Ūkininkas negali neskraidyti

Ūki­nin­kas ne­ga­li ne­skrai­dy­ti

Bal­de­giuo­se (Kel­mės r.) ūki­nin­kau­jan­tis Rai­mon­das No­rei­ka nuo sep­ty­nio­li­kos me­tų ne­si­ski­ria su lėk­tu­vais: skrai­do, konst­ruo­ja, skrai­di­na drau­gus ir pa­žįs­ta­mus.

Nau­jau­sias ūki­nin­ko pir­ki­nys – če­kų ga­my­bos lėk­tu­vas „Zep­hyr“ – kol kas sto­vi ūki­nin­ko prieš ke­le­tą me­tų pa­sta­ty­ta­me di­džiu­lia­me an­ga­re.

Da­lia KAR­PA­VI­ČIE­NĖ

daliak@skrastas.lt

Iš pir­mo žvilgs­nio ūki­nin­kai Re­gi­na ir Rai­mon­das No­rei­kos lyg ir nie­kuo ne­si­ski­ria nuo ki­tų kai­mo žmo­nių: lai­ko gy­vu­lių, dir­ba že­mę.

Ta­čiau Rai­mon­das No­rei­ka yra vie­nin­te­lis ra­jo­no gy­ven­to­jas, ne tik ūki­nin­kas, tu­rin­tis nuo­sa­vą lėk­tu­vą ir sklan­dy­to­jo li­cen­ci­ją.

Ne­se­niai Vo­kie­ti­jo­je bal­de­giš­kis įsi­gi­jo če­kų ga­my­bos dvi­vie­tį lėk­tu­vą „Zep­hyr“. Pir­ki­nys sto­vi ša­lia ūki­nin­ko na­mų pa­sta­ty­ta­me di­džiu­lia­me, 280 kvad­ra­ti­nių me­tų an­ga­re, ku­ria­me, be „Zep­hyr“, vie­tos už­ten­ka ir ko­le­gų skrai­dy­to­jų iš Ra­sei­nių dviems lėk­tu­vams, ir ūki­nin­ko že­mės ūkio tech­ni­kai. Ga­ra­že – ir dai­lus juo­das mo­to­cik­las.

„Čia su­til­pę vi­si ma­no po­mė­giai“, – sa­kė Rai­mon­das No­rei­ka, ro­dy­da­mas į lėk­tu­vą ir mo­to­cik­lą.

Bal­de­giš­kis pa­sa­ko­jo jau se­niai ke­ti­nęs įsi­gy­ti mo­der­nes­nį ne­gu tu­rė­jo anks­čiau lėk­tu­vą.

„Zep­hyr“ – leng­ves­nis, grei­tes­nis, pa­to­ges­nis, ma­žiau nau­do­jan­tis ku­ro. Se­nuo­ju lėk­tu­vu per va­lan­dą bu­vo ga­li­ma nu­skris­ti 140 ki­lo­met­rų, nau­juo­ju – 180 ki­lo­met­rų. 100 ki­lo­met­rų su­nau­do­ja­ma apie 12 lit­rų ben­zi­no.

„Ka­da lai­ko tu­riu ir no­riu, ta­da ir ga­liu kil­ti į pa­dan­ges, į maž­daug 300 met­rų aukš­tį. Ži­no­ma, jei tik oro są­ly­gos lei­džia. La­biau­siai skry­džiui truk­do rū­kas, blo­gas ma­to­mu­mas. Šal­tis ne­tu­ri jo­kios reikš­mės. Per­nai su­ma­niau pa­skrai­dy­ti ir per Ka­lė­das.“

Rai­mon­das No­rei­ka pri­klau­so Ult­ra­leng­vų­jų or­lai­vių fe­de­ra­ci­jai, da­ly­vau­ja fe­de­ra­ci­jos or­ga­ni­zuo­ja­mo­se šven­tė­se, są­skry­džiuo­se. Li­cen­ci­ją skrai­dy­ti bal­de­giš­kis tu­ri at­nau­jin­ti kas dve­ji me­tai. Pa­kil­ti ir pa­skrai­dy­ti bū­ti­na kar­tą per du-tris mė­ne­sius, kad ne­su­silp­nė­tų pi­lo­ta­vi­mo įgū­džiai.

Pir­ma­sis Rai­mon­do su­si­pa­ži­ni­mas su lėk­tu­vais įvy­ko, kai jam bu­vo 17 me­tų. Vai­ki­nas mo­kė­si Aly­tu­je, ten vei­kė ae­rok­lu­bas. Vė­liau R. No­rei­ka bai­gė su­ka­rin­tą mo­kyk­lą Uk­rai­no­je ir Ru­si­jo­je, skrai­dė ir reak­ty­vi­niais lėk­tu­vais.

