Dar­bo rin­ka po­lia­ri­zuo­ta

Dar­bo rin­ka po­lia­ri­zuo­ta

Ne­ge­rė­jant gy­ven­to­jų nuo­mo­nei apie ša­lies eko­no­mi­kos ir jų šei­mos fi­nan­si­nę pa­dė­tį, eko­no­mis­tas Ro­mas La­zut­ka tei­gia, kad pi­lie­čių po­žiū­rį, vie­na ver­tus, le­mia ob­jek­ty­vūs eko­no­mi­niai veiks­niai, bet, ki­ta ver­tus, ir ne­pa­ten­kin­ti su­bjek­ty­vūs lū­kes­čiai.

Prof. R. La­zut­ka pa­žy­mi, kad au­gant ša­lies eko­no­mi­kai, ge­ro­vės vai­siai pa­si­skirs­to ne­to­ly­giai. Eko­no­mis­to tei­gi­mu, be ki­tų prie­mo­nių, bū­ti­na ge­rin­ti si­tua­ci­ją dar­bo rin­ko­je.

„Dar­bo rin­ka la­bai po­lia­ri­zuo­ta. Yra la­bai daug už­dir­ban­čių, o yra žmo­nių, ku­rių at­ly­gi­ni­mai ma­ži, ir ne­tgi tas vi­du­ti­nis at­ly­gi­ni­mas yra ma­žas. Svar­bu, kad ma­žė­tų ato­trū­kis tarp di­de­lių ir ma­žų pa­ja­mų pir­mi­nė­je rin­ko­je. O pa­skui jau – vals­ty­bi­nis per­skirs­ty­mas so­cia­li­nėms iš­mo­koms ir mo­kes­čiai: kad di­dė­tų naš­ta tiems, ku­rie pa­jė­gūs ją ne­šti, ir ma­žė­tų tiems, ku­rie ne­la­bai pa­jė­gūs, tai pa­sta­rie­siems lik­tų dau­giau“, – nau­jie­nų agen­tū­rai EL­TA sa­kė R. La­zut­ka.

Vis dėl­to pro­fe­so­rius at­krei­pė dė­me­sį, kad blo­gė­jan­čią ša­lies eko­no­mi­kos ar šei­mos fi­nan­si­nę pa­dė­tį nu­ro­dan­tys res­pon­den­tai į si­tua­ci­ją žvel­gia ir per su­bjek­ty­vią pri­zmę.

„Nuo­mo­nė, kad gy­ve­ni­mas ne­pa­kan­ka­mai ge­ras, yra ne­bū­ti­nai tų, ku­rie skurs­ta. Jei­gu žmo­nės tu­ri di­des­nių lū­kes­čių, tar­kim, mies­te, tai jie ma­to, kad mies­tas gra­žė­ja, kai­nos au­ga, yra kas per­ka, tai reiš­kia, kad vie­niems pa­dė­tis ge­rė­ja, ki­tiems – ne. Ver­ti­ni­mas, kad pa­dė­tis ne­pa­ge­rė­jo ar ne­tgi pa­blo­gė­jo, ga­li reikš­ti ne tai, kad žmo­gus šian­dien ga­li nu­si­pirk­ti ma­žiau nei va­kar, o tai, kad jo lū­kes­čiai išau­gę, o jie au­ga pri­klau­so­mai nuo to, kaip kei­čia­si ap­lin­ka“, – ko­men­ta­vo eko­no­mis­tas.

R. La­zut­kos tei­gi­mu, ši iš­ly­ga ver­ti­nant pi­lie­čių nuo­mo­nę ak­tua­li ne vien Lie­tu­vai.

„Lie­tu­vo­je mes įpra­tę sa­ky­ti, kad lie­tu­vių toks bruo­žas yra pa­vy­das, bet tai yra ab­so­liu­čiai tei­sin­ga vi­soms ša­lims, vi­soms vi­suo­me­nėms. Žmo­nės pa­pras­tai la­bai ly­gi­na­si su ki­tais. Eu­ros­ta­tas pri­pa­žįs­ta san­ty­ki­nį skur­dą ir ne­ly­gy­bę, tu­ri­ma gal­vo­je, kad žmo­gui svar­bu tie san­ty­ki­niai da­ly­kai, o ne vien tai, kad jis vi­sai ne­tu­ri ką pa­val­gy­ti“, – sa­ko pro­fe­so­rius.

Ar­ti­miau­sio­je per­spek­ty­vo­je gy­ven­to­jų po­žiū­ris į ša­lies eko­no­mi­ką ar sa­vo fi­nan­sus vei­kiau­siai ne­si­keis.

