„Kelių greičių“ Europa nėra blogas sumanymas“

„Kelių greičių“ Europa nėra blogas sumanymas“

„Ke­lių grei­čių“ Eu­ro­pa nė­ra blo­gas su­ma­ny­mas“

„Mes ne­ga­li­me to­liau tryp­čio­ti vie­to­je, tik keis­da­mi spren­di­mų priė­mi­mo me­cha­niz­mus, nes to­kia ES pri­me­na mil­ži­ną mo­li­nė­mis ko­jo­mis“, – tei­gia Eu­ro­pos Par­la­men­to na­rė Lai­ma Liu­ci­ja And­ri­kie­nė. Eu­ro­par­la­men­ta­rės nuo­mo­ne, di­džiau­sias pa­vo­jus ES ky­la ne tik iš po­pu­lis­tų bei na­cio­na­lis­tų, bet ir iš to, kiek ES su­ge­bės per­si­tvar­ky­ti, tap­ti efek­ty­vi bei ati­tik­ti žmo­nių lū­kes­čius. L. And­ri­kie­nės in­ter­viu „Šiau­lių kraš­tui“ – apie ES ak­tua­li­jas.

Au­gan­tis da­ri­nys

– Eu­ro­pos Par­la­men­tas va­sa­rio pa­bai­go­je nu­bal­sa­vo už re­zo­liu­ci­ją dėl Eu­ro­pos Są­jun­gos cent­ra­li­za­ci­jos stip­ri­ni­mo, Bend­ri­jos fi­nan­sų mi­nist­ro po­sto įstei­gi­mo ir bend­ros eu­ro­pi­nės ar­mi­jos. Ką ro­do šie po­ky­čiai?

– Gy­ve­na­me la­bai su­dė­tin­gu lai­ko­tar­piu. Po mė­ne­sio pra­si­dės de­ry­bos dėl Jung­ti­nės Ka­ra­lys­tės iš­sto­ji­mo iš ES, JAV rin­ki­mus lai­mė­jo D. Trum­pas, ku­rio pa­si­sa­ky­mai dėl ES ir NA­TO, švel­niai, sa­kant bu­vo šo­ki­ruo­jan­tys.

Ki­ta ver­tus, per anks­ti kal­bė­ti, kad ES bai­gė­si fi­nan­sų kri­zė. Nei Ita­li­ja, nei Grai­ki­ja iš fi­nan­sų kri­zės neiš­li­po, nors tei­gia­mi po­slin­kiai ir ma­ty­ti. To­dėl ES, no­rė­da­ma ne tik iš­lik­ti, bet ir ju­dė­ti pir­myn, bū­ti kon­ku­ren­cin­ga, pri­va­lo ieš­ko­ti nau­jų ke­lių.

Ti­kė­ti­na, kad ES fi­nan­sų mi­nist­ro po­stas pa­dė­tų leng­viau do­ro­tis su šiais iš­šū­kiais. Apie bend­rą Eu­ro­pos ka­riuo­me­nę rim­čiau pra­bil­ta po Ru­si­jos ag­re­si­jos Uk­rai­no­je, ta­čiau vi­są lai­ką bu­vo pa­brė­žia­ma, kad ji ne­pa­keis­tų NA­TO.

Apsk­ri­tai kal­bant, Ru­si­jos pa­vo­jaus aki­vaiz­do­je pa­ste­bi­ma vis di­des­nė ES ša­lių koor­di­na­ci­ja gy­ny­bos sri­ty­je.

ES tu­ri bū­ti su­si­tel­ku­si, vie­nin­ges­nė nei iki šio­lei vi­so­se sri­ty­se – tik to­kia po­zi­ci­ja ga­li ga­ran­tuo­ti sėk­mę ir vi­sai ES, ir Lie­tu­vai.

– Daž­no­je dis­ku­si­jo­je tei­gia­ma, kad ES šian­dien yra nei fe­de­ra­ci­ja, nei kon­fe­de­ra­ci­ja. Ko­kią ES Jūs ma­to­te?

