Ar lengva mylėti ir būti mylimam?

APK­LAU­SA

Ar leng­va my­lė­ti ir bū­ti my­li­mam?

Bi­ru­tė, pen­si­nin­kė, bu­vu­si „Verps­to“ siu­vė­ja:

– Esu jau per se­na mei­lės klau­si­mams. Ne­to­li 90 me­tų. Bū­tų ge­rai mei­lę iš­lai­ky­ti, bet va, rei­kia iš­si­skir­ti – vie­nas iš­va­žiuo­ja į ka­pi­nes, ki­tas lie­ka gy­ven­ti. Ma­no vy­ras mi­rė bū­da­mas 67 me­tų. Su vy­ru ne­to­li vie­nas nuo ki­to gy­ve­no­me – jis vie­no­je pu­sė­je gat­vės, aš – ki­to­je. Taip ir su­si­pa­ži­nom. Pad­rau­ga­vom ko­kius me­tus,  ap­si­ve­dėm. Daug me­tų lai­min­gai gy­ve­nom.

To­mas, pro­gra­muo­to­jas:

– Vis­kas pri­klau­so nuo ant­ro­sios pu­sės, ko­kie san­ty­kiai su­si­klos­to. Kiek­vie­nam in­di­vi­dua­lu, kur mei­lę at­ras­ti. Pir­mą su­si­ti­ki­mą nu­le­mia dau­gy­bė ap­lin­ky­bių, o to­liau san­ty­kius ku­ria abie­jų žmo­nių no­ras bū­ti kar­tu, vie­nas ki­tu rū­pin­tis. Kiek il­gai tą no­rą tu­rė­si, tiek augs san­ty­kiai ir mei­lė. Pra­džio­je vis­kas bū­na sa­vai­me, o su me­tais rei­kia įdė­ti pa­stan­gų, ne­pa­mirš­ti dė­me­sį pa­ro­dy­ti. Ki­taip mei­lė ga­li iš­blės­ti.

Sau­lius TA­MU­LIS, Už­ga­vė­nių kau­kių dro­žė­jas:

– Ne­leng­va, nes pir­miau­sia rei­kia pa­čiam mei­lę už­si­tar­nau­ti, bū­ti ge­ram, tai pri­klau­so ir nuo ant­ro­sios pu­sės. No­rint mei­lę, san­ty­kius il­gai iš­lai­ky­ti, yra trys ste­buk­lin­gi žo­džiai – pa­gar­ba, dė­me­sys ir iš­ti­ki­my­bė ki­tam žmo­gui. Sa­vo kal­ban­čios pa­pū­gos Al­bi­niu­ko neiš­mo­kiau pa­sa­ky­ti „my­liu“, mes mei­lę vie­nas ki­tam pa­ro­do­me veiks­mais, švel­niais pri­si­glau­di­mais. Ka­dan­gi Al­bi­nu­ką au­gi­nau nuo pat ma­žu­mės, jis paau­gęs tą mei­lę grą­ži­na su kau­pu – ant pe­ties tu­pė­da­mas ap­ka­bi­na spar­niu­kais ir lei­džia gar­sus švel­niu bal­su „u-u-u-u“.

Alek­sas, moks­lei­vis:

– Ir leng­va, ir ne­leng­va. Daž­niau­siai jei my­li iš tik­rų­jų tai atei­na sa­vai­me. Kar­tais bend­rau­ti sun­ku, nes įvyks­ta ne­su­sip­ra­ti­mų ir ne­su­si­kal­bė­ji­mų. Ma­nau, kiek­vie­nas žmo­gus bent kar­tą tu­rė­tų pa­jaus­ti mei­lę. Jei yra abi­pu­sė mei­lė, bend­rau­ti il­gai ir gra­žiai ga­li­ma be di­de­lių pa­stan­gų. Mei­lė su­jun­gia žmo­nes taip, kaip nie­kas ki­tas.

Ma­ri­ja, moks­lei­vė:

– Ne­leng­va, jei esi ne­my­li­mas, bet my­li. Taip pat ne­leng­va, jei ta­ve my­li, o tu tik ban­dai pa­mil­ti žmo­gų, ku­rio iš tik­rų­jų ne­my­li. Leng­va, jei mei­lė abi­pu­sė. Kar­tais san­ty­kiai ne­su­sik­los­to dėl ne­su­tam­pan­čio žmo­nių cha­rak­te­rio, vi­di­nių, išo­ri­nių sa­vy­bių. Mei­lę gy­ve­ni­me ga­li su­tik­ti ne vie­ną, tik svar­bu mo­kė­ti at­skir­ti, ku­ri tik­ra, o ku­ri tik su­si­ža­vė­ji­mas, sim­pa­ti­ja. Tik­rą mei­lę leng­viau­sia at­pa­žin­ti, kai žo­džiai ir veiks­mai su­tam­pa.

Kal­bi­no Si­mo­na SI­MO­NA­VI­ČĖ, fo­tog­ra­fa­vo Gied­rius BA­RA­NAUS­KAS