Ar pritariate siūlymui ilginti mokslo metus?

APK­LAU­SA

Ar pri­ta­ria­te siū­ly­mui il­gin­ti moks­lo me­tus?

Re­nė, bu­vu­si pe­da­go­gė:

– Nep­ri­ta­riu – no­riu, kad vai­kai il­giau pa­bū­tų su tė­vais, dau­giau pa­bend­rau­tų, kur nors kar­tu iš­va­žiuo­tų. Ma­nau, da­bar moks­lo ly­gis yra že­mes­nis nei ki­to­se Eu­ro­pos ša­ly­se. Mo­ky­to­jai tu­ri la­biau kel­ti sa­vo kom­pe­ten­ci­ją. Žmo­nės, dir­ban­tys su vai­kais, tu­ri bū­ti są­ži­nin­gi, są­mo­nin­gi, tu­rin­tys ver­ty­bes. Aš pa­ti esu bai­gu­si tuo­me­ti­nį Vil­niaus pe­da­go­gi­nį ins­ti­tu­tą, ket­ve­rius me­tus dir­bau mo­ky­to­ja mo­kyk­lo­je, vė­liau dir­bau vai­kų dar­že­ly­je. Sis­te­ma pa­tiems pe­da­go­gams la­bai su­dė­tin­ga.

Vy­tau­tas, tau­to­dai­li­nin­kas, pen­si­nin­kas:

– Pir­miau­sia rei­kė­tų tvar­ky­ti rei­ka­lus mo­kyk­lo­je dėl įvai­rių išei­gi­nių, lais­va­die­nių, šven­čių, šven­te­lių... Jas su­ma­ži­nus moks­lų tik­rai gau­tų­si il­giau nei dvi sa­vai­tės. Ma­no anū­kui, ži­nau, daug lais­vų die­nų bū­na. Mo­kyk­li­nės pro­gra­mos vai­kus „ma­ru­di­ja“ – mai­šo jiems pro­tą, ne­spė­ja su­si­gau­dy­ti. In­for­ma­ci­jos per daug ki­ša į gal­vą, man at­ro­do, anks­čiau vis­kas bu­vo konk­re­čiau. Rei­kė­tų da­bar­ti­nę mo­ky­mo­si pro­gra­mą pro­tin­giau su­dė­lio­ti.

Jo­vi­ta, vi­rė­ja:

– Jei tai duos nau­dos vai­kų moks­lams, pa­ge­rins jų ko­ky­bę – ko­dėl ne. Vai­kai daž­niau­siai va­sa­ros lai­ku ne­be­si­mo­ko, jiems svar­biau iš­lėk­ti į gam­tą, tad abe­jo­ju dėl nau­dos. Mo­kyk­lo­je vai­kai la­bai ne­pa­gar­biai žiū­ri į mo­ky­to­jus, mo­ky­to­jai taip pat neat­sa­kin­gai su jais bend­rau­ja. Čia ne ma­žų at­ly­gi­ni­mų pro­ble­ma – tie­siog mo­kyk­lo­se trūks­ta as­me­ny­bių. Ma­no vai­kai, lan­ky­da­mi mo­kyk­lą la­biau­siai skųs­da­vo­si, kad mo­ky­to­jai ne­ran­da bend­ros kal­bos su mo­ki­niais. Jei ir vie­ni, ir ki­ti vie­nas ki­tą ver­ti­na at­sai­niai, tai jau­čia­ma, gau­na­si už­bur­tas ra­tas.

Re­mi­gi­jus JA­NE­LIŪ­NAS, spor­to klu­bo „Eu­ro­gym“ tre­ne­ris:

– Ge­riau­sia bū­tų kuo ma­žiau tar­pų – siū­ly­čiau ne il­gin­ti moks­lo me­tus, o ko­ky­biš­kai su­dė­lio­ti gra­fi­ką. Mo­kyk­lo­je rei­kė­tų la­biau kreip­ti dė­me­sį į vai­kų in­di­vi­dua­lu­mą, jų stip­ry­bes, o ne silp­ny­bes, pa­gal tai pa­skirs­ty­ti mo­ky­mo pro­gra­mas. Tik ug­dant stip­ry­bes ga­li­ma to­bu­lė­ti. Pa­vyz­džiui, vie­ni la­biau spor­tiš­ki, ki­ti – me­niš­kes­ni, o da­bar nors ne­si­se­ka mu­zi­ka, vis vien lie­pia dai­nuo­ti... Man pa­čiam mo­kyk­lo­je la­biau­siai ne­pa­tik­da­vo, kai liep­da­vo da­ry­ti tai, ko ne­no­riu, neišk­lau­sy­da­vo. Dai­lės pa­mo­ko­je mo­ky­to­ja vers­da­vo pieš­ti pa­va­sa­rį, nors aš no­rė­jau pieš­ti ma­ši­ną.

Sau­lius TA­MU­LIS, tau­to­dai­li­nin­kas:

– Jei vai­kams poil­sio už­teks, ko­dėl ne­pail­gi­nus moks­lo me­tų. Dras­tiš­kų po­ky­čių švie­ti­mo sis­te­mo­je ne­rei­kia, bet di­des­nis užim­tu­mas bū­tų tik į ge­ra. Mo­ki­niai tu­rė­tų ma­žiau dy­ko lai­ko, jis bū­tų ski­ria­mas moks­lams, tai tik­rai bū­tų nau­din­ga jų atei­čiai. Vi­sos ži­nios, moks­lai kau­pia­si į bend­rą atei­ties iš­mo­nės skry­ne­lę.

Kal­bi­no Si­mo­na SI­MO­NA­VI­ČĖ, fo­tog­ra­fa­vo Gied­rius BA­RA­NAUS­KAS