– Ar bū­ti­na įspraus­ti ES į ko­kius nors rė­mus, į griež­tą for­ma­tą? Ji yra gy­va są­jun­ga, au­gan­ti ir be­si­vys­tan­ti. Kar­tais – ma­žė­jan­ti, kaip šiuo me­tu, kai lau­kia­ma de­ry­bų dėl Jung­ti­nės Ka­ra­lys­tės iš­sto­ji­mo iš ES.

Kai ži­nai, kad vi­sas ES biu­dže­tas – vos po 1 pro­cen­tą vals­ty­bių na­rių bend­rų­jų na­cio­na­li­nių pa­ja­mų, apie ko­kią fe­de­ra­ci­ją ga­li­ma kal­bė­ti?! Ne­ga­na to, di­džio­ji tų lė­šų da­lis vie­nu ar ki­tu bū­du vėl su­grįž­ta vals­ty­bėms na­rėms per ES struk­tū­ri­nius fon­dus, iš­mo­kas ūki­nin­kams ir pan. Šiuo me­tu iki fe­de­ra­ci­jos mums taip pat to­li, kaip iki mė­nu­lio.

ES yra au­gan­tis da­ri­nys, ir į ką jis išaugs, sun­ku pa­sa­ky­ti. Svar­bu, kad jis bū­tų gy­vy­bin­gas, at­ne­šan­tis nau­dos ES vals­ty­bių pi­lie­čiams.

– Kiek rea­lus su­griau­tos Eu­ro­pos pa­vo­jus?

– XX am­žiaus Eu­ro­pa bu­vo du kar­tus su­griau­ta, per I ir per II pa­sau­li­nius ka­rus. ES su­si­kū­ri­mas, jos plėt­ra pra­džio­je į Eu­ro­pos pie­tus, vė­liau – į ry­tus mums vi­siems lei­do la­bai il­gą lai­ką – jau dau­giau nei 70 me­tų – iš­gy­ven­ti be ka­rų.

Ne tik jau­no­ji kar­ta, bet ir ma­no kar­ta sun­kiai įsi­vaiz­duo­ja, kad ga­lė­tų rei­kė­ti gy­ven­ti ant gal­vų krin­tant bom­boms, o juk mi­li­jo­nai žmo­nių pa­sau­ly­je gy­ve­na to­kio­mis są­ly­go­mis. Mums tai­ka – sa­vai­me su­pran­ta­mas da­ly­kas, duo­ty­bė, tar­si ki­taip ir bū­ti ne­ga­lė­tų. Ver­ta pri­si­min­ti ir tai, kad bū­tent ES lei­do bu­vu­sioms ko­mu­nis­ti­nėms ša­lims, taip pat ir Lie­tu­vai, eko­no­miš­kai at­si­sto­ti ant ko­jų.

Ži­nia, Lie­tu­vo­je daug pro­ble­mų, bet įsi­vaiz­duo­ki­me, kad Lie­tu­va ne­bū­tų ta­pu­si ES na­re. Ko­kio­je pa­dė­ty­je ji da­bar bū­tų – kaip Bal­ta­ru­si­ja, Mol­do­va ar Gru­zi­ja? To­kia al­ter­na­ty­va ne tik man, bet, ma­nau, ir dau­gu­mai Lie­tu­vos žmo­nių yra ne­priim­ti­na.

Di­džiau­sias pa­vo­jus ES ky­la ne tik iš po­pu­lis­tų bei na­cio­na­lis­tų, bet ir iš to, kiek ES su­ge­bės per­si­tvar­ky­ti, tap­ti efek­ty­via bei ati­tik­ti žmo­nių lū­kes­čius.

Rei­ka­lin­gos re­for­mos

– Ko­kius pro­gno­zuo­ja­te ES atei­ties sce­na­ri­jus ir Lie­tu­vą juo­se?

– Keturi–penki atei­ties sce­na­ri­jai jau yra pa­skelb­ti ir svars­to­mi. Sce­na­ri­jai, pra­de­dant sta­tus quo, da­bar­ti­nės pa­dė­ties iš­sau­go­ji­mu, ap­siei­nant be rim­tes­nių re­for­mų, iki daug gi­les­nės in­teg­ra­ci­jos, fe­de­ra­ci­jos va­rian­to.

