Seimo narys prabilo apie Artūrą Visocką

Sei­mo na­rys pra­bi­lo apie Ar­tū­rą Vi­soc­ką

Ką reiškia Sei­mo na­rio Va­le­ri­jaus Si­mu­lik  vieši pasisakymai  apie Šiau­lių me­rą Ar­tū­rą Vi­soc­ką? Pa­sak sei­mū­no, mies­to va­do­vo veik­la pa­na­ši į vien­val­diš­ką dik­ta­to­riš­ką val­dy­mą, pa­grįs­tą KGB me­to­dais.
V. Si­mu­lik da­ro prie­lai­dą, kad Šiau­lių me­ras yra spe­cia­lių­jų tar­ny­bų in­for­ma­to­rius.  „Net­gi da­rau prie­lai­dą, kad me­ras su tų tar­ny­bų pa­rei­gū­nu ar pa­rei­gū­nais yra glau­džiai su­si­jęs ir gal net yra jų in­for­ma­to­rius“, – ži­niask­lai­do­je tei­gė V. Si­mu­lik. Nors po šių Sei­mo na­rio, vie­no iš Sei­mo ko­mi­te­tų pir­mi­nin­ko vie­šai pa­reikš­tų min­čių praė­jo dau­giau nei sa­vai­tė, A. Vi­soc­kas – vie­no iš di­džiau­sių ša­lies mies­tų me­ras – vie­šai ne­ko­men­ta­vo mi­nė­to pa­reiš­ki­mo. Ar pa­grįs­tos V. Si­mu­lik įžval­gos?

Edi­ta KARK­LE­LIE­NĖ

edita@skrastas.lt

Ne­pa­lie­ka pa­si­rin­ki­mo?

– Ži­niask­lai­do­je iš­sa­kė­te kri­tiš­kų pa­ste­bė­ji­mų dėl Šiau­lių mies­to me­ro Ar­tū­ro Vi­soc­ko va­do­va­vi­mo. Kas jums kelia ne­rimą?

– La­bai ger­biu me­ro ins­ti­tu­ci­ją. Bet Šiau­lių me­ro A. Vi­soc­ko veiks­mai ir poel­giai yra ne­to­le­ruo­ti­ni. Ir tai nė­ra vien žo­džiai. Tu­riu ne vie­ną skun­dą dėl jo va­do­va­vi­mo.

Vie­nas iš pa­vyz­džių – biu­dže­ti­nės įstai­gos Šiau­lių fut­bo­lo aka­de­mi­jos di­rek­to­riaus Sau­liaus Les­nic­ko at­lei­di­mas esą dėl dar­bo draus­mės pa­žei­di­mo. S. Les­nic­kas jau krei­pė­si į teis­mą. Yra įra­šas, ku­ria­me aiš­kiai gir­dė­ti, kad me­ras S. Les­nic­kui gra­si­na.

Kol ne­bu­vo to įra­šo, dar kaž­kaip vi­si ty­lė­jo­me. Bet da­bar...

Daug žmo­nių man pa­sa­ko­jo, kad me­ras lei­džia sau žmo­nes iš­si­kvies­ti ir pa­gąs­din­ti. Lai­ki­no­ji ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rė Gied­rė Men­do­za Her­re­ra pa­sa­ko­jo sa­vo tė­vų is­to­ri­ją, kad A. Vi­soc­ko de­ši­nio­ji ran­ka (Ta­ry­bos na­rys Gin­tau­tas Lu­ko­šai­tis) už­sii­mi­nė­ja gra­si­ni­mais. Aiš­ku, kad tai da­ro su me­ro ži­nia.

To­kie da­ly­kai vie­nas po ki­to vis iš­len­da, ir ma­nau, kad jie ne­puo­šia val­džios vy­rų, jei jie vir­ši­ja įga­lio­ji­mus.

Pri­si­me­na­me se­nas is­to­ri­jas, kai tar­ny­bos klau­sė­si ir bu­vo ban­do­ma da­ry­ti Ta­ry­bos na­riams įta­ką. Šian­dien pa­na­šiai el­gia­si A. Vi­soc­kas: jis drįs­ta ir skam­bin­ti, ir ži­nu­tes siun­ti­nė­ti, nu­ro­di­nė­ti, kaip Ta­ry­bos na­riai tu­rė­tų elg­tis. Ma­ny­čiau, kad taip bū­ti ne­tu­rė­tų.

– O kaip tu­rė­tų bū­ti?

