­ta pa­dė­ti TS-LKD įgy­ven­din­ti nau­jo pla­no Lie­tu­vai ir ei­li­nį kar­tą po­zi­ci­jo­je užim­ti jau­niau­sio­jo bro­lio vie­tą.

Kon­ser­va­to­rių sie­kis, kad val­dan­čio­sios koa­li­ci­jos ly­de­riai ir ki­ti bū­si­mi aukš­ti vals­ty­bės pa­rei­gū­nai bū­tų pa­tik­rin­ti vals­ty­bės sau­gu­mą už­tik­ri­nan­čių tar­ny­bų, yra ne­sup­ran­ta­mas ir ne­ra­cio­na­lus. Šios par­ti­jos ved­liai tu­rė­tų pri­si­min­ti jiems ži­no­ma­me įsta­ty­me pa­teik­tą po­li­ti­nės par­ti­jos api­brė­ži­mą, o ne pre­ten­duo­ti at­lik­ti ki­tų įstai­gų funk­ci­jas.

Pag­rin­di­nė kon­ser­va­to­rių pro­ble­ma yra ne dvi sto­vyk­los, ku­rių vie­na – krik­de­miš­ko­ji – pa­grįs­tai sie­kė de­rė­tis dėl koa­li­ci­jos, bet se­nų­jų par­ti­jos na­rių žūt­bū­ti­nis no­ras ras­ti at­sa­ky­mą, ko­dėl bu­vo pra­lai­mė­ta vien­man­da­tė­se apy­gar­do­se. And­rius Ku­bi­lius ne­ti­kė­tai su­si­vo­kė, jog kal­ta nos­tal­gi­ja praei­čiai, bet jis ne­sup­ran­ta, ko rin­kė­jai ne­no­rė­jo ma­ty­ti par­ti­jos kan­di­da­tų są­ra­še.

So­cial­de­mok­ra­tų par­ti­ja Sei­mo rin­ki­muo­se, re­gis, bu­vo nu­baus­ta lai­ki­nai. Ši po­li­ti­nė jė­ga kon­sul­ta­ci­jo­se su „vals­tie­čiais“ bu­vo nuo­sai­ki, o tuo pa­čiu ir cha­me­leo­niš­ka. Ji ra­miai iš­lai­kė pir­mą­ją per­mai­ną – ne­si­de­rė­ti dėl po­stų, mi­nis­te­ri­jų ir Eu­ro­pos Są­jun­gos mi­li­jo­nų po­rin­ki­mi­nę nak­tį. Vė­liau par­ti­jos pre­zi­diu­mas in­for­ma­vo, kad so­cial­de­mok­ra­tai su­tin­ka pra­dė­ti de­ry­bas, nes jie yra at­sa­kin­gi, ne­no­ri su­kel­ti po­li­ti­nės kri­zės ir ne­sie­kia jo­kių po­stų. Me­ta­mor­fo­zė!

Pir­miau­sia bū­ti­na su­si­tar­ti dėl pro­gra­mi­nių nuo­sta­tų, – sa­kė prem­je­ras. Tas pa­ts But­ke­vi­čius, ku­ris anks­čiau nuo­lat tei­gė, kad 70 pro­c., jog par­ti­ja dirbs opo­zi­ci­jo­je.

So­cial­de­mok­ra­tai, ma­no gal­va, spren­džia ne de­ry­bų koa­li­ci­jo­je, o par­ti­jos iš­li­ki­mo klau­si­mą. Vie­niems na­riams at­ro­do, kad par­ti­jai pres­ti­žą ga­li su­grą­žin­ti da­ly­va­vi­mas koa­li­ci­jo­je, o ki­ti, ypač jau­nes­ni bi­čiu­liai, pa­si­sa­ko prieš de­ry­bas su „vals­tie­čiais“ ir sie­kia na­tū­ra­laus at­si­nau­ji­ni­mo.

Pir­mie­ji idea­lis­tiš­kai ti­ki­si, kad rin­kė­jai pa­ti­kės so­cial­de­mok­ra­tais, kai bus iš­spręs­tos so­cia­li­nės pro­ble­mos. Ant­rie­ji pa­grįs­tai su­vo­kia, kad so­cial­de­mok­ra­ti­nių idė­jų gau­su Vals­tie­čių ir ža­lių­jų są­jun­gos pro­gra­mo­je, o tai reiš­kia, kad po­li­ti­kos nau­jo­kai po ket­ve­rių me­tų ga­li eli­mi­nuo­ti Lie­tu­vos so­cial­de­mok­ra­tų par­ti­ją bei per­si­vi­lio­ti jos rin­kė­jus.

