Naujausios
Ar žaliuosim kaip sveikuoliai – be alkoholio ir daktarų?..
Loreta RIPSKYTĖ,
Žurnalistė

Daugiausia mandatų laimėjusios ir valdančiąją koaliciją formuojančios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovai kalba apie kai kam revoliucingai atrodančias galimas permainas.
Turbūt daugeliui įstrigo planai sukurti valstybės alkoholio monopolį arba žinomo sveikuolio Dainiaus Kepenio ekstremaliai nuskambėję siūlymai taip reorganizuoti sveikatos priežiūros sistemą, kad nesveikai gyvenantys žmonės būtų tam tikra prasme nubausti, pavyzdžiui, mokėtų didesnes sveikatos draudimo įmokas: ko nusipelnei – tą ir gavai.
Siūlymai atrodo griaunantys sistemą iš pagrindų. Bet ar ne permainų rinkėjai ir norėjo, ar ne už jas balsavo?
Alkoholio prekybos monopolis arba – alkoholio sutelkimas valstybės rankose – turbūt randa palankų atgarsį daugelio šalies moterų, patiriančių smurtą nuo alkoholyje paskendusių vyrų, tėvų, brolių, širdyse.
Sąmoningi piliečiai, kurie apskritai alkoholį vartoja saikingai ir „nemiršta“ dėl alaus stiklinės ar baltosios stiklelio, nelabai ir pastebėtų, kad buteliai su laipsniais dingo iš prekybos centrų ar mažesnių parduotuvėlių lentynų.
Bėda yra kita. Kartu su alkoholiu iš mažų miestelių ir kaimelių gali iškeliauti ir maisto produktai, nes po euro įvedimo privačių mažų krautuvėlių savininkai atvirai deda kortas: alus yra viena paklausiausių prekių ir sudaro labai didelę dalį pajamų. Staiga joms sumažėjus, gali nepavykti išlaikyti darbo vietų pardavėjoms, tad tektų užsidaryti.
Senukams iš kaimų, į kuriuos jau dabar beveik neužsuka autobusai, o kai kur maršrutai naikinami (taip Šiaulių rajono savivaldybė užsimojo prieš keturis kartus per dieną iš Šiaulių į Žagarę kursuojantį, pro kaimus pravažiuojantį autobusą), į miestą reikės keliauti ne tik pas gydytojus, bet ir į parduotuves duonos kasdieninės.
Nelikus alkoholio kaimo parduotuvėse, gali labiau suklestėti vietos „bravorai“ ar kontrabandinio alkoholio vežėjai ir pardavėjai.
LVŽS vadovas Ramūnas Karbauskis kalba, kad iš alkoholio monopolio valstybei surenkami mokesčiai bus nukreipti socialinėms programoms: pensijai, minimaliai algai didinti, medikų atlyginimams kelti. Tai puiku.
Tačiau reikės pasukti galvas ir kaip senelius, kuriuos pasieks padidintos pensijos, maistu aprūpinti. Gal to irgi imsis valstybės monopolis? Vienas pažįstamas juokavo, kad galės „verslauti“, pagal užsakymus savo automobiliu gabenti maistą iš miesto prekybcentrių arba vežioti į juos pačius senukus. Taip pensijos padidinimas ir ištirps.
Per pašalpų mokėjimo dienas bus ir tikras „bumas“ alučio mėgėjų, norinčiųjų į miestą nuvažiuoti. Tačiau vežiotojai juk užmokestį gaus nelegaliai. Biudžetui – jokios naudos.
Sveikuolių prezidento Dainiaus Kepenio gyvenimo būdas – išties įkvepiantis, o vidutiniškai įprastai gyvenančiųjų nuomone – turbūt net ekstremalus. Todėl ir ketinimai neeiliniai.
Siūlymas, kad nesveikai gyvenantys žmonės turėtų mokėti didesnes sveikatos draudimo įmokas arba jiems turėtų būti bloginamos sąlygos ligoninėse (ar jis tikrai taip pasakė, ar tik interneto portalai taip interpretuodami rašo?) atrodo teisingas, jei galvoji, kad kiekvienas turi būti nubaustas, jei elgiasi netinkamai. Tačiau tai yra elgesys su savo, o ne kitų sveikata. Paprastai baudžiama už žalos darymą kitiems.
Antra vertus, nesveiko gyvenimo būdo mėgėjas iš tiesų jau moka už savo elgesį. Netiesiogiai, nes dėl to praranda sveikatą, ir kartu tiesiogiai – per mokesčius už įvairias nekompensuojamas procedūras bei vaistus gydydamiesi.
Bet įdomiausia tai, kaip, kokiu būdu būtų nustatoma, kuris žmogus gyvena sveikai, o kuris – ne?
Juk plaučių vėžiu suserga net ir visai nerūkantys, o pankretitu arba – kasos uždegimu, kaip parodė paskutiniai įvykiai, ne tik geriantys asmenys. Didelį svorį kartais lemia paveldimumas arba kitos medicininės priežastys, nesusijusios su besaikiu valgymu. Tad kaip patikrinti?
Paklaustas gydytojo pats žmogus, jei tik žinos, kad nuo atsakymo priklauso, kokio dydžio sveikatos draudimo įmokas teks mokėti, sakys gyvenantis kaip asketas vienuolis. O jei būtų sprendžiama pagal asmens apsilankymo pas medikus skaičių ir įrašus paciento medicininėje kortelėje, tai taip pat klaidintų. Juk alkoholikai, kurie diena iš dienos „pila į gerklę“, būtų didžiausi sveikuoliai, nes patys pas gydytojus nevaikšto, nebent kokį sumuštą ar gatvėje nukritusį žiemą, kad nesušaltų, į ligoninę greitoji atveža.
Apskritai, alkoholio kontrolė ir sveiko gyvenimo būdo propagavimas – šaunūs dalykai, ir to reikia, tik svarbu, kokiomis priemonėmis jų bus siekiama. Tad – mažiau gąsdinimo, daugiau racionalumo ir pozityvaus skatinimo.