Ant slenksčio – nerimas ir viltis

Ant slenksčio – nerimas ir viltis

Ant slenks­čio – ne­ri­mas ir vil­tis

Pa­ty­rę „Bre­xit“ šal­tą du­šą, Do­nal­do Tram­po šuo­lį į JAV pre­zi­den­tus, Sei­mo rin­ki­mus ir net ka­la­fio­ro skan­da­lą, žen­gia­me į 2017-uosius. Ko ti­kė­tis pa­bė­gė­lių kri­zės ir ka­ri­nių konf­lik­tų aki­vaiz­do­je? Ar pa­pil­nės lie­tu­vių pi­ni­gi­nės, ar to­liau pil­dy­si­me krep­šius Len­ki­jos pre­ky­bos cent­ruo­se?

 

Va­ka­rų pa­sau­lis to­liau by­rės

Apie Lie­tu­vos, Eu­ro­pos Są­jun­gos ir pa­sau­lio gy­ve­ni­mo ir įvy­kių nuo­jau­tas – Vy­tau­to Di­džio­jo uni­ver­si­te­to Po­li­ti­kos moks­lų ir dip­lo­ma­ti­jos fa­kul­te­to Fi­lo­so­fi­jos ir so­cia­li­nės kri­ti­kos ka­ted­ros ve­dė­jas pro­fe­so­rius Gin­tau­tas MA­ŽEI­KIS.

– 2016-ie­ji Lie­tu­vos, Eu­ro­pos, pa­sau­lio po­li­ti­ko­je bu­vo gau­sūs es­mi­nių įvy­kių. Ką iš jų iš­skir­tu­mė­te ir kaip šie įvy­kiai pa­veiks 2017-uo­sius?

– Apie atei­tį vi­sa­da spren­džia­me pa­gal eg­zis­tuo­jan­čias iner­ci­jas, jų stip­ru­mą ar­ba pla­nus, ku­riais ke­ti­na­ma kaž­ką su­kur­ti.

Eg­zis­tuo­jan­čios iner­ci­jos ro­do tai, kas ga­li bū­ti įvar­di­ja­ma, kaip de­mok­ra­ti­jos de­kon­so­li­da­ci­ja, įpras­ti­nių de­mok­ra­ti­jos san­tar­vės for­mų žlu­gi­mas. Tai reiš­kia, kad de­mok­ra­ti­nių ša­lių de­mok­ra­ti­nių jė­gų su­si­ta­ri­mai, ku­rie su­for­ma­vo da­bar­ti­nį Va­ka­rų pa­sau­lį, Eu­ro­pos Są­jun­gą, eu­roat­lan­ti­nes su­tar­tis, ir to­liau silp­nės. Nė­ra jo­kių po­žy­mių, dėl ku­rių Eu­ro­pos Są­jun­ga tu­rė­tų ne­si­lpnė­ti ar­ba kad at­si­ras­tų mus vie­ni­jan­tys stip­rūs ju­dė­ji­mai.

2017-ie­ji, ko ge­ro, tęs 2016-ųjų me­tų blo­gą­sias iner­ci­jas – Va­ka­rų pa­sau­lis to­liau by­rės.

Nė­ra pa­grin­do ma­ny­ti, kad, pa­vyz­džiui, Tur­ki­ja ga­lė­tų at­si­suk­ti į Eu­ro­pą ir Jung­ti­nes Ame­ri­kos vals­ti­jas, ji, kaip tik prie­šin­gai, – vis to­liau links­ta bend­ra­dar­biau­ti su Ru­si­ja.

Nė­ra pa­grin­do teig­ti, kad 2017 me­tais Pran­cū­zi­jo­je ne­bus la­bai di­de­lių įtam­pų su pre­zi­den­to rin­ki­mais, ku­riuo­se ge­rus šan­sus tu­ri Pran­cū­zi­jos ra­di­ka­laus Na­cio­na­li­nio fron­to ly­de­rė Ma­ri­ne Le Pen.

Nė­ra pa­grin­do teig­ti, kad Do­nal­das Tram­pas ne­su­kels di­de­lių įtam­pų bend­ra­dar­biau­jant su Eu­ro­pa ir Ki­ni­ja, siek­da­mas di­des­nio eko­no­mi­nio efek­ty­vu­mo Jung­ti­nėms Ame­ri­kos Vals­ti­joms.

