
Naujausios
Į Ventos slėnius – pasigrožėti gamta ir medžioti dinozaurus
Po truputį senstanti infrastruktūra ir kartkartėmis vis dar pasitaikantys vandalų išpuoliai. Tokias didžiausias Šiaulių apskrityje įsikūrusio Ventos regioninio parko problemas vardija jo vadovas Andrius Almanis, bet paklaustas, ar susiduriama su lėšų trūkumu, kaipmat atšauna: „Skųstis būtų gėda.“ Anot įspūdingais vaizdais ir nykstančiomis augalų rūšimis garsėjančio parko direktoriaus, nemažai paramos skiria aplinkinės savivaldybės, o įvairiausiuose pažintiniuose žygiuose dalyvaujantys lankytojai vis dažniau aukoja pirkdami lankytojo bilietus.
Vytauto RUŠKIO nuotr.
Lėšų trūkumu skųstis nenori
Beveik 10 tūkst. hektarų plotą užimančio Ventos regioninio parko vadovas pripažįsta – problemų šiame valstybės saugomame objekte tikrai yra.
„Būna, kad vandalai gadina parke esančią infrastruktūrą, pavyzdžiui, subraižo arba suspardo jame esančius stendus. Tiesa, noriu pabrėžti, kad pastaruoju metu tokių vandalizmo atvejų sumažėjo, galbūt jų daugiau buvo, kuomet tik pastatėme įvairius stendus“, – sakė A. Almanis.
Dar viena problema – natūraliai senstanti dar 2011 m. pastatyta Ventos regioninio parko infrastruktūra.
Tiesa, situaciją gelbsti poilsiautojų vis dažniau įsigyjamas lankytojo bilietas, iš kurio gautomis lėšomis prisidedama prižiūrint visus parke esančius ir gausiai lankomus gamtos paveldo objektus, išvežant šiukšles ir tvarkant infrastruktūrą – ar tai būtų atokvėpio vietos, ar stovyklavietės bei informaciniai stendai.
Kviečia surasti dinozaurą
Vienas iš pagrindinių šiaurės vakarų Lietuvoje esančio regioninio parko uždavinių yra čia vingiuojančios Ventos upės paslėnių kraštovaizdžio ir vietinės ekosistemos saugojimas ir puoselėjimas bei tinkamų sąlygų poilsiniam ir pažintiniam turizmui sudarymas.
A. Almanio teigimu, nors atšilus orams ypač daug lankytojų būna savaitgalio dienomis, tačiau prasidėjus moksleivių atostogoms jų netrūksta ir šiokiadieniais. Atvykti į Ventos ir jos intakų slėniuose išsidėsčiusį parką lankytojus vilioja unikalūs gamtos paveldo objektai, tokie kaip apie 250 metų Užpelkių pušis, itin reta, dar ledynmetį menanti Gumbakių atodanga, taip pat nuo apledėjimo laikų iš pirmykštės vietos nepajudintas riedulys – Meilės akmuo ar įspūdingo stoto Rudikių ąžuolas.
Regioninis parkas gali pasigirti ir gyvūnų bei augalų gausa. Skaičiuojama, kad net 34 čia randamos augalų rūšys yra įtrauktos į Lietuvos raudonąją knygą.
„Kovą organizuojame Žemės dienai skirtų renginių ciklą, taip pat pavasarį minime inkilų kėlimo šventę. Mūsų išskirtinis renginys – paleontologinė ekspedicija „Dinozaurų medžioklė“. Birželio 13–14 d. į Šaltiškių molio karjerą atvyks paleontologas, o dalyviai galės bandyti ieškoti kokių nors fosilijų. Gal kas ir dinozaurą suras, ką gali žinoti“, – optimizmo nestokojo A. Almanis.
Populiarus ir karine bei istorine tematika prisodrintas žygis „Ventos karo takas“ , o moksleivių grupei regioninio parko ekologas žada organizuoti naktinį žygį, kurio metu bus galima stebėti griežles.
Anot A. Almanio, Ventos regioniniame parke organizuojamų žygių dalyviai labiausiai ir yra linkę įsigyti lankytojų bilietus. Jie puikiai suvokia, kad šie bilietai – efektyviausias būdas prisidėti prie vietos gamtos vertybių išsaugojimo.
Nuo šių metų balandžio įsigyti 1 eurą kainuojantį lankytojo bilietą galima ir SMS žinute. Tereikia telefono žinučių rašymo skiltyje surinkti norimo konkretaus parko pavadinimo trumpinį ir jį išsiųsti numeriu 1860. Norint prisidėti prie Ventos regioninio parko puoselėjimo reikia surinkti trumpinį „VNRP“.
Aukojama vis dažniau
25 m. kaunietis Martynas – vienas iš entuziastingų keliautojų, išmaišiusių ir skirtingas Lietuvos vietoves. Anot jo, Ventos regioniniame parke jam teko lankytis kelis sykius.
„Didelių problemų, susijusių su informacijos ar infrastruktūros trūkumu, nepastebėjau. Nors suoliukai ir kitos jame įrengtos poilsio vietos ir ne pirmos jaunystės, tačiau tikrai nėra tragiškos. Teko nemažai keliauti po Vakarų Europą, žinoma, jeigu lygintume Ventos parką su tenykštėmis saugomomis teritorijomis, matytume didelį skirtumą ne Lietuvos naudai. Na, bet nuo mažo finansavimo daugiau ar mažiau kenčia visi šalies parkai“, – įsitikinęs Martynas, kuris prisipažino lankytojo bilietą gyvenime įsigijęs kelis sykius – kartą Ventos, o kitą Kuršių Nerijos regioniniame parke.
„Tačiau bėda, kad tikrai ne visi keliautojai apie jį žino, o kuomet nėra didesnės reklamos, gal ne visiems užsifiksuoja tokia paramos galimybė. Be to, kadangi jo įsigijimas savanoriškas, kiti sąmoningai neaukoja. Nors nemanau, kad euras už bilietą jau tokia didelė suma“, – svarstė kaunietis.
Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos duomenimis, 2016 m. šalies nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose buvo įsigyta apie 300 tūkstančių lankytojų bilietų. Keliautojai vis dažniau taip prisideda prie parko teritorijos ir infrastruktūros tvarkymo bei gamtos apsaugos, nes supranta, jog aplinkos puoselėjimui reikalinga papildoma parama.
Užs. Nr. 348685