Tarp tų sce­na­ri­jų – ir „ke­lių grei­čių“ Eu­ro­pos sce­na­ri­jus. Skir­tin­gai nuo Vy­šeg­ra­do ša­lių va­do­vų pa­reiš­ki­mo, ku­riuo šį sce­na­ri­jų jie at­me­tė kaip ne­priim­ti­ną, aš ma­nau, kad ir vi­sai ES, ir Lie­tu­vai konk­re­čiai jis ga­lė­tų bū­ti nau­din­gas.

Mes ne­ga­li­me to­liau tryp­čio­ti vie­to­je, tik keis­da­mi spren­di­mų priė­mi­mo me­cha­niz­mus, nes to­kia ES pri­me­na mil­ži­ną mo­li­nė­mis ko­jo­mis. Be­je, ir iki šiol ES bu­vo pa­ti tik­riau­sia „ke­lių grei­čių“ Eu­ro­pa: ne vi­sos ES vals­ty­bės na­rės yra eu­ro­zo­no­je, ne vi­sos pri­klau­so Šen­ge­no zo­nai (Šen­ge­no zo­nai ne­prik­lau­so Ai­ri­ja ir Jung­ti­nė Ka­ra­lys­tė, o Bul­ga­ri­ja ir Ru­mu­ni­ja tu­ri kan­di­da­čių sta­tu­są).

Pas­ta­ro­sio­mis sa­vai­tė­mis pa­da­ry­tas dar vie­nas žings­nis „ke­lių grei­čių“ Eu­ro­pos kryp­ti­mi: 16 ES vals­ty­bių na­rių, tarp jų ir Lie­tu­va, pri­ta­rė spren­di­mui įkur­ti ES pro­ku­ra­tū­rą.

ES pro­ku­ro­ro po­stą bu­vo nu­ma­ty­ta įkur­ti Li­sa­bo­nos su­tar­ti­mi dar 2009 me­tais, 2013 me­tais Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja ofi­cia­liai pa­siū­lė ati­tin­ka­mą tei­sės ak­tą, ta­čiau iki šiol šis klau­si­mas ES Ta­ry­bo­je, kur po­sė­džiau­ja ES vals­ty­bės na­rės, bu­vo „už­šal­dy­tas“.

Dau­ge­lį bend­rų spren­di­mų ES ati­dė­lio­jo dėl lau­kia­mo re­fe­ren­du­mo Jung­ti­nė­je Ka­ra­lys­tė­je, po to – vėl lau­ki­mo lai­kas: gal Bri­ta­ni­ja per­si­gal­vos ir su­rengs ant­rą re­fe­ren­du­mą, po to – rin­ki­mų Ny­der­lan­duo­se lau­ki­mas, da­bar – Pran­cū­zi­jos rin­ki­mai. Ir taip be ga­lo.

Žmo­nės kal­ti­na Briu­se­lį dėl ne­veik­lu­mo, ne­su­vok­da­mi, kad pro­ble­mos yra ša­ly­se na­rė­se, o ES ins­ti­tu­ci­jos Briu­se­ly­je, steng­da­mo­si ne­pa­kenk­ti bend­ram rei­ka­lui ir konk­re­čiai ku­riai nors ša­liai, pri­vers­tos tryp­čio­ti vie­to­je ir ati­dė­lio­ti vi­sai ES rei­ka­lin­gų spren­di­mų priė­mi­mą.

Kal­bant apie Lie­tu­vą, mū­sų ša­lis tu­ri tik vie­ną atei­ties sce­na­ri­jų – na­rys­tę ES ir NA­TO. Ki­tų sce­na­ri­jų nė­ra ar­ba jie reiš­kia grį­ži­mą į Ru­si­jos glė­bį.

– Kaip ver­ti­na­te ES už­sie­nio po­li­ti­ką?

