Naujausios
Šiaulių ir Panevėžio verslas – už bendrą regioninį universitetą
Vakar Šiaulių universitete (ŠU) vykusioje apskrito stalo diskusijoje Šiaulių ir Panevėžio regionų verslo, savivaldos, švietimo įstaigų atstovai, Seimo nariai kalbėjo apie aukštojo mokslo svarbą ir jo išsaugojimą regione. Nuomonė vieninga: universitetas Šiaurės Lietuvoje yra būtinas.
Auksė SMAGRIŪNAITĖ
Išeities ieško kartu
Diskusiją pradėję Šiaulių universiteto rektorius prof. Donatas Jurgaitis, studijų prorektorius dr. Remigijus Bubnys, mokslo ir meno prorektorė prof. dr. Ingrida Šaulienė pristatė naująją koncepciją.
Pasak D. Jurgaičio, savarankiško universiteto išlikimo scenarijus yra nerealus, todėl kalbama apie kitą kelią – Šiaurės Lietuvos universitetą (pavadinimas – diskusijų objektas), jame Šiauliai ir Panevėžys būtų lygiaverčiai partneriai.
Pagal pateiktą viziją prie trijų ŠU fakultetų (Ugdymo mokslų ir socialinės gerovės, Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų, Technologijos, fizinių ir biomedicinos mokslų) ir dviejų institutų (Tęstinių studijų ir Mokslo) prisidėtų Kauno technologijos universiteto Panevėžio technologijų ir verslo fakultetas.
Diskusijos dalyviai pabrėžė, kad svarbu išgryninti, kokios kompetencijos, programos regionuose yra stiprios. Prielaida bendram universitetui galėtų tapti stipri ŠU edukologinė kryptis bei technologinė – KTU Panevėžio filialo.
Bendrą poziciją dėl aukštojo mokslo institucijų vystymo regione gali turėti keturios apskritys: Šiaulių, Panevėžio, Telšių ir Utenos.
Šiaulių ir Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų vadovai neabejoja, kad aukštojo mokslo institucija – vienas iš regionų vystymosi lokomotyvų.
Regionams reikalingos tiesioginės užsienio investicijos, o jų pritraukimui užtikrinti reikalingos dvi sąlygos: išvystyta infrastruktūra ir darbo jėgos bei specialistų pasiūla. Kompetencijų ugdymas regione sudarytų prielaidas studentams likti dirbti.
Pramoniniams Šiaurės Lietuvos regionams trūksta inžinerinės pakraipos specialistų, jų įdarbinamumas siekia 100 procentų. Bendras ŠU studentų įsidarbinamumas yra 80 procentų.
Vidmanto Japerto, Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidento, ŠU tarybos nario, nuomone, būtina ieškoti bendrų sprendimų, kaip atsispirti Vilniaus, Kauno diktatui, bei užtikrinti universitetinio mokslo ateitį Šiauliuose ar visame Šiaurės Lietuvos regione. Tam reikalingi partneriai.
„Mokslo ir verslo institucijos yra pajėgios kovoti. Lietuvos bendrajame plane Šiauliai įvardyti kaip regioninis metropolinis centras. Mano nuomone, aukštojo universitetinio mokslo buvimas regione yra privaloma sąlyga, jei norime užtikrinti visą žinių įsigijimo grandinę: nuo savivaldybės švietimo įstaigų, profesinio rengimo, kolegijų iki universiteto, kuris yra pagrindinis švietimo, mokslo sistemos ramstis“, – sakė V. Japertas.
Verslas su universitetu ieško sąsajų ne tik dėl struktūros išlaikymo: kalbama ir apie specialistų poreikį, kokybiškas praktikos vietas studentams įmonėse, bendradarbiavimą, pritaikant mokslo žinias versle. Be to, mokslinis potencialas gali padėti savivaldybėms suvaldyti viešuosius procesus, strategijos, planavimo klausimus.
V. Japertas tikisi, kad Vyriausybė, deklaruojanti regioninės politikos svarbą, tinkamai įvertins regionų iniciatyvas. Tai, kad žmonės išvyksta iš regiono, jis pavadino nacionalinės politikos pasekme.
Universitetui V. Japertas linkėjo šūkį „Viskas vyksta čia“ pakeisti į „Esame visur, kur mūsų reikia.“
Reikalingi sąlyčio taškai
Panevėžio miesto meras Rytis Mykolas Račkauskas išsakė Panevėžio regiono plėtros tarybos poziciją, kuri yra išsiųsta Ministrui Pirmininkui, Švietimo ir mokslo ministrei, Seimo švietimo ir mokslo komitetui: regione turi būti užtikrintas ir aukštasis mokslas, ir poreikius atitinkantis finansavimas.
Šiaulių miesto meras Artūras Visockas sakė, jog nuostata yra aiški: aukštasis mokslas turi išlikti. Jis pritartų ir Šiaurės Lietuvos universiteto idėjai.
Utenos regiono plėtros tarybos pirmininkas, Pasvalio rajono meras Gintautas Gegužinskas taip pat pabrėžė bendrą vardiklį: universitetas Šiaurės Lietuvoje reikalingas, nes studentai, išvykę iš regionų studijuoti į Vilnių, Kauną, ten ir nusėda.
Sigito Gailiūno, Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidento, nuomone, regioninis aukštasis mokslas pirmiausia yra orientuotas į regioninį verslą, skirtas ruošti būsimus specialistus regionams. Netekus aukštojo mokslo įstaigos, būtų nutraukta gysla investuotojams, kuriems svarbu, ar yra kvalifikuotos darbo jėgos.
S. Gailiūnas universitetų skaičiaus nuleidimą „iš viršaus“ pavadino ydinga praktika.
„Patys universitetai turėtų jungtis, kooperuotis, ieškoti bendrų sąlyčio taškų, išgyventi kartu. Turėtų aktyviai įsijungti verslas, savivalda. Ne tik į diskusijas, bet ieškoti finansinių galimybių, kaip kartu, prisidedant Vyriausybei, išlaikyti universitetus regionuose.“
Visvaldas Matkevičius, Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinis direktorius, pritarė minčiai apie vadinamąjį Šiaurės Lietuvos universitetą, kuris patenkintų ir Šiaulių, ir Panevėžio poreikius.
„Savo mieste privalome turėti universitetinio lygio studijas. Manome, kad regiono vystymas be universitetinių studijų yra sunkiai įsivaizduojamas“, – sakė V. Matkevičius.
Kauno technologijos universiteto Panevėžio technologijų ir verslo fakulteto dekanė Daiva Žostautienė iškėlė klausimą, ką daryti, kad jaunimas norėtų studijuoti regione. Jos nuomone, tam įrankius turėti suteikti pati sistema.
Seimo švietimo ir mokslo komiteto narys prof. Arūnas Gumuliauskas pabrėžė, kad aukštųjų mokyklų bendradarbiavimas, ypač regionuose, turėtų stiprėti, Panevėžio ir Šiaulių pavyzdys – pirmas žingsnis. Jo nuomone, bus būtinas pereinamasis laikotarpis: po operacijos varžybose nedalyvaujama.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Vidmanto Japerto, Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidento, Šiaulių universiteto tarybos nario, nuomone, būtina ieškoti bendrų sprendimų ir užtikrinti universitetinio mokslo ateitį Šiauliuose ar visame Šiaurės Lietuvos regione.
Sigitas Gailiūnas, Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas, sako, kad netekus aukštojo mokslo įstaigos, būtų nutraukta gysla investuotojams, kuriems svarbu, ar yra kvalifikuotos darbo jėgos.