Rai­mon­das lėk­tu­vus ir konst­ruo­ja. Prieš ge­rą de­šimt­me­tį, skren­dan­čiam ne­to­li Kau­no sa­vo su­konst­ruo­tu „Vi­ra­žu“, bal­de­giš­kiui nu­ti­ko ne­ma­lo­nus įvy­kis – stai­ga su­ge­do va­rik­lis. Te­ko leis­tis pie­vo­je.

„Keis­čiau­sia, kad vi­sai ša­lia pie­vos bu­vo gra­žiau­sia 400 met­rų ae­rod­ro­mo juos­ta, bet nei aš, nei kar­tu skri­dęs drau­gas, ne­pas­te­bė­jo­me. Vis­kas ge­rai bai­gė­si. Nė kiek neiš­si­gan­dau“, – pa­sa­ko­jo R. No­rei­ka.

Lėk­tu­vai, skrai­dy­mas – Rai­mon­do No­rei­kos di­dy­sis ir ne­pi­gus gy­ve­ni­mo po­mė­gis, ne­duo­dan­tis ma­te­ria­li­nės nau­dos. „Var­giai ra­si po­mė­gį, iš ku­rio iš­gy­ven­tum. To­dėl, kaip ir dau­ge­lis kai­mo žmo­nių, esa­me pir­miau­sia ūki­nin­kai, aš dar tur­guo­se pre­kiau­ju pa­ša­rais“,– sa­kė bal­de­giš­kis.

Re­gi­na ir Rai­mon­das No­rei­kos ūki­nin­kau­ti Bal­de­giuo­se pra­dė­jo iš­siar­džius ko­lū­kiui, se­niau kaip prieš 20 me­tų.

Jau­na šei­ma te­tu­rė­jo tris kar­ves. Da­bar pie­nin­gų kar­vių – jau 25, dar de­šimt te­ly­čių. Ban­dą ūki­nin­kai pri­siau­gi­no iš sa­vų kar­vių.

„Su kar­vė­mis aš – nuo vai­kys­tės. Ma­ma kar­ves pra­dė­jo melž­ti, kai man bu­vo de­šimt me­tų. Ir aš iš­mo­kau. Vė­liau ir pa­ti ne vie­ne­rius me­tus mel­žė­ja dir­bau, kol su vy­ru ūkinin­kau­ti pra­dė­jo­me“, – pa­sa­ko­jo Re­gi­na No­rei­kie­nė.

Že­mės ūki­nin­ka­vi­mo pra­džio­je te­tu­rė­jo ir­gi vos ke­lis hek­ta­rus. Po tru­pu­tį pir­ko, ga­vo do­va­nų ke­tu­ris hek­ta­rus iš Re­gi­nos No­rei­kie­nės ma­mos. Šiuo me­tu ūki­nin­kų val­dos – ne­to­li 50 hek­ta­rų dir­ba­mos že­mės ir pie­vų bei ga­nyk­lų.

Nors Re­gi­na ir Rai­mon­das No­rei­kos užau­gi­no sū­nų ir dvi duk­ras, vai­kai ne­ke­ti­na grįž­ti į kai­mą. „Ai­va­ras su šei­ma jau še­še­ri me­tai Šve­di­jo­je, įsi­tvir­ti­no, sa­vo vie­tą su­ra­do, So­na­ta – Vil­niu­je, kir­pė­ja, Eve­li­na dar stu­den­tė, bet bai­gu­si stu­di­jas, ke­ti­na bū­ti tei­si­nin­ke ar­ba po­li­ci­nin­ke. Nors ir mo­der­ni­zuo­to ūkio vai­kams ne­rei­kia. Gal anū­kai bus mū­sų gy­ve­ni­mo tę­sė­jai?“,– sa­kė Re­gi­na ir Rai­mon­das No­rei­kos.

Au­to­rės nuo­tr.

Nau­jau­sias Rai­mon­do No­rei­kos lėk­tu­vė­lis – če­kų ga­my­bos „Zep­hyr“, įsi­gy­tas Vo­kie­ti­jo­je.

Bal­de­giuo­se ūki­nin­kai Re­gi­na ir Rai­mon­das No­rei­kos lai­ko 25 pie­ni­nių kar­vių ir de­šim­ties te­ly­čių ban­dą.