– ES po­zi­ci­ja ir Uk­rai­nos, ir san­kci­jų Ru­si­jai klau­si­mu kol kas yra vie­nin­ga, nors ir ne to­kia ryž­tin­ga, kaip man no­rė­tų­si. Ar ji bus vie­nin­ga ir to­liau, pa­ro­dys atei­tis.

Ir ES jė­ga, ir jos silp­nu­mas sly­pi įvai­ro­vė­je. O na­cio­na­li­nių vals­ty­bių in­te­re­sai ski­ria­si. No­rint tvir­tu­mo už­sie­nio po­li­ti­ko­je, vals­ty­bės tu­ri at­si­sa­ky­ti di­des­nės da­lies sa­vo su­ve­re­nių tei­sių ir dau­giau spren­di­mų de­le­guo­ti ES. Tam rei­kė­tų keis­ti ES su­tar­tis, bet ar daug ES vals­ty­bių na­rių ir jų pi­lie­čių da­bar pri­tar­tų šiai kryp­čiai? Bent jau da­bar svars­to­mi ES atei­ties sce­na­ri­jų va­rian­tai ap­si­ri­bo­ja re­for­mo­mis ga­lio­jan­čių su­tar­čių ri­bo­se.

– Ko­kios re­for­mos rei­ka­lin­gos ES?

– Vis­kas pri­klau­sys nuo to, ko­kį ke­lią, ES atei­ties mo­de­lį pa­si­rinks ES. Rug­sė­jį į Eu­ro­pos Par­la­men­tą at­vyks Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos pre­zi­den­tas J.-C. Junc­ke­ris su me­ti­niu pra­ne­ši­mu (Sta­te of the Union), jis tu­ri pa­siū­ly­ti ir rim­tai pa­grįs­ti jau tik vie­ną ES atei­ties sce­na­ri­jų. Štai ta­da ir bus aiš­ku, ko­kių re­for­mų rei­kia. Jei bus pa­siū­ly­ta nie­ko iš es­mės ne­keis­ti ir ap­si­ri­bo­ti kos­me­ti­nė­mis re­for­mo­mis, tai jos to­kios ir bus. Jei pa­si­rink­si­me „ke­lių grei­čių“ Eu­ro­pą ga­lio­jan­čių ES su­tar­čių ri­bo­se, tuo­met lauks rim­tes­nės re­for­mos.

Aki­vaiz­du, kad re­for­mų rei­kia dau­ge­ly­je sri­čių: mig­ra­ci­jos, ap­lin­ko­sau­gos, mais­to sau­gos, žmo­nių svei­ka­tos, mo­kes­čių ven­gi­mo ir slė­pi­mo, že­mės ūkio, o vi­sų la­biau­siai – so­cia­li­nės ap­sau­gos sri­ty­je.

ES bend­ro­sios po­li­ti­kos – Bend­ro­ji že­mės ūkio po­li­ti­ka, Bend­ro­ji už­sie­nio ir sau­gu­mo po­li­ti­ka, Bend­ro­ji ener­ge­ti­kos po­li­ti­ka, Bend­ro­ji žu­vi­nin­kys­tės po­li­ti­ka – taip pat tu­rė­tų bū­ti per­žiū­rė­tos, bet tik tuo at­ve­ju, jei bus ap­si­spręs­ta dėl rim­tes­nių re­for­mų rei­ka­lin­gu­mo. Ko­kios re­for­mos bus, tu­ri spręs­ti vi­sos ES vals­ty­bės ir jų pi­lie­čiai.

Re­for­mų tiks­las – ma­žin­ti at­skir­tį tarp ES vals­ty­bių pi­lie­čių, ne­prik­lau­so­mai nuo to, ar jie yra „se­no­sios“ vals­ty­bės na­rės, ar pa­ly­gin­ti ne­se­niai į ES įsto­ju­sios vals­ty­bės pi­lie­čiai.

