MANO kraujas – VISŲ kraujas

MA­NO krau­jas – VI­SŲ krau­jas

Pa­reng­ta pa­gal IQ žur­na­lo 2016 m. spa­lis Nr. 10 (da­ta) žur­na­lis­tės Lau­ros Či­gins­kai­tės straips­nį

2017-ieji – Na­cio­na­li­niam krau­jo cent­rui di­die­ji lū­žio, iš­šū­kio me­tai. Per atei­nan­čius me­tus Lie­tu­vo­je pla­nuo­ja­ma pa­siek­ti šimtapro­cen­ti­nę neat­ly­gin­ti­ną do­no­rys­tę!

Lie­tu­vo­je prieš tre­jus me­tus tik maž­daug 30 pro­c. do­no­rų krau­ją au­ko­da­vo neat­ly­gin­ti­nai, o jau 2016 me­tų rug­sė­jo mėn. šis ro­dik­lis sie­kė net 88 pro­c.

Na­cio­na­li­nio krau­jo cent­ro di­rek­to­rė Jo­a­na Bi­kul­čie­nė įsi­ti­ki­nu­si, kad rek­la­ma ir vi­suo­me­nės švie­ti­mas yra svar­biau­si veiks­niai ska­ti­nant neat­ly­gin­ti­ną do­no­rys­tę.

„Pi­ni­gai už krau­ją kai ku­riems žmo­nėms, pa­vyz­džiui, stu­den­tams, yra svar­bus pa­ja­mų šal­ti­nis. Ta­čiau da­lis krau­ją duo­dan­čių žmo­nių net ne­su­si­mąs­ty­da­vo, kad da­ro kaž­ką ne taip. To­kį po­žiū­rį pa­dė­jo pa­keis­ti švie­ti­mas ir ra­gi­ni­mai neim­ti pi­ni­gų, nes taip par­da­vi­nė­ja­mas sa­vas kū­nas“.

Na­cio­na­li­nio krau­jo cent­ro šį rug­sė­jį 70-me­čio pro­ga su­reng­to­je kon­fe­ren­ci­jo­je „Šiuo­lai­ki­nė krau­jo kom­po­nen­tų trans­fu­zi­ja – nuo do­no­ro iki re­ci­pien­to“ pra­ne­ši­mą skai­tęs Ny­der­lan­dų me­di­ci­nos do­no­rų aso­cia­ci­jos pir­mi­nin­kas Pe­te­ris Van den Bur­gas pa­sa­ko­da­mas apie sa­vo ša­ly­je pa­siek­tą neat­ly­gin­ti­ną krau­jo do­no­rys­tę taip pat di­džiau­sią dė­me­sį tei­kė tin­ka­mai rek­la­mai ir vi­suo­me­nės švie­ti­mui:

„Mes tu­ri­me pui­kią tei­si­nę sis­te­mą, reg­la­men­tus, ta­čiau be rek­la­mos – tai nie­kis. Da­bar au­ga „feis­bu­ko“, „ins­tag­ram“, „tvi­te­rio“ kar­ta, to­dėl krau­jo do­no­rų rei­kia ieš­ko­ti ir so­cia­li­niuo­se tink­luo­se, ne tik pa­si­tel­kiant se­ną­sias ži­niask­lai­dos prie­mo­nes, pa­vyz­džiui, ra­di­ją ar spau­dą“.

Do­no­rys­tę pa­de­da ska­tin­ti ir vers­lo dė­me­sys. Pran­cū­zi­jo­je neat­ly­gin­ti­nai krau­jo da­vę as­me­nys vai­ši­na­mi pie­tu­mis, nes res­to­ra­nai lai­ko gar­be pri­si­dė­ti. Lie­tu­vo­je toks mąs­ty­mas taip pat pa­ma­žu įsi­tvir­ti­na. J. Bi­kul­čie­nės tei­gi­mu, daž­niau­siai tai da­ro jau­ni vers­li­nin­kai.

Kaip nu­ga­lė­ti mi­tus?

Vi­suo­me­nę bau­gi­nan­tys mi­tai – taip pat vie­na iš prie­žas­čių, at­bai­dan­čių žmo­nes duo­ti krau­jo. Da­liai  tai at­ro­do ne­sau­gu, ki­ti įsi­ti­ki­nę – kad bus įtrauk­ti į abe­jo­ti­nas vers­lo sche­mas ir jų krau­jas bus par­duo­tas.

Ta­čiau kiek­vie­nos ša­lies krau­jo cent­ras sie­kia pa­ten­kin­ti sa­vo po­rei­kius, to­dėl į už­sie­nį krau­jas iš­ve­ža­mas tik to­je ša­ly­je nu­ti­kus di­de­lėms sti­chi­nėms ne­lai­mėms, kai tuo me­tu itin jo pri­trūks­ta.