Tai, kad Lie­tu­va at­si­durs stip­res­nė­je Ru­si­jos grės­mė­je – taip pat be­veik nea­be­jo­ti­na.

Ki­ta ver­tus, neuž­mirš­ki­me, kad ir pa­ti Ru­si­ja 2017 me­tais bent jau eko­no­miš­kai ir fi­nan­siš­kai at­ro­dys silp­niau, nei anks­čiau. To prie­žas­tis yra la­bai di­de­lės Ru­si­jos iš­lai­dos ir in­ves­ti­ci­jos į du jos ka­rus: Uk­rai­nos ir Si­ri­jos.

Pa­tys sa­vai­me už­da­ri au­to­ri­ta­ri­niai re­ži­mai vys­to­si la­bai nee­fek­ty­viai, nes įpras­tai neat­siž­vel­gia­ma į ga­li­my­bes ir al­ter­na­ty­vas, o ban­do­ma nu­ro­di­nė­ti, kaip rei­kia vys­ty­tis ir tai su­ku­ria nee­fek­ty­vią rai­dą.

Nea­be­jo­ti­nai ir pa­čio­je Ru­si­jo­je ga­li kil­ti di­des­nių įtam­pų, ne­pa­si­ten­ki­ni­mo dėl to­kių rai­dos per­spek­ty­vų. Ne to­dėl, kad bū­tų nu­si­vil­ta val­džia, o to­dėl, kad rai­dos per­spek­ty­vos nė­ra to­kios ge­ros, ko­kių Ru­si­jos vi­suo­me­nė lau­kia. Tos au­gan­čios įtam­pos tarp vi­suo­me­nės lū­kes­čių ir val­džios siū­ly­mų Ru­si­jo­je jau yra nau­jo­ji iner­ci­ja, ku­ri for­muos 2017-uo­sius.

Ži­no­ma, kiek­vie­na ša­lis tu­ri sa­vo pla­nų. Lie­tu­vai, ko ge­ro, la­biau­siai rū­pi lie­tu­viš­kie­ji pla­nai, o ne Ame­ri­kos ir ne tik Eu­ro­pos Są­jun­gos.

Lie­tu­vos pla­nai yra da­ry­ti dau­gy­bę re­for­mų ir tai, ma­no nuo­mo­ne, yra net la­bai ge­ras da­ly­kas. Ta­čiau klau­si­mas – kaip tos re­for­mos yra vyk­do­mos ir kaip jos pla­nuo­ja­mos. Re­for­mos ga­li bū­ti vyk­do­mos au­to­ri­ta­riš­kai – kai iš vir­šaus pla­nuo­ja­ma atei­tis, ar­ba – ak­ty­viai ta­rian­tis su la­bai prieš­ta­rin­ga ir pro­tes­tuo­jan­čia vi­suo­me­ne.

Pla­nai dėl ta­ba­ko, al­ko­ho­lio kai­nų di­dė­ji­mo, dėl švie­ti­mo re­for­mos, kul­tū­ros rai­dos – vi­sa tai ga­li su­kel­ti ir ti­kiuo­si, kad su­kels, la­bai ašt­rias dis­ku­si­jas, net pro­tes­to ak­ci­jas. Tu­riu vil­tį, kad Lie­tu­vos vi­suo­me­nė yra pa­kan­ka­mai de­mok­ra­tiš­ka ir my­li sa­vo Res­pub­li­ką, kad bū­tų įvai­ri, ge­bė­tų iš­reikš­ti sa­vo nuo­mo­nę, ak­lai ne­klau­sy­tų mi­nis­te­ri­jų ar val­di­nin­kų įsa­ky­mų, o ban­dy­tų pa­ti tar­tis ir da­ly­vau­ti re­for­mų pro­ce­se.

Yra vil­ties, kad 2017 me­tai bus ašt­rūs vi­sai po­žiū­riais. Ti­kiuo­si, kad ty­lin­čios gru­pės pra­dės Lie­tu­vo­je gar­siau kal­bė­ti. Tai reiš­kia, kad 2017 me­tais ga­li su­si­for­muo­ti ki­tų po­pu­lis­ti­nių vi­suo­me­ni­nių ju­dė­ji­mų Lie­tu­vo­je. Tam pa­grin­dą ga­li su­kur­ti pa­čios Eu­ro­pos Są­jun­gos to­li­mes­nis ei­žė­ji­mas. Ne­sa­kau – griu­vi­mas ir ne­tu­riu to­kių apo­ka­lip­ti­nių nuo­tai­kų. Ma­nau, kad įcent­ri­nan­čios jė­gos Eu­ro­pos Są­jun­go­je yra stip­rios, tu­ri pa­kan­ka­mai daug iš­tek­lių, kad pa­ban­dy­tų iš­sau­go­ti Eu­ro­pos Są­jun­gą.

