
Naujausios
Lavongėle džiaugiasi nekvėpuodami
Pakruojietės Juditos Jereckienės namuose pražydo lavongėlė – leopardinis amorfofalas. Žiedyną ji sukrovė pirmą kartą per dešimtį auginimo metų.
Daugiau nei trisdešimties centimetrų aukščio žiedyną egzotiška gėlė išskleidė praėjusios savaitės pabaigoje. Dėl aštraus pūvančią mėsą primenančio tvaiko šeimai tenka laikyti pravertą langą, o kambario duris – sandariai uždarytas. Gėlę šeimininkai ir svečiai aplanko trumpam, pasigroži, sulaikydami kvapą.
„Šią lavongėlę auginu jau dešimtį metų. Iki tol ji išleisdavo tik lapus – kiekvienais metais vis ant ilgesnio stiebo ir vis didesnius. Pernykštis lapas dydžiu priminė skėtį. Jo skersmuo buvo beveik pusantro metro. Su pažįstamomis gėlių mėgėjomis tuo metu svarstėme, kad taip išvešėjęs augalas jau turėtų pradėti žydėti. Ir kai šiemet pavasariop „pabudęs“ lavongėlės gumbas ėmė krauti pumpurą, pastebėjau, kad jis – kitoks nei ankstesnieji“, – sakė J. Jereckienė.
Pražydusioji lavongėlė – jau antroji, kurią augina moteris. Pirmąjį augalo gumbelį daugiau nei prieš dvidešimt metų parsivežė iš Vilniaus. Prižiūrima, vasaromis pasodinama į dirvą lauke gėlė augo gerai. Kiekvieną rudenį šeimininkė iškasdavo ne tik pasodintąjį gumbą, bet ir šalia išaugusių smulkių gumbelių. Didįjį pasilikdavo, o mažuosius išdalydavo gėles mėgstančioms pažįstamoms. Kol kartą terado mažus – didysis, dekoratyviausią lapą išleisdavęs gumbas sunyko lapui nudžiūvus.
„Po to keletą metų lavongėlių nebeturėjau. Vėl šio augalo panorėjau, kai pas bendradarbę pražydo mano gėlės „vaikas“. Manosios lavongėlės gumbeliai buvo iškeliavę per rankas. Vieną nediduką gavau iš pažįstamos. O žiedo teko laukti dešimtmetį“, – pasakojo J. Jereckienė.
„Šiaulių krašto“ inf.
Janinos ŠAPARNIENĖS nuotr.
Juditos Jereckienės lavongėlė pražydo dešimtaisiais auginimo metais.