TŪRINĖS REKLAMOS KOMPLEKSO AUTORYSTĖS

TŪ­RI­NĖS REK­LA­MOS KOMP­LEK­SO AU­TO­RYS­TĖS

Vilius PURONAS

Skulp­tū­ri­niai bul­va­ro ak­cen­tai iki šiol trau­kia vi­sus šiau­lie­čius ir mies­to sve­čius sa­vo emo­ci­niu ir pi­lie­ti­niu už­tai­su, ku­ris li­ko gy­vas ir šian­dien, praė­jus be­ne ke­tu­rioms de­šim­tims me­tų. Tai – ori­gi­na­lus reiš­ki­nys, ge­ra­no­riš­kas ir pra­smin­gas. Man ne­ži­no­ma ana­lo­gų pla­čia­ja­me pa­sau­ly­je. Anuo­met jis gi­mė kaip komp­lek­si­nis su­ma­ny­mas, pės­čių­jų gat­vę įpras­mi­nant.

Mo­nu­men­ta­lio­jo­je dai­lė­je įpras­ta ša­lia skulp­to­riaus (kū­ry­bi­nio žmo­gaus) ra­šy­ti ir ar­chi­tek­to, įkompona­vusio kū­ri­nį ap­lin­ko­je, pa­var­dę. Pra­mo­ni­nė­je dai­lė­je in­ži­ne­ri­niai ar tech­ni­niai dar­buo­to­jai, vyk­dan­tys di­zai­ne­rio su­ma­ny­mą, pa­pras­tai nė­ra mi­ni­mi bend­raau­to­riais, o Šiau­lių tū­ri­nės rek­la­mos komp­lek­se at­si­ra­do bū­ti­ny­bė kiek­vie­ną ak­cen­tą žy­mė­ti dviem var­dais – au­to­riaus ga­min­to­jo ir komp­lek­so di­zainerio.

Di­zai­ne­rio pro­jek­tai, kaip vaiz­di­nės agi­ta­ci­jos ak­cen­tai, anuo­met bu­vo iš­da­lin­ti at­ski­rų įmo­nių ir ga­myk­lų va­do­vams įgy­ven­di­nti. Tai bu­vo pir­ma­sis at­ve­jis vi­so­je TSRS, kai komp­lek­si­niam di­zai­no pro­ce­sui rea­li­zuo­ti bu­vo pa­si­telk­ti ne ano­ni­mi­niai ce­chų meist­rai, o ko­le­gos, kū­ry­bos žmo­nės: tau­to­dai­li­nin­kai, api­pa­vi­da­lin­to­jai. Kaip mi­nė­jau, tai bu­vo nau­jas reiš­ki­nys di­zai­no eti­ko­je.

Kas rek­la­mi­nio ak­cen­to „Kny­gos – ži­nių šal­ti­nis“, esan­čio prie „Ži­bu­rio“ kny­gy­no, au­to­rius?

Ne­sakysiu.

Prieš sa­vai­tę P. Vi­šins­kio bib­lio­te­ko­je eks­po­nuo­ta ViP (Vi­liaus Pu­ro­no) au­to­ri­nė pa­ro­da „Mū­sų mies­tas – mū­sų na­mai“, bu­vo pil­na šiau­lie­čių. Jo­je eks­po­nuo­ta Šiau­lių mies­to įvaiz­džio kū­ri­mo sis­te­ma ir pra­smė smul­kiai ap­ra­šy­ta „Šiau­lių įdo­mio­sios is­to­ri­jos“ pus­la­piuo­se. Apie tūri­nės rek­la­mos komp­lek­są ir au­to­rys­tes 1973–1993 m. ra­si­te kny­gos (žr. V. Pu­ro­nas, „Sau­lės mies­to vei­das“, I t., 2009 m.) 200–234 pus­la­piuo­se.

Ju­ris­tai ti­ki­na, kad pa­ro­dos ir ne­pers­kai­ty­tos kny­gos ga­li skau­džiai baus­ti ano­ni­mi­nius pliur­pa­lus, tu­rin­čius sa­vo po­žiū­rius, bet ne­tu­rin­čius ži­nių...

Tū­ri­nės rek­la­mos ak­cen­tų pie­ši­niai-pro­jek­tai: plan­še­tai 100x100 cm, tem­pe­ra, spal­vo­tas tu­šas, ae­rog­ra­fas (14 vnt.). Iš­pil­dė diz. A. Jan­kaus­kas ir ViP, 1977 m.