Eu­ro­pos Są­jun­ga 2017 me­tais silp­nės, bet ne­su­by­rės – nė­ra to­kių po­žy­mių, to­kių įro­dy­mų.

Bet ko­kiu at­ve­ju Lie­tu­vo­je į tai bus, ma­tyt, pa­kan­ka­mai aud­rin­gai rea­guo­ja­ma. Vi­di­nės re­for­mos vie­ną die­ną Lie­tu­vo­je taip pat pa­ska­tins aud­rin­gas reak­ci­jas. O kiek nau­jo­ji val­džios koa­li­ci­ja yra pa­si­ren­gu­si bend­ra­dar­biau­ti su to­kio­mis ga­li­mo­mis reak­ci­jo­mis, man sun­ku pa­sa­ky­ti. Ti­kiuo­si, kad val­džia bus at­vi­ra, gir­dės ir klau­sy­sis. Yra pa­grin­do taip ma­ny­ti, ne­žiū­rint, kad Lie­tu­vos vals­tie­čių ir ža­lių­jų są­jun­ga tu­ri ne­ma­žai po­pu­lis­ti­nių pa­siū­ly­mų.

Vis dėl­to tas jų po­pu­liz­mas nė­ra at­si­ra­dęs ir nu­kri­tęs iš dan­gaus. Jis su­for­muo­tas gir­dint kai ku­rių vi­suo­me­nės gru­pių bal­sus. To­dėl tai su­tei­kia ti­kė­ji­mo, kad nau­jo­ji koa­li­ci­ja ban­dys klau­sy­tis, apie ką vi­suo­me­nė­je yra ak­ty­viai dis­ku­tuo­ja­ma.

Dėl vi­sų iš­var­din­tų prie­žas­čių, ma­nau, 2017-ie­ji me­tai bus dar aud­rin­ges­ni nei 2016-ie­ji.

Kal­bi­no Ri­ta ŽA­DEI­KY­TĖ

Re­dak­ci­jos ar­chy­vo nuo­tr.

Pro­fe­so­rius Gin­tau­tas Ma­žei­kis 2017-uo­sius Lie­tu­vos ir pa­sau­lio po­li­ti­ko­je pro­gno­zuo­ja dar aud­rin­ges­nius nei 2016-ie­ji.

 

Ti­ki­si fi­nan­siš­kai stip­res­nių me­tų ir gy­ven­to­jams

Ko­kių po­ky­čių ga­li­ma ti­kė­tis fi­nan­sų sri­ty­je? Apie 2017 me­tų fi­nan­si­nes pro­gno­zes, vil­tis ir ga­li­my­bes – Šiau­lių ban­ko ad­mi­nist­ra­ci­jos va­do­vas Vy­tau­tas SI­NIUS:

– 2016-ie­ji Lie­tu­vos eko­no­mi­kai bu­vo ge­ri me­tai – bend­ra­sis vi­daus pro­duk­tas au­go, ge­rė­jo Lie­tu­vos vers­lo ro­dik­liai. Au­gan­čios eko­no­mi­kos ro­dik­liai at­si­lie­pė ir gy­ven­to­jams – bu­vo fik­suo­ja­mas ma­žė­jan­tis ne­dar­bo ly­gis, au­gan­čios vi­du­ti­nės gy­ven­to­jų pa­ja­mos. Eko­no­mis­tų pro­gno­zės ki­tiems me­tams džiu­gi­na, nes nu­ma­to­mas 2-3 pro­cen­tų bend­ro­jo vi­daus pro­duk­to au­gi­mas.

Su­si­tik­da­mas su ša­lies vers­li­nin­kais, ma­tau jų tei­gia­mus lū­kes­čius dėl atei­ties. Ypač ge­rai nu­tei­kia smul­kių­jų ir vi­du­ti­nių įmo­nių, ku­rių fi­nan­sa­vi­mas yra vie­na svar­biau­sių Šiau­lių ban­ko kryp­čių, op­ti­miz­mas. Ma­to­me, kad vers­li­nin­kai ak­ty­viai ieš­ko nau­jų rin­kų, in­ves­tuo­ja į ga­my­bi­nius pa­jė­gu­mus ir ino­va­ci­jas.