„Vals­tie­čių“ ly­de­ris Ra­mū­nas Kar­baus­kis si­mul­ta­niš­kai žai­džia po­li­ti­nę šaš­kių par­ti­ją ir su kon­ser­va­to­riais, ir su so­cial­de­mok­ra­tais. Da­bar aiš­kė­ja, kad „prieš rin­ki­mus tarp tri­jų par­ti­jų va­do­vų kon­fi­den­cia­liai bu­vo de­ri­na­ma ga­li­my­bė su­da­ry­ti tri­jų par­ti­jų: LVŽS, TS-LKD ir Li­be­ra­lų są­jū­džio koa­li­ci­ją“. To­kia pra­kti­ka nė­ra nau­ja, ta­čiau ga­lu­ti­niai rin­ki­mų re­zul­ta­tai pla­nuo­tos val­dan­čio­sios koa­li­ci­jos for­ma­vi­mą pa­ver­tė ne dė­lio­ne, o sa­pa­lio­ne.

Lai­mė­tų man­da­tų skai­čius lė­mė, kad šaš­kių par­ti­ją pra­dė­jo šį žai­di­mą itin mėgs­tan­tis Kar­baus­kis. Jo prie­ši­nin­kas – jau­na­sis Lands­ber­gis – aro­gan­tiš­kai aiš­ki­no, kad par­ti­jos nie­kas dar ne­pak­vie­tė prie šaš­kių len­tos. Taip teig­ta, su­vo­kus, kad ne jis or­ga­ni­zuos žai­di­mą. La­biau pa­ty­ręs But­ke­vi­čius su­ti­ko su­žais­ti šią par­ti­ją ir bal­tą­sias šaš­kes nuo­lan­kiai ati­da­vė rin­ki­mų nu­ga­lė­to­jui.

Šia­me po­li­ti­nia­me žai­di­me keb­liau­sias at­ro­do per­mai­nų klau­si­mas. Ką rin­kė­jui, bal­sa­vu­siam už „vals­tie­čius“ ir per­mai­nas, ga­li pa­sa­ky­ti Kar­baus­kio ir Skver­ne­lio due­tas? Ko­kios per­mai­nos, jei­gu de­ry­bos vyk­do­mos su tais, ku­riuos rin­kė­jai ašt­riai kri­ti­ka­vo ir prin­ci­pin­gai at­me­tė?

Toks ėji­mas bu­vo ti­kė­ti­nas, nes rin­ki­mų agi­ta­ci­jos me­tu Kar­baus­kis aiš­kiai sa­kė, su kuo su­da­ry­tų koa­li­ci­ją, o su kuo ne. So­cial­de­mok­ra­tai bu­vo vie­nas iš va­rian­tų, ta­čiau tai te­bu­vo kon­ser­va­to­rių spau­di­mo prie­mo­nė. Da­bar, re­gis, ti­ki­ma­si, kad nu­krau­ja­vę so­cial­de­mok­ra­tai pa­dės su­kur­ti dar­nią Lie­tu­vą. Tai sa­pa­lio­nė, ku­ri ne­leis įgy­ven­din­ti to­kių re­for­mų, ku­rias bū­tų ga­lė­ju­sios Lie­tu­vai at­neš­ti abi rin­ki­mus lai­mė­ju­sios par­ti­jos.

Sa­pa­lio­nę, o ne at­sa­kin­gą dė­lio­nę la­biau­siai le­mia vi­di­nės ko­vos par­ti­jo­se ir jų to­li­mes­nio eg­zis­ta­vi­mo per­spek­ty­vos. So­cial­de­mok­ra­tų par­ti­jo­je ga­li įvyk­ti ski­li­mas net ir ta­da, jei­gu par­ti­ja sėk­min­gai pa­si­ro­dys de­ry­bo­se ir da­ly­vaus val­dan­čio­jo­je koa­li­ci­jo­je. Rin­kė­jai nuo­pel­nus pri­skirs "vals­tie­čiams", o tai reikš, kad ki­tuo­se rin­ki­muo­se so­cial­de­mok­ra­tai pra­ras dar dau­giau rin­kė­jų.

So­cial­de­mok­ra­ti­jos sau­lė­ly­dis Vi­du­rio Ry­tų Eu­ro­po­je yra svar­bus sig­na­las ir lie­tu­viš­ka­jai par­ti­jai. Tai su­pras­da­ma ji da­ly­vau­ja de­ry­bo­se, nes ti­ki­si iš­lik­ti Lie­tu­vos po­li­ti­nia­me že­mė­la­py­je.

