Naujausios
Kaimynus pakvietė į kiemo turgelį
Šiaulietės Odeta Pamerneckaitė ir Ingrida Lataitytė, kaip ir daugelis moterų, artėjant Velykoms namuose atliko generalinę tvarką ir atidėjo daiktus, kurių namuose niekam nebereikia. Bet ne tam, kad juos išmestų, o kad pakviestų kaimynus į kiemo turgelį. Praėjusį savaitgalį jau trečią kartą moterys surengė kiemturgį. Kelmės gatvėje aštuonioliktuoju numeriu pažymėtąjį namą kai kurie šiauliečiai žino ir dėl viešos bibliotekėlės, įkurtos dailiame knygų namelyje.
Janina VANSAUSKIENĖ
pakruojis@skrastas.lt
Kiemturgis – smagi diena
Nors praėjusį sekmadienį pavasario saulė nelepino, o vėjo gūsiai nuolat taikėsi apversti pakabas su rūbais, mėtė nuo stalų lengvesnius daiktus, Ingridos ir Odetos namo kieme šurmuliavo turgelis. Dvi puikiai sutariančios kaimynės, surinkusios namiškiams ir joms pačioms nebetinkamus drabužius, rankines, namų bei buities rakandus, surengė jų pardavimą.
Dauguma pirkėjų – kaimynai, bičiuliai, pažįstami. O kai kurie praeiviai, matydami ant didžiulio individualaus namo spalvingą užrašą „Turgelis“, besiplaikstančius balionus, smalsumo vedami nedrąsiai suko pro atvirus vartus.
Šeimininkės, pasitikdamos pirkėjus, vaišino saldainiais ir pačių keptais gardumynais, gyrė savo prekes, o kai kurias siūlė pasiimti dovanai. Pokštavo sau tinkamą daiktą radę ir pirkėjai, nesiderėdami dėjosi į krepšius, nes beveik visų jų kaina tebuvo simbolinė – nuo poros dešimčių centų iki poros ar trijų eurų.
Kiemturgis, skambant bliuzui, smagiai šurmuliavo kelias valandas. Palengva tuštėjo lagaminai su vaikiškais drabužėliais, dėžės su žaislais, augalų sodinimo reikmenimis, indais, papuošalais moterims ir interjerui dekoruoti.
Kai šiuose namuose savo atitarnavusių, bet tvarkingų ir gerai prižiūrėtų daiktų beveik neliko, turgelio sumanytojų kiemelio uždarojoje dalyje pakvipo ant grotelių kepami kepsniai ir marinuotos daržovės. Turgelio šeimininkių laukė smagūs, namiškių paruošti sekmadienio pietūs ir džiaugsmas, kad sumanytieji kiemturgiai tampa vis populiaresni, o ir daiktai, kurių joms nebereikėjo, susirado naujus šeimininkus.
Abi moterys savo namų biudžetus papildė po kelias dešimtis eurų.
Pavyzdys – norvegų šeima
Dailininkė Odeta Pamerneckaitė ir ekskursijų gidė Ingrida Lataitytė kaimynėmis tapo prieš trejetą metų, kai Ingrida su šeima nusipirko pusę individualaus namo, kuriame jau gyveno Odeta. Dviejų kūrybingų, veiklių moterų ir jų šeimų bičiulystė užsimegzti netruko.
„Prieš keletą metų teko matyti, kaip Vilniaus senamiestyje, netoli Katedros, gyvenusi norvegų šeima surengė kiemo turgelį – tiesiog išnešė į kiemą nebereikalingus daiktus ir pardavinėjo už simbolinę kainą“, – iš kur kiemturgio idėja, atskleidžia Odeta.
Kai Odeta apie norvegų turgelį papasakojo savo kaimynei Ingridai, ši užsidegė entuziazmu: „O kodėl mums to nepadarius?“ Neradusios rimtos priežasties atsisakyti sumanymo, moterys ėmėsi naujovės. Prieš trejetą metų jos surengė pirmąjį savo kiemo turgelį. Gavusios gatvės kaimynų palaikymą ir padėkų, moterys nenuleido rankų.
Šiemet Ingrida į kiemą parduoti išnešė ir baldų – keičiant namų interjerą nebetiko metalo ir stiklo konstrukcijų kompiuterio stalas, modernios, ekologiška oda trauktos kėdės. Beje, jos buvo brangiausia turgelio prekė: viena kainavo tris eurus. Todėl ir netruko sulaukti pirkėjo.
Odeta savo parduodamų naudotų daiktų asortimentą dar papildė meniškais savo rankdarbiais, o jos duktė Rugilė – kepiniais be cukraus.