Ma­nau, kad ki­tą­met di­de­lį po­stū­mį su­teiks Eu­ro­pos Są­jun­gos pa­ra­mos pro­jek­tų įsi­sa­vi­ni­mas. Vers­lui tai pui­ki ga­li­my­bė in­ves­ti­ci­joms į plėt­rą. Mū­sų ban­kas taip pat pa­de­da vers­lui fi­nan­suo­ti ES pa­ra­mos pro­jek­tus – 2017 me­tais ti­ki­mės di­de­lio vers­li­nin­kų ak­ty­vu­mo. Įmo­nių plėt­ra ska­tins to­les­nį ne­dar­bo ly­gio ma­žė­ji­mą – jau da­bar kai ku­riuo­se ūkio sek­to­riuo­se jau­čia­mas dar­buo­to­jų sty­gius.

2017 me­tais, ti­kė­ti­na, di­dės ir gy­ven­to­jų pa­ja­mos, jų per­ka­mo­ji ga­lia. Per pa­sku­ti­nius me­tus žmo­nių pa­ja­mos au­go, tad re­mian­tis įvai­rio­mis pro­gno­zė­mis, ga­li­ma ti­kė­tis, kad jos di­dės ir atei­nan­čiais me­tais.

Vy­riau­sy­bė de­da pa­stan­gų, siek­da­ma ge­rin­ti ir pen­si­nio am­žiaus žmo­nių gy­ve­ni­mą, di­din­ti se­nat­vės pen­si­jas. Tai­gi, eko­no­mi­kos au­gi­mą tu­rė­tų pa­jus­ti di­de­lė gy­ven­to­jų da­lis.

Di­dė­jan­čios gy­ven­to­jų pa­ja­mos ska­tins pre­ky­bos ir pa­slau­gų sek­to­rių – tai dar vie­nas svar­bus sti­mu­las ūkiui. Ki­ta ver­tus, la­bai svar­bu, kad gy­ven­to­jai jaus­tų at­sa­ko­my­bę ir pa­si­rū­pin­tų fi­nan­si­ne at­sar­ga.

Man, ban­ki­nin­kui, yra sma­gu, kad di­džio­ji da­lis lie­tu­vių yra tau­pūs žmo­nės – vien ter­mi­nuo­to­jų in­dė­lių Lie­tu­vos ban­kuo­se yra su­kaup­ta dau­giau kaip 3,4 mi­li­jar­do eu­rų. Dar stip­res­nė pa­ska­ta tau­py­ti bū­tų di­des­nės in­dė­lių pa­lū­ka­nos, ku­rios dėl si­tua­ci­jos rin­ko­je yra mažos. To­dėl re­ko­men­duo­ju gy­ven­to­jams pa­si­do­mė­ti al­ter­na­ty­vio­mis ga­li­my­bė­mis „įdar­bin­ti“ san­tau­pas.

Ži­no­ma, ki­tais me­tais bus ir iš­šū­kių, iš ku­rių opiau­sias yra be­si­tę­sian­ti emig­ra­ci­ja. Rei­kia ti­kė­tis, kad ūkio au­gi­mas ir nau­jo­sios val­džios pla­nuo­ja­mi veiks­mai, ska­tins vis dau­giau gy­ven­to­jų grįž­ti į Lie­tu­vą ir kur­ti mū­sų ša­lies ge­ro­vę.

O ko­kios per­spek­ty­vos lau­kia Šiau­lių re­gio­no? Šiau­lių re­gio­no eko­no­mi­kos plėt­ros tem­pai bu­vo lė­tes­ni nei pa­grin­di­nių ša­lies did­mies­čių, ta­čiau šis re­gio­nas tu­ri daug nepa­nau­do­tų ga­li­my­bių.

Šiau­lių kraš­te yra ge­rai iš­plė­to­ta pra­mo­nė, rei­kia ti­kė­tis, kad dar di­des­nį tei­gia­mą efek­tą duos Šiau­lių lais­vo­ji eko­no­mi­nė zo­na. Nau­jo­ji Lie­tu­vos val­džia vie­nu iš svar­bių prio­ri­te­tų lai­ko re­gio­ni­nę plėt­rą, tai tei­kia vil­ties, kad Šiau­lių re­gio­nas su­lauks di­des­nio dė­me­sio, in­ves­ti­ci­jų.