– Ta­ry­bos na­rys, kaip ir Sei­mo na­rys, tu­ri lais­vą man­da­tą. Jis at­sto­vau­ja po­li­ti­nei jė­gai ar vi­suo­me­ni­niam ju­dė­ji­mui, ar pa­ts sau, ne­svar­bu, jis pa­gal sa­vo sam­pra­tą ir pa­gal ar­gu­men­tus bal­suo­ja. O gąs­din­ti ar da­ry­ti po­vei­kį... Ne­ma­nau, kad yra ge­rai.

No­riu pa­brėž­ti, kad Ta­ry­bos na­rys yra lais­vas sa­vo ap­si­spren­di­muo­se, ir jam niekas negali nu­ro­dy­ti, bal­suo­ti ar ne­bal­suo­ti, kor­te­lę įdė­ti ar neį­dė­ti. Ta­ry­bos na­rys at­vy­ko į po­sė­dį ir pro­tes­tą ga­li iš­reikš­ti įvai­ria for­ma: nei­gia­mai bal­suo­da­mas, iš vi­so ne­bal­suo­da­mas ar tik sė­dė­da­mas ir klau­sy­da­ma­sis. To­kia yra jo tei­sė. Rin­kė­jai pa­skui nu­spręs, tas ar ki­tas Ta­ry­bos na­rys pa­tei­si­no lū­kes­čius ar ne. Jo ne­ga­li­ma nei smerk­ti, nei tei­sin­ti,  tuo la­biau šai­py­tis, juo­lab va­din­ti įvai­riais var­dais, to­kiais kaip "ko­mu­nis­tas" ar dar ki­taip.

– Esa­te ­mi­nė­jęs, kad Šiau­lių mies­to me­ro val­dy­mo me­to­das pri­me­na vien­val­dį dik­ta­to­riš­ką. Ką tu­rė­jo­te ome­ny­je?

– To­kie val­dy­mo prin­ci­pai, ko­kius sa­vo dar­be nau­do­ja me­ras, pri­me­na se­nus lai­kus, kai bū­da­vo da­ro­mas spau­di­mas įvai­riau­sia for­ma: per darb­da­vius, per aukš­čiau sto­vin­čius par­ti­jos ly­de­rius, per dar kaž­ką ban­do­ma aiš­kin­ti ir pri­mes­ti sa­vo nuo­mo­nę.

Tie­są sa­kant, aš me­ro ne­kal­ti­nu – jis el­gia­si, kaip tik­riau­siai ma­no esant tei­sin­ga. Ta­čiau man to­kie val­dy­mo me­to­dai, ko­kiais sa­vo dar­be va­do­vau­ja­si A. Vi­soc­kas, nė­ra priim­ti­ni. 100 pro­cen­tų esu įsi­ti­ki­nęs, kad bet koks va­do­vas tu­ri mo­kė­ti ras­ti komp­ro­mi­są – rei­ka­lai tu­rė­tų bū­ti spren­džia­mi to­le­ran­tiš­kai.

Ta­čiau jei­gu žmo­nės bus gąs­di­na­mi, jei­gu jiems nuo­la­tos bus tei­gia­ma, kad jie yra ken­kė­jai, rea­guo­ti tie­siog bū­ti­na.

Me­rą iš­rin­ko juo pa­ti­kė­ję žmo­nės. Jų var­dan ir tu­rė­tų bū­ti vis­kas da­ro­ma aiš­kiai ir skaid­riai.

O da­bar kaip? Štai esu ga­vęs skun­dų dėl kaž­ko­kių rek­la­mi­nių plo­tų, kaž­ko­kie abe­jo­ti­ni kon­kur­sai vy­ko, kaž­kas pa­da­ry­ta, kaž­kas ne­pa­da­ry­ta... Vi­są gau­tą me­džia­gą esu per­da­vęs pro­ku­ra­tū­rai – te­gul do­mi­si, te­gul aiš­ki­na­si, kad pa­skui ne­sa­ky­tų, jog Sei­mo na­rys truk­do me­rui dirb­ti.

Rei­kia ei­ti kiek ga­li­ma vie­šiau, kiek ga­li­ma są­ži­nin­giau ir pro­ble­mų ne­bus. Ir ne­rei­kia ieš­ko­ti kal­tų, kaip da­bar da­ro­ma Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bė­je. Rei­kia tie­siog su­sės­ti, kal­bė­tis, tar­tis.

Ty­li, nes bi­jo?

– Vie­šai esa­te pa­sa­kęs, kad me­ras A. Vi­soc­kas vie­no­kiais ar ki­to­kiais bū­dais ga­li bū­ti su­si­jęs su tam tik­rais spe­cia­lių­jų tar­ny­bų pa­rei­gū­nais, gal net yra jų in­for­ma­to­rius. Kuo re­mia­tės taip teig­da­mas?