Moterys sako kad tokie kiemo turgeliai dar tebėra naujovė, bet naudinga ir parduodančiajam, ir perkančiajam.
„O svarbiausia, kad nereikia gero, mažai naudoto daikto tiesiog išmesti, arba kaupti kur namuose ir užimti vietą“, – sakė Ingrida.
Knygos visų ir visiems
Pernai rugpjūtį prie Odetos vartelių duktė Rugilė su tėčiu pastatė baltą knygų namelį viešai bibliotekėlei.
Visame pasaulyje plintanti idėja statyti tokius knygų namelius, kur pasiimti knygą paskaityti ar pasilikti ją sau gali kas panorėjęs, Odetos šeimoje sulaukė atgarsio.
Paprastai tokios iniciatyvos imasi visuomeninės organizacijos. Odetos šeimoje to ėmėsi Rugilė. Mergina išgirdusi apie Vilniaus universiteto iniciatyvą sostinėje įrengti tokią bibliotekėlę, užsidegė sumanymu ją pastatyti ir prie savo namų.
Odeta pasakoja, kad daug skaitanti Rugilė internete susirado informacijos, jog tokie knygų nameliai yra registruojami pasauliniame knygų namelių žemėlapyje, jiems suteikiamas sertifikatas ir numeris. Lentelę su užrašu „ Little Free Library.org“ ir individualiu numeriu Odetos šeima parsivežė iš vieno radviliškiečio, kuris tapęs vienu pirmųjų šalyje šios iniciatyvos sumanytojų, turėjo teisę suteikti tokioms bibliotekėlėms ženklinimo lentelę.
„Pradžioje žmonės keistai reagavo, klausdavo, ar gali pasiimti knygą, – prisimena pirmąsias bibliotekėlės dienas Odeta. – Būdavo, kad naktimis ateidavo pasišviesdami telefonais. Gal žmonėms buvo nedrąsu smalsauti? O dabar būna, kad atveža knygų maišais, kartais eina klausti, kur palikti, nes į namelį nebetelpa. Bibliotekėlė tapo reikalinga ir knygas išvežantiems iš namų, ir ateinantiems pasiimti jų paskaityti. Pamatome tik: čia namelis pilnas, čia vėl likusios tik kelios knygos. Žmonės atneša ne tik senų, bet ir spaustuvių dažais kvepiančių populiarių knygų.“
Kaimynės Odeta ir Ingrida džiaugiasi, kad bibliotekėlė prie jų namo tampa vis žinomesnė, kad vis dar yra žmonių, kuriems skaitymo nepakeičia kiti pomėgiai.
„Kartą priėjo „bomželis“, apžiūrėjo knygas, o pamatęs mane klausia: „Ar nepasakytumei, ponia, kur makulatūrą superka?“ – prisiminusi bibliotekėlės gyvavimo pirmuosius mėnesius juokiasi Ingrida. – Paaiškinau, kas yra ir ant langelio parašyta: kad čia knygos ne makulatūrai, o skaitymui. Bet tai ir tebuvo vienintelis kartas, kai atvirai kėsintasi į mūsiškės bibliotekėlės turinį.“
Odeta savo kaimynę papildo kitu pasakojimu: „Kartą prie bibliotekėlės sutikau varganą moteriškę. Ji apsidžiaugė, kad čia gali ateiti knygų, nes namuose turimos – po kelis kartus perskaitytos, o televizorius sugedęs.“
Šiaulietės kaimynės Odeta ir Ingrida įsitikinusios, kad tiek tradicija tapę jų namuose kiemo turgeliai, tiek bibliotekėlė prie gatvės skatina šiltus tarpusavio santykius, geranoriškumą ne tik tarp kaimynų, bet ir tarp vienas kitą nepažįstančių žmonių.
Autorės nuotr.

Geroms iniciatyvoms šiaulietės Odeta (kairėje) ir Ingrida viena kitą palaiko.

Turgeliai Kelmės gatvės individualaus namo kieme – tampa tradicija.

Šiauliečių pora dovanoti skirtų papuošalų dėžutėje džiaugėsi aptikę sidabrinę apyrankę –- ją pažadėjo dovanoti savo dukrai.

Odetos meniniai dirbiniai interjerui puošė turgelį ir traukė pirkėjų dėmesį.

Rugilė džiaugiasi, kad vis daugiau žmonių naudojasi bibliotekėle prie jos namų.

Pikėjai rinkdamiesi sau reikalingus daiktus, galėjo išgirsti ir jų istorijas.