Fi­nan­siš­kai stip­rių me­tų no­riu pa­lin­kė­ti vi­siems Šiau­lių re­gio­no žmo­nėms.

Šiau­lių ban­ko nuo­tr.

Šiau­lių ban­ko ad­mi­nist­ra­ci­jos va­do­vas Vy­tau­tas Si­nius ma­no, kad per­nai ki­lu­si ša­lies eko­no­mi­ka 2017 me­tais tu­rė­tų pa­si­jus­ti ir gy­ven­to­jų pa­ja­mo­se.

 

Kul­tū­ri­nė in­va­zi­ja pa­sie­kia ir Ki­ni­ją

Šiau­lių „Auš­ros“ mu­zie­jaus di­rek­to­rius Rai­mun­das BALZA ga­li il­gai var­dy­ti per me­tus nu­veik­tus mu­zie­jaus dar­bus, am­bi­cin­gi pla­nai nu­ma­ty­ti ir ki­tiems me­tams.

– Ko­kie bu­vo 2016 me­tai Šiau­lių „Auš­ros“ mu­zie­jui?

– Bu­vo tik­rai ge­ri, pa­vy­ko įgy­ven­din­ti di­džią­ją da­lį nu­ma­ty­tų dar­bų.

Pa­ren­gė­me du in­ves­ti­ci­nius pro­jek­tus ir vie­ną pra­dė­jo­me įgy­ven­din­ti. Rug­sė­jo mė­ne­sį pa­si­ra­šė­me su­tar­tį dėl Venc­laus­kių na­mų pri­tai­ky­mo vi­suo­me­nės po­rei­kiams, da­bar vyks­ta pla­ni­niai dar­bai. Esa­me pir­mie­ji Lie­tu­vo­je kul­tū­ros sri­ty­je ga­vę fi­nan­sa­vi­mą ir pa­si­ra­šę ES in­ves­ti­ci­nių fon­dų pro­jek­tą.

Pa­reng­tas pro­jek­tas dėl ŠAM Edu­ka­ci­nio cent­ro Auš­ros alė­jo­je, šiuo me­tu vyks­ta de­ri­ni­mo dar­bai su Ener­ge­ti­kos mi­nis­te­ri­ja.

La­bai džiau­gia­mės, kad gau­si­me rak­tus nuo bu­vu­sių STT pa­tal­pų Vil­niaus gat­vė­je 140. Ar­ti­miau­sio­mis die­no­mis pe­rim­si­me pir­mą aukš­tą ir vi­sas pa­sta­tas mies­to cent­re bus skir­tas Fo­tog­ra­fi­jos mu­zie­jui.

Šie­met pa­vy­ko įgy­ven­din­ti jau prieš ke­le­rius me­tus puo­se­lė­tą idė­ją Vil­niu­je įkur­ti Vi­to Luc­kaus fo­tog­ra­fi­jos cent­rą. Na­cio­na­li­nė Mar­ty­no Maž­vy­do bib­lio­te­ka mums su­tei­kė ga­li­my­bę nau­do­tis jų tu­ri­mo­mis pa­ro­dų ir edu­ka­ci­nė­mis erd­vė­mis. Sa­vo kul­tū­ri­ne in­va­zi­ja atei­si­me į sos­ti­nę.

Me­tai bu­vo ak­ty­vūs ir mu­zie­ji­ne pra­sme. Ypač no­ri­si pa­si­džiaug­ti tarp­tau­ti­niais pa­sie­ki­mais. 2016 me­tais ati­da­rė­me pa­ro­das Lvo­ve (Uk­rai­na), Gar­di­ne (Bal­ta­ru­si­ja), Jel­ga­vo­je (Lat­vi­ja), Vi­to Luc­kaus fo­tog­ra­fi­jos cent­ras pa­ro­dą pri­sta­tė Ki­ni­jo­je. Tai – pir­ma­sis mū­sų pro­ver­žis į pla­čią tarp­tau­ti­nę erd­vę.