Li­be­ra­lams bū­nant (o)po­zi­ci­jo­je vis tiek teks pri­siim­ti „tre­čio­jo bro­lio“ vaid­me­nį, nes gau­ta tik 14 man­da­tų. Ga­li­ma ir to­liau gy­ven­ti iliu­zi­jo­je, kad neo­li­be­ra­liz­mas iš­gel­bės Lie­tu­vą, ir dek­la­ruo­ti, jog par­ti­ja iš­ti­ki­ma rin­kė­jams.

Ki­ta ver­tus, bū­da­mas opo­zi­ci­jo­je li­be­ra­lų są­jū­dis ga­li dar la­biau su­stip­rė­ti ir 2020-ai­siais mes­ti iš­šū­kį kon­ser­va­to­riams. Li­be­ra­lams rei­kia at­si­gręž­ti į re­gio­nus, gy­ven­to­jams pa­pras­tai paaiš­kin­ti sa­vo ideo­lo­gi­ją, ver­ty­bes ir spren­di­mus. Jei­gu jie ska­tins mo­der­nų mąs­ty­mą, o ne mo­der­nų kai­mą, re­gio­nų dau­gia­man­da­tė­se apy­gar­do­se gaus žy­miai dau­giau bal­sų.

Kon­ser­va­to­riai, at­stum­da­mi „vals­tie­čius“, pra­lo­šia, nes ne­ten­ka dar ket­ve­rių me­tų, ku­rie jau yra po­li­ti­nė pra­ban­ga. Tuš­čias cik­las, t.y. par­ti­jos bu­vi­mas be val­džios, ga­li iš­skir­ti du par­ti­jos flan­gus. To­kia si­tua­ci­ja ga­li šią po­li­ti­nę jė­gą pa­vers­ti am­ži­no­sios opo­zi­ci­jos si­no­ni­mu, o to­kios lem­ties svar­biam Lie­tu­vos po­li­ti­nio lau­ko žai­dė­jui ne­lin­ki nei ei­li­niai, nei pa­grin­di­niai jos na­riai.

Ta­čiau ir da­ly­vau­da­ma val­dan­čio­jo­je koa­li­ci­jo­je ši par­ti­ja bus ant­ro­ji, o tai, jos ma­ny­mu, ne­tin­ka eli­ti­nei ir am­bi­cin­gai par­ti­jai. Žo­džiu, kon­ser­va­to­riai atei­ty­je tu­rės priim­ti skaus­min­gų spren­di­mų, pa­lie­čian­čių par­ti­jos sen­bu­vius, ir pri­va­lės ne­si­kliau­ti tik so­cia­li­niais tink­lais ir Vil­niu­mi. Taip pat ši par­ti­ja tu­rės dau­giau ga­lių ir sa­va­ran­kiš­ku­mo su­teik­ti par­ti­jos sky­riams re­gio­nuo­se, jei­gu 2020-ai­siais no­rės per­ga­lių vien­man­da­tė­se apy­gar­do­se.

Kad ir kaip pa­si­baig­tų de­ry­bos dėl val­dan­čio­sios koa­li­ci­jos, jau da­bar aiš­ku, kad par­ti­niai in­te­re­sai už­go­žė tau­tos pro­ble­mas ir rin­kė­jų lū­kes­čius. Po­li­ti­kai re­mia­si re­to­ri­ka, so­cia­li­niais tink­lais ir „skal­dyk ir val­dyk“ prin­ci­pu, o ge­bė­ji­mas iš­klau­sy­ti opo­nen­tą ir de­rin­ti pro­gra­mi­nes nuo­sta­tas, rei­ka­lin­gas šiuo­lai­ki­nei Lie­tu­vai, te­bė­ra sie­kia­my­bė.

Vi­sa tai gim­do ne at­sa­kin­gas koa­li­ci­jos dė­lio­nes, bet aro­gan­tiš­kas ir paaug­liš­kas po­li­ti­kų sa­pa­lio­nes. Po­li­ti­kai dar ne­ma­to, kad rin­kė­jai jau pa­si­kei­tė ir daž­nai mąs­to pro­gre­sy­viau už juos pa­čius.

Mū­zos vi­lio­ja į de­ry­bas: „Kai­mie­čiai Vil­nių oku­puo­ja, / ža­lias dai­nas ža­viai mau­ro­ja. / Mies­tie­čiai is­te­riš­kai kva­to­ja, / ir Bu­ri­da­no asi­lą sap­nuo­ja“.