– Gy­ve­ni­me, ži­nau, tar­ny­bos mėgs­ta pa­klaus­ti, o ką jūs tu­rė­jo­te ome­ny­je pa­sa­kęs tą ar aną. Jo­kio pa­klau­si­mo po vie­šai iš­sa­ky­tos sa­vo to­kios nuo­mo­nės aš ne­su­lau­kiau. Net­gi A. Vi­soc­kas ne­pas­kam­bi­no. Ar­gi ne at­sa­ky­mas pa­mąs­ty­mui?

Ži­nau, kad jei­gu aš, kaip Sei­mo na­rys, kaž­kam spau­di­mą da­ry­čiau, na, ko­kiam Ta­ry­bos na­riui, tai ra­miai ne­praei­tų. O me­ro ži­nu­tės, te­le­fo­ni­niai po­kal­biai, ku­riais jis, ma­no ži­nio­mis, da­ro spau­di­mą, tar­ny­bų kaž­ko­dėl ne­jau­di­na... Vie­nas svar­biau­sių mies­to žmo­nių ga­li da­ry­ti ką no­ri, gąs­din­ti kaip no­ri, nors už tai yra nu­ma­ty­ta tei­si­nė at­sa­ko­my­bė!

– Jei ty­la, gal daug kam priim­ti­ni va­do­va­vi­mo me­to­dai, ku­riuos, pa­sak jū­sų, sa­vo dar­be tai­ko A. Vi­soc­kas?

– La­bai džiau­giuo­si, kad pa­ga­liau at­si­ra­do jau­nų žmo­nių, Ta­ry­bos na­rių, ku­rie ne­bi­jo gar­siai pa­sa­ky­ti, kas Sa­vi­val­dy­bė­je vyks­ta: kad yra da­ro­mi spau­di­mai, kad vyks­ta vi­so­kie gąs­di­ni­mai, kad nu­ro­do­ma, kaip kas tu­rė­tų elg­tis. Kad Ta­ry­bos na­riams skam­bi­na­ma ir jie gąs­di­na­mi, kad ne­bus pra­tęs­ta su­tar­tis, kad gi­mi­nai­tis ne­teks dar­bo – taip ban­do­ma pa­spaus­ti po­li­ti­kų spren­di­mus. Me­ras tai da­ro virš sa­vo įga­lio­ji­mų, ir tai yra sa­va­val­džia­vi­mas. Ar tai yra to­le­ruo­ti­na nor­ma­lio­je vals­ty­bė­je? Ne­to­le­ruo­ti­na.

Esu ga­vęs pluoš­tą įvai­riau­sių skun­dų. De­ja, kai ku­rie žmo­nės vis dar bi­jo. Bi­jo dėl dar­bo, bi­jo ne­tek­ti pa­rei­gų, bi­jo spau­di­mo. Bai­mės jaus­mas tik­rai yra.

Me­ras dirbs iki pat ka­den­ci­jos pa­bai­gos. Lin­kiu jam to. Jis ga­vo žmo­nių pa­si­ti­kė­ji­mą. Tik tu­rė­tų pa­keis­ti va­do­va­vi­mo tak­ti­ką: tar­tis, ieš­ko­ti komp­ro­mi­so, kal­bė­tis. Nė vie­nas Ta­ry­bos na­rys nė­ra Šiau­lių prie­šas. Bet nė vie­nas sa­ve ger­bian­tis Ta­ry­bos na­rys ne­leis ant gal­vos lip­ti, klau­sy­tis dik­tuo­ja­mų są­ly­gų ir juo­lab gąs­dinimų. Tie me­to­dai se­niai praei­ty­je.

Tai, ką ži­nau, yra fak­tai. Bet daug dar yra in­for­ma­ci­jos, ku­rią žmo­nės bi­jo pa­sa­ky­ti.

Šiau­lių me­ro at­sa­ky­mas

„Šiau­lių kraš­tas“ krei­pė­si į Šiau­lių me­rą A. Vi­soc­ką ir pra­šė pa­ko­men­tuo­ti V. Si­mu­lik iš­sa­ky­tas min­tis, jam me­ta­mus kal­ti­ni­mus ir da­ro­mas prie­lai­das apie pri­klau­so­mu­mą tam tik­roms tar­ny­boms.