Šiau­lie­čiams pa­siū­lė­me daug at­rak­ty­vių ren­gi­nių. Mu­zie­jų nak­tį šie­met ap­lan­kė re­kor­di­nis skai­čius lan­ky­to­jų. La­bai ak­ty­viai į kul­tū­ri­nę veik­lą įsi­lie­jo Fo­tog­ra­fi­jos mu­zie­jus. Kon­cer­tai ant sto­go te­ra­sos – nau­jas reiš­ki­nys, nau­ja kul­tū­ri­nė erd­vė, ku­rią žmo­nės itin pa­mė­go.

Tę­sia­me tra­di­ci­jas: vy­ko tarp­tau­ti­nis Ch. Fren­ke­lio vi­los va­sa­ros fes­ti­va­lis, ke­tu­rios pa­grin­di­nės tra­di­ci­nės šven­tės Ža­liū­kių vė­jo ma­lū­ne. Vi­są gruo­džio mė­ne­sį ma­lū­nas bu­vo štur­muo­ja­mas dėl kū­čiu­kų ke­pi­mo, vy­ko po ke­tu­rias edu­ka­ci­jas kas­dien. Mū­sų žmo­nės kros­nį pra­dė­da­vo kū­ren­ti jau 6 va­lan­dą ry­to.

Ati­da­rė­me nau­ją edu­ka­ci­nę erd­vę – Odi­nin­ko dirb­tu­ves. Pri­si­mi­nė­me tra­di­ci­ją, kad Šiau­liai bu­vo odi­nin­kų mies­tas.

Į in­ter­ne­ti­nę erd­vę – LI­MIS sis­te­mą – esa­me su­kė­lę per 50 tūks­tan­čių eks­po­na­tų. Sta­tis­ti­ka ro­do, mū­sų mu­zie­jus vi­suo­me­nei in­ter­ne­ti­nė­je erd­vė­je pri­sta­to eks­po­na­tų dau­giau, nei vi­si ke­tu­ri Lie­tu­vos na­cio­na­li­niai mu­zie­jai. Šis kont­ras­tas pa­ro­do mū­sų dar­bo apim­tis.

Džiu­gu, kad esa­me ma­to­mi.

– Ko­kia 2017 me­tų vi­zi­ja?

– Pa­kan­ka­mai am­bi­cin­ga: ar­tė­ja Lie­tu­vos vals­ty­bės at­kū­ri­mo šimt­me­čio mi­nė­ji­mas, mu­zie­jaus 95-me­tis.

Lau­kia la­bai su­dė­tin­gas in­ves­ti­ci­jų įgy­ven­di­ni­mas. Pas­ta­tų res­tau­ra­vi­mo dar­bų pra­džia atims daug są­nau­dų, lai­ko, kad pro­ce­sai vyk­tų sklan­džiai.

Or­ga­ni­zuo­si­me pa­ro­das, ren­gi­nius, vals­ty­bi­nių šven­čių mi­nė­ji­mus, tra­di­ci­nį fes­ti­va­lį. Va­sa­rio 16 die­ną Ch. Fren­ke­lio vi­lo­je pri­sta­ty­si­me vals­ty­bės at­kū­ri­mo šimt­me­čiui skir­tą pa­ro­dą „Nep­rik­lau­so­mų vals­ty­bių – Lie­tu­vos ir Lat­vi­jos – kū­rė­jai Min­tau­jos gim­na­zi­jo­je“, ją da­bar eks­po­nuo­ja­me Jel­ga­vo­je. Iš­lei­do­me pa­ro­dos kny­gą. Tu­ri­me vi­zi­ją šią so­li­džią pa­ro­dą ati­da­ry­ti Na­cio­na­li­nė­je Mar­ty­no Maž­vy­do bib­lio­te­ko­je.

100-me­čiui pla­nuo­ja­me ir me­ni­nių ak­cen­tų mies­te. Jie pri­klau­sys nuo pro­jek­ti­nio fi­nan­sa­vi­mo. Tai ga­lė­tų bū­ti ir nuo­trau­kų ar at­vi­ru­kų iš­di­din­ti vaiz­dai, ku­rie pa­puoš­tų cent­ri­nes mies­to vie­tas.

Pla­nuo­ja­me iš­leis­ti rep­re­zen­ta­ci­nį lei­di­nį – Šiau­lius pri­sta­ty­ti kaip vie­ną iš Lie­tu­vos tar­pu­ka­rio cent­rų, pa­ro­dy­da­mi eko­no­mi­nę, so­cia­li­nę, kul­tū­ri­nę veik­lą.

