Prieš pra­si­de­dant nau­jai ke­lio­nei

Prieš pra­si­de­dant nau­jai ke­lio­nei

Prieš pra­si­de­dant nau­jai ke­lio­nei

Vla­das VER­TE­LIS

„Šiau­lių kraš­to“ vy­riau­sia­sis re­dak­to­rius

Šian­dien ver­čia­me pa­sku­ti­nį 2016-ųjų me­tų pus­la­pį – lyg ant sie­nos ka­ban­čio ka­len­do­riaus la­pe­lį su die­nos skai­čiais ir in­for­ma­ci­ja.

„Šiau­lių kraš­tas“, jau įžen­gęs į sa­vo 27-uo­sius me­tus, įvai­rio­mis nau­jie­no­mis bei skai­ti­niais už­pil­dė pa­sku­ti­nius šių me­tų dien­raš­čio komp­lek­to pus­la­pius ir už die­nos pra­dės nau­ją se­ną ke­lio­nę po in­for­ma­ci­jos erd­ves.

Be re­ve­ran­sų sau sa­ko­me – dir­bo­me są­ži­nin­gai, daug ir ne­leng­vai.

Apsk­ri­ties dien­raš­čio sta­tu­sas re­dak­ci­ją įpa­rei­go­ja žvelg­ti pla­čiau. To­dėl nau­jie­nų at­ran­ka bu­vo ir bus vie­nu iš su­dė­tin­giau­sių to­kio lei­di­nio iš­šū­kių. „Šiau­lių kraš­te“ ir ki­tuo­se mū­sų lei­džia­muo­se ra­jo­nų laik­raš­čiuo­se, dė­lio­da­mi įvy­kius ir ak­tua­li­jas, su­lau­kė­me sa­vo skai­ty­to­jų dė­me­sio ir pa­lai­ky­mo.

Skai­ty­to­jai „Šiau­lių kraš­te“ ran­da leng­vai su­pran­ta­mus, ne­su­vel­tus teks­tus, ku­riuo­se at­skir­ti fak­tai nuo nuo­mo­nių ir ko­men­ta­rų. Tai vie­nas pa­grin­di­nių pro­fe­sio­na­lios žur­na­lis­ti­kos bruo­žų. Taip dir­ba­me nuo laik­raš­čio lei­dy­bos pra­džios, taip dirb­si­me ir atei­ty­je.

Mū­sų laik­raš­čio skai­ty­to­jai – iš­ran­kūs, kri­tiš­kai mąs­tan­tys iš­si­la­vi­nę žmo­nės, to­dėl pui­kiai at­ski­ria pe­lus nuo grū­dų, ko­rek­tiš­ką, etiš­ką žur­na­lis­ti­ką – nuo lėkš­tų ra­ši­nė­lių.

„Šiau­lių kraš­to“ au­di­to­ri­ja re­dak­ci­ją įpa­rei­go­ja ap­rėp­ti ne tik dau­giau, bet ir žvelg­ti gi­liau. Juo­lab kad ir laik­raš­čiai jau ne­bė­ra pa­grin­di­niai in­for­ma­ci­jos sklei­dė­jai ir nie­ka­da to­kiais ne­be­bus.

In­ter­ne­to ži­niask­lai­da ir so­cia­li­niai tink­lai kei­čia ir vei­kia tra­di­ci­nes vi­suo­me­nės in­for­ma­vi­mo prie­mo­nes, ypač laik­raš­čius. Ta­čiau vie­tos spau­da dar il­gai iš­liks rei­ka­lin­ga, tai ro­do ir atei­nan­čių me­tų pre­nu­me­ra­tos va­jus. Tūks­tan­čiai šei­mų no­ri, kad ry­tais juos ap­lan­ky­tų re­gio­no dien­raš­tis ir mū­sų lei­džia­mi ra­jo­nų laik­raš­čiai.

Jei­gu ir ne­be­sa­me ope­ra­ty­viau­si in­for­ma­ci­jos sklei­dė­jai, tai pro­fe­so­na­liais ir pa­ti­ki­mais nau­jie­nų srau­to aiš­kin­to­jais ir ana­li­zuo­to­jais ga­li­me ir pri­va­lo­me bū­ti. Kaip ir šia­me laik­raš­čio nu­me­ry­je.

Ru­de­nį pra­dė­tą dė­lio­ti prie­dą „Ži­no­ti ver­ta“ lei­si­me ir ki­tais me­tais. Daug nau­din­gos in­for­ma­ci­jos ga­li­ma ras­ti tra­di­ci­niuo­se „Svei­ka­tos“, „Ke­tu­rių kam­pų“ ir „Cen­tas prie cen­to“ pus­la­piuo­se.

