Kaip pramogaujate žiemą?

Kaip pramogaujate žiemą?

APK­LAU­SA

Kaip pra­mo­gau­ja­te žie­mą?

Sau­lius BIE­LIAUS­KAS, Šiau­lių „Auš­ros“ mu­zie­jaus mu­zie­ji­nin­kas

– Pės­čias ei­nu iš na­mų į dar­bą ir grįž­tu – to­kia ma­no pa­grin­di­nė pra­mo­ga. Svar­biau­sia – ju­dė­ti. To­kia­me am­žiu­je, ko­kios čia pra­mo­gos... Snie­go se­nį sta­čiau la­bai se­niai, gal prieš 50 me­tų. Už pal­to snie­go ne­kai­šio­da­vau, bet sta­ty­da­vau snie­go tvir­to­vę. Žie­mą daž­niau­siai sė­džiu na­muo­se, žiū­ri­nė­ju sa­vo mo­ne­tų ko­lek­ci­ją.

Ja­ni­na, va­ly­to­ja

– Va, ma­no žie­mos pra­mo­gos ir dar­bas – kas­ti snie­gą. Snie­gas ma­nęs vi­sai ne­džiu­gi­na, grį­žu­si na­mo į jį ne­ga­liu žiū­rė­ti, ei­nu na­mo il­sė­tis, žiū­riu te­le­vi­zo­rių. Snie­gą ka­su ir prie sa­vo dau­gia­bu­čio, pri­žiū­riu jo te­ri­to­ri­ją.

Kris­ti­na, Šiau­lių uni­ver­si­te­to ad­mi­nist­ra­ci­jos dar­buo­to­ja

– Gy­ve­na­me ne­to­li miš­ko, su vai­kais ei­na­me čiau­žy­ti ro­gu­tė­mis nuo kal­niu­ko. Žie­mos pra­mo­gas daž­niau­siai iš­pro­vo­kuo­ja vai­kai. Gra­žiu oru nu­va­žiuo­ja­me prie Pa­ge­lu­vio eže­ro, čiau­žo­me ant le­do. Vai­kys­tė­je sli­di­nė­da­ma esu pa­ty­ru­si di­de­lę trau­mą, to­dėl iki šiol bi­jau sli­di­nė­ti sli­dė­mis. Kar­tais nuo žie­mos no­rė­tų­si pa­bėg­ti į šil­tus kraš­tus ato­sto­gau­ti, bet ne­lei­džia fi­nan­si­nės ga­li­my­bės – ten­ka džiaug­tis lie­tu­viš­ka žie­ma.

Vai­da KA­VA­LIAUS­KAI­TĖ, ak­to­rė

– La­bai ge­rai bū­tų pra­mo­gau­ti, bet dar­bai uži­ma vi­są lai­ką, ga­na su­dė­tin­ga. Žie­mą vi­si vai­kys­tės sma­gu­my­nai: čiuo­ži­nė­ji­mas nuo kal­niu­ko, pa­si­vaik­šio­ji­mas pa­miš­kė­je su ter­mo­se įsi­pil­ta gi­lių ka­va. Bū­ti­nai gi­lių ka­va, nes ji pri­me­na vai­kys­tę, su­ke­lia nos­tal­gi­ją. Tu­riu tra­di­ci­ją, kuo­met iš­krin­ta pir­ma­sis snie­gas ir aš jį pa­ma­tau, ne­svar­bu koks bū­na pa­ros me­tas, iš­bė­gu į lau­ką – man rei­kia pa­šo­ki­nė­ti, snie­ge pa­si­vo­lio­ti, snie­go an­ge­lą pa­da­ry­ti... Esu ab­so­liu­čiai žie­mi­nu­kė! Dėl ma­nęs va­sa­ros ga­lė­tų bū­ti gal ko­kie du mė­ne­siai, dau­giau ne­rei­kia. Nau­jų­jų me­tų va­žiuo­siu su­tik­ti į Lap­lan­di­ją, nes my­liu žie­mą ir snie­gą.

Emi­lis, įmo­nės va­do­vas

– Šian­dien re­mon­tuo­juo­si bu­tą, tai ne­pra­mo­gau­ju lau­ke. Daž­niau­siai žie­mą čiuo­ži­nė­ju sli­dė­mis nuo kal­nų, o snie­go se­nį sta­čiau tik vai­kys­tė­je. Pas­li­di­nė­ti sve­tur ne­va­žiuo­ju re­gu­lia­riai, kar­tais nu­vyks­tu į Lat­vi­ją ar Len­ki­ją. Ran­du ką veik­ti lau­ke ir va­sa­rą, ir žie­mą, daž­nai ei­nu pa­si­vaikš­čio­ti.

Kal­bi­no Si­mo­na SI­MO­NA­VI­ČĖ, fo­tog­ra­fa­vo Gied­rius BA­RA­NAUS­KAS