Po Nau­jų­jų me­tų pa­si­ro­dys An­ta­no Di­lio fo­toal­bu­mas, skir­tas fo­tog­ra­fo ju­bi­lie­jui, Ju­li­jos Da­ni­liaus­kie­nės kar­pi­nių ka­ta­lo­gas. Gal­vo­ja­me leis­ti Šiau­lių „Auš­ros“ mu­zie­jaus met­raš­čio ant­rą­ją da­lį.

– Ko­kius lū­kes­čius sie­ja­te su nau­ja Vy­riau­sy­be, nau­ja kul­tū­ros mi­nist­re?

– Ma­nau, kad po­ky­čių bus. Bend­ra­dar­biau­ja­me su nau­jai su­kur­tu Kul­tū­ros ko­mi­te­tu Sei­me. Siun­tė­me daug in­for­ma­ci­jos apie mū­sų ga­li­my­bes ne­mo­ka­mai mu­zie­ju­je priim­ti moks­lei­vius ir sen­jo­rus. Šią idė­ją ver­ti­na­me pa­kan­ka­mai pa­lan­kiai, bet yra ki­ta me­da­lio pu­sė: ko­kie bus kom­pen­sa­vi­mo me­cha­niz­mai?

Vi­si ži­no­me, kad ne­mo­ka­mų pie­tų ne­bū­na, kiek­vie­nas žmo­gaus ap­si­lan­ky­mas yra tam tik­ri kaš­tai. Jei ap­si­lan­ky­mas bus kom­pen­suo­ja­mas, mes esa­me tik „už“.

Iki­mo­kyk­li­nio am­žiaus vai­kai ir žmo­nės, ku­riems per 80 me­tų, ir da­bar į mu­zie­jų ei­na ne­mo­ka­mai. Mu­zie­jus ne­mo­ka­mai lan­ky­to­jus prii­ma ir Ko­vo 11-ąją, Va­sa­rio 16-ąją, Mu­zie­jų nak­tį, Lie­pos 6-ąją, Rug­sė­jo 1-ąją.

Tik no­rė­čiau at­kreip­ti dė­me­sį, kad ne­mo­ka­mam mu­zie­jų lan­ky­mui moks­lei­viai ir da­bar tu­ri lė­šų, jos nu­ma­ty­tos mo­ki­nio krep­še­ly­je. Tik me­cha­niz­mas nė­ra iki ga­lo suderintas.

Kul­tū­ros po­li­ti­ko­je ga­lė­tų bū­ti ženk­les­nių po­ky­čių. Kul­tū­ra tu­rė­tų užim­ti de­ra­mą vie­tą vals­ty­bė­je. Tai yra su­si­ję ir su kul­tū­ros įstai­gų, kul­tū­ros žmo­nių, kul­tū­ros dar­buo­to­jų sta­tu­su. Jis pri­klau­so nuo to, kiek vals­ty­bė ga­li skir­ti lė­šų kul­tū­ros žmo­nių iš­lai­ky­mui, veik­lai, pro­jek­tams, pro­gra­moms įgy­ven­din­ti.

Prio­ri­te­tas yra, kai sri­čiai ski­ria­mas pa­kan­ka­mas fi­nan­sa­vi­mas ir lau­kia­ma re­zul­ta­tų. Mes pa­si­ruo­šę pa­teik­ti re­zul­ta­tus, ga­li­me dirb­ti ir pa­gal pro­jek­tus, ir pa­gal pro­gra­mas. Mes pri­si­tai­ko­me prie vi­sų esa­mų si­tua­ci­jų.

– Ar taps Šiau­liai Lie­tu­vos kul­tū­ros sos­ti­ne?

– Šiau­liai ga­lė­tų ir tu­rė­tų tap­ti kul­tū­ros sos­ti­ne. Bet kad Šiau­liai jau ta­po mu­zie­jų mies­tu, yra fak­tas.

Kal­bi­no Ži­vi­lė KA­VA­LIAUS­KAI­TĖ

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.

Šiau­lių „Auš­ros“ mu­zie­jaus di­rek­to­rius Rai­mun­das Bal­za kul­tū­ros po­li­ti­ko­je ti­ki­si ženk­les­nių po­ky­čių: „Kul­tū­ra tu­rė­tų užim­ti de­ra­mą vie­tą vals­ty­bė­je.“