Ar širdį suvirpino žinia apie rastą Lietuvos Nepriklausomybės Akto originalą?

APK­LAU­SA

Ar šir­dį su­vir­pi­no ži­nia apie ras­tą Lie­tu­vos Nep­rik­lau­so­my­bės Ak­to or­igi­na­lą?

Vik­to­ras, bu­vęs in­ži­nie­rius, va­do­vas, pen­si­nin­kas:

– Taip ir tu­rė­jo bū­ti, Ak­tą anks­čiau ar vė­liau tu­rė­jo at­rast, ka­dan­gi jis nie­kur ne­bu­vo din­gęs, gu­lė­jo ar­chy­vuo­se. Sma­gu, kad do­ku­men­tas su­ras­tas! Šau­nuo­lis po­li­to­lo­gas Liu­das Ma­žy­tis su di­de­liu ko­lek­cio­nie­riaus už­tai­su, jo kruopš­tu­mas nu­šluos­tė vi­siems no­sį. Už Va­sa­rio 16-ąją bu­vo paau­ko­ta gy­vy­bė, krau­jas iš­lie­tas, to­dėl do­ku­men­tas Lie­tu­vai la­bai svar­bus. Ne­ma­nau, kad Vo­kie­ti­ja Ak­tą mums ati­duos, ne­pai­sant jų ge­ra­no­riš­ku­mo, tam ga­li sut­ruk­dy­ti ju­ri­di­nės kliū­tys.

Juo­zas BIN­DO­KAS, ak­to­rius:

– La­bai su­jau­di­no! Ti­kiu, kad jį tu­rė­jo ras­ti, tai bu­vo tik lai­ko klau­si­mas. Dar la­biau ma­ne su­jau­di­no skep­tiš­kas spe­cia­lis­tų po­žiū­ris. Kad ir pa­ties Alf­re­do Bumb­laus­ko. Pa­si­ro­do, jis dau­giau šou­me­nas, o ne is­to­ri­kas. Svar­bus do­ku­men­tas bu­vo vi­siš­kai aki­vaiz­džio­je vie­to­je, tvar­kin­gai pa­dė­tas pas vo­kie­čius „Ord­nung ist Ord­nung“. La­bai džiau­giuo­si, kad jį ra­do bū­tent Vy­tau­to Di­džio­jo uni­ver­si­te­to pro­fe­so­rius Liu­das Ma­žy­lis. Jis la­bai kuk­lus žmo­gus, „ne­glian­ci­nis“, gi­lus. Ža­vi jo tak­tiš­ku­mas, pa­vyz­džiui, kai žur­na­lis­tai pa­klau­sė, ar jam pa­skam­bi­no pa­svei­kin­ti Prem­je­ras, Pre­zi­den­tė, jis at­sa­kė: „Tiek daug skam­bu­čių bu­vo, kad gal ne­su­si­gau­džiau“.

Gin­ta­rė, vie­nuo­lik­to­kė moks­lei­vė:

– Bu­vo la­bai ne­ti­kė­ta, bet šia te­ma kaip nors spe­cia­liai ne­la­bai do­mė­jau­si, tik tiek, kiek pra­plau­kė feis­bu­ko srau­te ar ži­nio­se. Ma­nau, tai svar­bus da­ly­kas, nes Lie­tu­va tu­rės sa­vo do­ku­men­tą. Vo­kie­ti­ja tu­rė­tų do­ku­men­tą mums grą­žin­ti, kad vi­si pa­ma­ty­tų, jog Ne­prik­lau­so­my­bė nė­ra su­vai­din­ta, kaip ga­li kas nors pa­gal­vo­ti.

Aud­ro­nė, par­da­vė­ja:

– La­bai sma­gu, ne­si­ti­kė­jau, kad Ak­tą ka­da nors ras! Ta vi­suo­ti­nė eu­fo­ri­ja tik­rai ne per di­de­lė, vi­si esa­me lie­tu­viai, to­dėl be ga­lo sma­gu už Lie­tu­vą, už mus vi­sus kar­tu. Ak­tą ra­dęs pro­fe­so­rius, moks­li­nin­kas iš­skir­ti­nis žmo­gus – tą ga­lė­jo pa­da­ry­ti tik­rai ne vi­si. Ma­nau, jis ra­do, nes ieš­ko­jo iš šir­dies. Bū­tų įdo­mu, jei do­ku­men­tą bū­tų ra­dę įdo­mes­nė­je vie­to­je, kaž­kur už­kas­tą kaip lo­bį. Rea­liai pa­gal­vo­jus, jis tik to­kio­je vie­to­je ir ga­lė­jo iš­lik­ti. Mū­sų šei­ma la­bai pa­trio­tiš­ka, kad ir kaip bū­tų sun­ku Lie­tu­vo­je. Vi­suo­met ke­liau­da­mi ap­lan­ko­me vie­tas, su­si­ju­sias su Lie­tu­va. Va­žiuo­si­me pa­žiū­rė­ti Ak­to ori­gi­na­lo, net jei jis lik­tų Vo­kie­ti­jo­je.

Lu­kas, kel­tu­vi­nin­kas:

– Taip! Šyp­se­ną su­kė­lė. Apie tai kal­bė­jo­mės su šei­ma, ap­ta­rė­me svars­ty­mus kie­no ran­ka ten bu­vo pa­ra­šy­ta. Kaž­kaip ypa­tin­gai šia te­ma ne­si­do­mė­jau, tie­siog sma­gus fak­tas ir tiek. Ne aš vie­nas ma­nau, kad ori­gi­na­las svar­bu, Lie­tu­vo­je tu­ri bū­ti ne tik ko­pi­ja.

Kal­bi­no Si­mo­na SI­MO­NA­VI­ČĖ, fo­tog­ra­fa­vo Gied­rius BA­RA­NAUS­KAS