Mo­bi­liuo­ju su me­ru pa­si­kal­bė­ti ne­pa­vy­ko. A. Vi­soc­ką pa­si­se­kė pa­siek­ti tik per so­cia­li­nę jo pa­sky­rą. Šiau­lių va­do­vas at­sa­kė raš­tu (sti­lius ne­tai­sy­tas):

„Straips­nis už­sa­ky­tas. V. Si­mu­lik ga­li šio straips­nio ne­ži­no­ti. Tik taip ga­liu paaiš­kin­ti nea­dek­va­tų at­sa­ky­mą dėl san­ty­kių su ma­ni­mi. Aš ne­tu­riu jo­kio nu­si­sta­ty­mo. At­virkš­čiai – jo ko­man­dą kvie­čiau ir da­bar kvie­čiu dirb­ti pla­čio­je 31 Ta­ry­bos na­rių gru­pė­je. La­bai ma­to­si, jog frak­ci­ja ne­ga­li svar­bių spren­di­mų priim­ti pa­ti.

Penk­ta­die­nį bu­vau pa­kvie­tęs vi­sus ir ban­džiau ieš­ko­ti ga­li­mų su­si­kal­bė­ji­mo me­to­dų. Sup­ra­tau, jog jo­kio at­sa­ky­mo ne­ga­liu gau­ti, nes frak­ci­ja tu­ri vis­ką su­de­rin­ti. Mū­sų at­ve­ju vaiz­das yra at­virkš­ti­nis. Frak­ci­jos „Dir­ba­me mies­tui“ mąs­to lais­vai ir aš pa­klūs­tu bend­ram su­si­ta­ri­mui. Frak­ci­ja ne tik di­džiau­sia, bet ir lais­viau­sia. Gal­būt to­dėl, jog nė­ra ak­lo no­ro verž­tis į po­stus.“

Šiau­lių me­ras nė­ra iš­skir­ti­nis

„Šiau­lių kraš­tas“ pa­si­tei­ra­vo tei­sė­sau­gos ins­ti­tu­ci­jų apie me­rui me­ta­mus įta­ri­mus dėl jo slap­to bend­ra­dar­bia­vi­mo su tei­sė­sau­ga ir esą dėl to įgy­to „ne­lie­čia­mo­jo“ sta­tu­so.

Pa­sak Ge­ne­ra­li­nės pro­ku­ra­tū­ros Ko­mu­ni­ka­ci­jos sky­riaus vy­riau­sio­sios spe­cia­lis­tės Gab­rie­lės Gend­vi­lai­tės, as­me­niui krei­pian­tis į Šiau­lių apy­gar­dos pro­ku­ra­tū­rą tiek dėl vie­šo­jo in­te­re­so gy­ni­mo, tiek dėl ga­li­mų nu­si­kals­ta­mų vei­kų pa­da­ry­mo, nag­ri­nė­ja­mi vi­si su šiais klau­si­mais su­si­ję pa­reiš­ki­mai.

„Nep­rik­lau­so­mai nuo pa­reiš­kė­jo uži­ma­mų pa­rei­gų ar sta­tu­so vi­suo­me­nė­je, prii­ma­mi vi­si pa­reiš­ki­mai bei sie­kia­ma nuo­dug­niai iš­tir­ti vi­sas su klau­si­mu su­si­ju­sias ap­lin­ky­bes. Prieš įsta­ty­mą yra vi­si ly­gūs“, – pa­ko­men­ta­vo­ Ge­ne­ra­li­nės pro­ku­ra­tū­ros at­sto­vė.

STT Šiau­lių val­dy­bos at­sto­vai ti­ki­na su A. Vi­soc­ku jo­kių tie­sio­gi­nių ry­šių ne­tu­rin­tys. Pa­reikš­ta, kad su Šiau­lių me­ru bend­ra­dar­biau­ja­ma, kaip bend­ra­dar­biau­ja­ma su bet ku­rios ki­tos ins­ti­tu­ci­jos va­do­vu aiš­ki­nan­tis ty­ri­mus ar at­lie­kant ko­rup­ci­jos ri­zi­kos ana­li­zę.

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.

Sei­mo na­rys Va­le­ri­jus Si­mu­lik (kai­rė­je) tei­gia, kad Šiau­lių me­ro va­do­va­vi­mo me­to­dai jam pri­me­na dik­ta­to­riš­ką val­dy­mą, pa­grįs­tą KGB me­to­dais. Šiau­lių me­ras Ar­tū­ras Vi­soc­kas į Sei­mo na­rio iš­sa­ky­tas min­tis ne­krei­pia dė­me­sio ir sa­ko, kad sei­mū­nas šio straips­nio ga­li tie­siog ne­ži­no­ti, nes jis už­sa­ky­tas.