„Trum­puo­ju lai­ko­tar­piu, ma­tyt, ne. Kaž­ko­kių di­de­lių pa­si­kei­ti­mų nė­ra. Bu­vo mi­ni­ma­lios al­gos pa­di­di­ni­mas, tai jis ga­lė­jo tu­rė­ti po­vei­kį, bet ir­gi tur­būt ne to­kiai di­de­lei da­liai gy­ven­to­jų. Ir ne­tgi tiems, ku­riems pa­di­dė­jo, ne­bū­ti­nai tą jų ver­ti­ni­mą pa­ge­ri­no“, – kal­bė­jo R. La­zut­ka.

Nau­jie­nų agen­tū­ros EL­TA už­sa­ky­mu rin­kos ir vie­šo­sios nuo­mo­nės ty­ri­mų kom­pa­ni­jos „Bal­ti­jos ty­ri­mai“ ko­vą at­lik­ta ap­klau­sa pa­ro­dė, kad 7 pro­c. ap­klaus­tų ša­lies gy­ven­to­jų ma­nė, jog per pa­sta­ruo­sius du mė­ne­sius eko­no­mi­nė pa­dė­tis Lie­tu­vo­je pa­ge­rė­jo, ke­tu­ri iš de­šim­ties (42 pro­c.) nu­ro­dė, kad ji ne­pa­si­kei­tė, o be­veik pu­sė (47 pro­c.) at­sa­kė, kad eko­no­mi­nė Lie­tu­vos pa­dė­tis per pa­sta­ruo­sius ke­lis mė­ne­sius pa­blo­gė­jo.

Ly­gi­nant su va­sa­rio mė­ne­sio ap­klau­sos re­zul­ta­tais, 7 pro­cen­ti­niais punk­tais pa­dau­gė­jo gy­ven­to­jų, tei­gian­čių, kad ša­lies eko­no­mi­nė pa­dė­tis per pa­sta­ruo­sius du mė­ne­sius ne­pa­si­kei­tė (kar­tu 5 pro­cen­ti­niais punk­tais su­ma­žė­jo tei­gian­čių­jų, kad ji pa­blo­gė­jo ir 3 pro­cen­ti­niais punk­tais su­ma­žė­jo tei­gian­čių­jų, kad pa­dė­tis pa­ge­rė­jo).

At­sa­ky­da­mi į klau­si­mą, kaip ver­ti­na sa­vo šei­mos fi­nan­si­nę pa­dė­tį, ko­vo mė­ne­sį be­veik de­šim­ta­da­lis (9 pro­c.) ap­klaus­tų Lie­tu­vos gy­ven­to­jų sa­vo šei­mos fi­nan­si­nę pa­dė­tį įver­ti­no kaip pa­ge­rė­ju­sią (ly­gi­nant su bu­vu­sia prieš du mė­ne­sius), 42 pro­c. res­pon­den­tų nu­ro­dė, kad jų šei­mos fi­nan­si­nė pa­dė­tis pa­sta­ruo­ju me­tu ne­pa­si­kei­tė, o maž­daug pu­sė (48 pro­c.) at­sa­kė, kad jų šei­mos fi­nan­si­nė pa­dė­tis pa­sta­ruo­ju me­tu pa­blo­gė­jo.

Per pa­sta­rą­jį mė­ne­sį gy­ven­to­jų ver­ti­ni­mai šiuo klau­si­mu vi­siš­kai ne­pa­si­kei­tė, o ly­gi­nant su ver­ti­ni­mais prieš me­tus (2016 me­tų ko­vą), ma­nan­čių­jų, kad šei­mos fi­nan­si­nė pa­dė­tis blo­gė­ja, pa­dau­gė­jo 4 pro­cen­ti­niais punk­tais.

Pab­lo­gė­ju­sią ša­lies eko­no­mi­kos ar sa­vo šei­mos fi­nan­si­nę pa­dė­tį daž­niau nu­ro­do vy­res­ni nei 50 me­tų žmo­nės, gy­ve­nan­tie­ji kai­me, res­pon­den­tai su vi­du­ri­niu ar pro­fe­si­niu iš­si­la­vi­ni­mu bei su ma­žiau­sio­mis šei­mos pa­ja­mo­mis per mė­ne­sį – iki 550 eu­rų, be­dar­biai ir pen­si­nin­kai.

ELTA, „Šiaulių krašto“ inf.

Mar­ty­no Amb­ra­zo (EL­TA) nuo­tr.

Eko­no­mis­to Ro­mo La­zut­kos tei­gi­mu, bū­ti­na ge­rin­ti si­tua­ci­ją dar­bo rin­ko­je, kad ma­žė­tų ato­trū­kis tarp di­de­lių ir ma­žų pa­ja­mų.