Žur­na­lis­tų, po­li­to­lo­gų, po­li­ti­kų ko­men­ta­ruo­se pa­tei­kia­mos ne­cen­zū­ruo­ja­mos nuo­mo­nės ska­ti­na mąs­ty­ti, ver­tin­ti: su­tik­ti ar prieš­ta­rau­ti.

Etiš­kų, lo­giš­kai su­dė­lio­tų ir ar­gu­men­tuo­tų nuo­mo­nių re­dak­ci­ja lau­kia ir vi­sa­da pa­si­ruo­šu­si jas pub­li­kuo­ti.

Ne­ma­žai laik­raš­čio plo­to skir­ta šiau­lie­tiš­kai in­for­ma­ci­jai. Jau ke­le­rius me­tus ste­bi­me siau­rė­ji­mo pro­ce­są: iš Šiau­lių trau­kia­si ar mies­te su­nyks­ta re­gio­no ins­ti­tu­ci­jos, to­dėl „Šiau­lių kraš­tas“ lie­ka vis la­biau vie­ni­šas bend­rų, Šiau­lių re­gio­nui gy­vy­biš­kai svar­bių idė­jų sklei­dė­jas. Jei ry­šiai tarp ap­skri­ties val­džios ir vi­suo­me­ni­nių ins­ti­tu­ci­jų trū­ki­nė­ja, tai žmo­giš­kie­ji til­tai iš­lie­ka tvir­ti. „Šiau­lių kraš­te“ šiais me­tais iš­spaus­din­ta de­šim­tys tai pa­tvir­ti­nan­čių is­to­ri­jų.

Ir pro­ble­mos bend­ros. Šiau­liuo­se įsi­šė­lu­si po­li­ti­nė kri­zė ne tik bloš­kia mies­tą į už­ri­bį, bet ir ap­nuo­gi­na vi­siems ap­skri­ties ra­jo­nams bū­din­gą po­li­ti­nės ly­de­rys­tės ir par­ti­jų ma­žak­rau­jys­tę.

Ko­va dėl įta­kos ir po­stų už­go­žia la­bai di­de­les mies­to ir re­gio­no pro­ble­mas. Šiau­liai ga­li ne­tek­ti uni­ver­si­te­to, o apie tai – ty­la. Ši ne­tek­tis skau­džiai pa­lies­tų ir vi­są kraš­tą.

Bu­vo daug spal­vų, įvai­rių nuo­tai­kų, op­ti­miz­mo. Ne­tie­sa, kad laik­raš­ty­je mir­ga ne­ga­ty­vas. Juo­dų­jų nau­jie­nų yra kiek­vie­na­me dien­raš­čio nu­me­ry­je, ta­čiau jos tik­rai ne­do­mi­nuo­ja. Ar ga­li­ma ty­lė­ti, kai įvyks­ta ne­lai­mės, da­ro­mi nu­si­kal­ti­mai. Neg­rį­ši­me į so­viet­me­tį, kuo­met ne­ga­ty­vi in­for­ma­ci­ja bu­vo sle­pia­ma, nes rei­kė­jo sau­gios ir dar­nios vi­suo­me­nės įvaiz­džio. Kal­ba­me apie juo­dą­ją gy­ve­ni­mo pu­sę, nes no­ri­me, kad vi­suo­me­nė bū­tų sau­ges­nė.

Ran­da­me įdo­mių pa­šne­ko­vų. Mums rū­pi (ži­no­me, kad ir jums, ger­bia­mie­ji skai­ty­to­jai) žmo­nių pa­tir­tys, po­mė­giai, pa­sie­ki­mai, pro­tin­gos įžval­gos ir pa­mo­kan­čios jų is­to­ri­jos.

Vi­sa tai, apie ką už­si­min­ta šio­je trum­po­je ap­žval­go­je, yra su­dė­ta ir šian­dien.

Dė­ko­ja­me, kad ir šiais me­tais bu­vo­te kar­tu. Dė­ko­ja­me už pa­ra­mą, už pa­siū­ly­tas te­mas, už kri­ti­ką. Ačiū vi­siems re­dak­ci­ją pa­svei­ki­nu­siems su šven­tė­mis.

Kar­tu lau­kia­me ge­res­nių me­tų, ti­­ki­mės žie­mos šal­tu­ko ir ryš­kes­nės me­tų lai­kų kai­tos.

Bū­si­me bran­des­ni sa­vo dar­bais ir pa­si­rin­ki­mais, o sva­jo­da­mi – jau­nes­ni.