Šis mi­tas ga­lė­jo at­si­ras­ti ir dėl to, kad da­lis ne­pa­nau­do­tos krau­jo plaz­mos vie­nu lai­ko­tar­piu vež­ta į Vo­kie­ti­ją ga­min­ti vais­tams, ku­rie vė­liau grį­žo į Lie­tu­vą. Iki 2004 me­tų šie me­di­ka­men­tai bu­vo ga­mi­na­mi Vil­niu­je, ta­čiau Lie­tu­vai ta­pus ES na­re, Bend­ri­jos rei­ka­la­vi­mų nea­ti­tin­kan­čią ga­myk­lą te­ko už­da­ry­ti, o dėl pa­ly­gin­ti ma­žo ga­mi­na­mo vais­tų kie­kio jos at­nau­jin­ti neap­si­mo­kė­jo. Da­bar Na­cio­na­li­nis krau­jo cent­ras ne­pa­nau­do­tą krau­jo plaz­mą tie­siog kei­čia į vais­tus.

Vo­kie­ti­jo­je pri­va­čia pra­kti­ka šiuo me­tu be­si­ver­čian­tis me­di­ci­nos pro­fe­so­rius Ger­tas Matt­he­sas tvir­ti­no, kad lai­kan­tis ES stan­dar­tų už­si­krės­ti do­no­rui ar li­go­niui be­veik neį­ma­no­ma. „Ti­ki­my­bė paim­ti ŽIV už­krės­tą krau­ją yra vie­na iš 20 mln. Pa­vyz­džiui, Vo­kie­ti­jo­je per me­tus at­lie­ka­ma 5 mln. krau­jo do­na­ci­jų ir, at­si­žvel­giant į sta­tis­ti­ką, tas vie­ne­ti­nis at­ve­jis ga­li pa­si­tai­ky­ti kas ket­ve­rius me­tus“.

Šie­met 70-ąsias veik­los me­ti­nes mi­nin­čio Na­cio­na­li­nio krau­jo cent­ro va­do­vė J. Bi­kul­čie­nė no­rė­tų, kad do­no­rai tu­rė­tų to­kias pa­čias są­ly­gas kaip Va­ka­rų ša­ly­se: „Lie­tu­vo­je mes vis dar esa­me pri­klau­so­mi nuo oro. Daug do­no­rys­tės ak­ci­jų vyks­ta lau­ke ir daž­nai dėl lie­taus jas ten­ka at­šauk­ti. Tai – ne­nor­ma­lu. Pran­cū­zi­jo­je, Vo­kie­ti­jo­je krau­jo ga­li­ma duo­ti  įvai­rių mies­tų cent­ri­nė­se da­ly­se pa­trauk­liai įreng­to­se pa­tal­po­se, kur do­no­rams pa­to­gu už­suk­ti bet ko­kiu lai­ku – pie­tų per­trau­kų me­tu, po dar­bo. To sie­kia­me ir mes“.

At­si­sa­kius mo­ka­mos do­no­rys­tės taip pat su­ma­ži­na­ma už­krės­to krau­jo ri­zi­ka, nes už­dirb­ti sie­kian­tys krau­jo da­vė­jai ga­li nu­slėp­ti in­for­ma­ci­ją apie sa­vo svei­ka­tos būk­lę, gy­ve­ni­mo bū­dą, li­gas.

Neat­ly­gin­ti­nų do­no­rų skai­čius Lie­tu­vo­je au­ga tūks­tan­čiais: 2013 m. – at­ly­gin­ti­nų do­no­rų bu­vo 59 488, neat­ly­gin­ti­nų do­no­rų skai­čius sie­kė 31 481, 2014 m. at­ly­gin­ti­nų su­skai­čiuo­ja­ma 45 729, neat­ly­gin­ti­nų – 47 651, 2015 m. – už at­ly­gį duo­dan­čių bu­vo 22 635, do­va­no­jan­čių krau­jo – 77 877.

www.krau­jo­do­no­rys­te.lt

Ne­mo­ka­ma li­ni­ja 8~800 00003

www.krau­jo­do­no­rys­te.lt/pa­ge/­kon­tak­tai

Mielieji,
Nuoširdžiai dėkojame, kad 2016-aisiais buvote su mumis.
Dalinotės, gelbėjote, savanoriavote, skatinote, rėmėte.
Tikimės, kad 2017 m. sėkmingai įveiksime kartu visus iššūkius.
Šiltų, jaukių šv. Kalėdų, prasmingų ir kūrybingų Naujųjų metų!

Užs. Nr. 336746