Man sun­ku paaiš­kin­ti, ko­dėl tur­tin­go­je ES, jos vals­ty­bė­se na­rė­se dau­gy­bė žmo­nių gy­ve­na že­miau skur­do ri­bos, ko­dėl ap­skri­tai tu­ri­me skur­dą kaip reiš­ki­nį. Aki­vaiz­du, kad kaž­kas ne­ge­rai su mū­sų prio­ri­te­tais ir mū­sų po­li­ti­ko­mis, jei tiek daug skur­do ir ne­pri­tek­liaus yra mū­sų ša­ly­se.

Re­for­mas įgy­ven­din­ti rei­kės kiek­vie­no­je ša­ly­je, ku­rio­se po­pu­liz­mas ir na­cio­na­liz­mas ka­bo tar­si Da­mok­lo kar­das virš vi­so to, kas bu­vo su­kur­ta po Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro.

Rin­ki­mų sce­na­ri­jai

– Ar yra aiš­ki šian­die­nos ES stra­te­gi­nė vi­zi­ja?

– ES vals­ty­bių va­do­vai, mi­nė­da­mi Ro­mos su­tar­ties 60-me­tį, šių me­tų ko­vo 25 die­ną su­si­rin­kę Ro­mo­je, pa­si­ra­šė Ro­mos dek­la­ra­ci­ją, ku­ri ir yra šian­die­nos ES stra­te­gi­nė vi­zi­ja – tai, dėl ko pa­vy­ko su­tar­ti 27 ES vals­ty­bių na­rių va­do­vams.

Dar kar­tą pa­ste­bė­siu, kad  va­di­na­moji „ke­lių grei­čių“ Eu­ro­pa nė­ra blo­gas su­ma­ny­mas. To­kia Eu­ro­pa ne­bū­ti­nai reiš­kia Ry­tų ir Va­ka­rų prieš­prie­šą. Ji grei­čiau reiš­kia tai, kad ša­lys, sie­kian­čios di­des­nės in­teg­ra­ci­jos bei pa­si­kei­ti­mų, ga­lės ju­dė­ti į prie­kį, jų ne­stab­dant toms ša­lims, ku­rios kaž­ko lau­kia ir nie­kur ne­sku­ba.

– Pas­ta­rų­jų rin­ki­mų re­zul­ta­tai pa­ro­dė, kad žmo­nės šia­pus ir ana­pus At­lan­to iš­sa­ko pro­tes­to bal­sus, rink­da­mie­si po­pu­lis­tus, ra­di­ka­lus. Ko­kių pa­ki­ti­mų ES ga­li­me lauk­ti po rin­ki­mų Pran­cū­zi­jo­je, Vo­kie­ti­jo­je? Ar ga­li­mi ki­ti „exit“?

– Ma­to­me, kad ES po­pu­lis­tai, nors jų bal­sai gir­di­mi, ne­su­lau­kia dau­gu­mos pa­si­ti­kė­ji­mo. Praė­ju­sių me­tų pa­bai­go­je vy­kę pre­zi­den­to rin­ki­mai Aust­ri­jo­je, šių me­tų par­la­men­to rin­ki­mai Ny­der­lan­duo­se pa­de­monst­ra­vo, kad pa­si­rin­ki­mas bu­vo aiš­kus – už proeu­ro­pie­tiš­kas, nuo­sai­kias po­li­ti­nes jė­gas.

Bai­mės akys di­de­lės, bet ne­bū­ti­nai Le Pen Pran­cū­zi­jo­je pa­kar­tos D. Trum­po sėk­mę JAV. Ma­nau, kad pran­cū­zams už­teks svei­kos nuo­vo­kos ne­bal­suo­ti už ra­di­ka­lę, „Frexit’u“ gra­si­nan­čią, V. Pu­ti­no re­mia­mą kan­di­da­tę. Rin­ki­mų Pran­cū­zi­jo­je re­zul­ta­tus ži­no­si­me jau grei­tai, pir­ma­sis pre­zi­den­to rin­ki­mų tu­ras – ba­lan­džio 23 die­ną, ant­ra­sis – ge­gu­žės 7 die­ną.

Jei Eu­ro­po­je vir­šų paim­tų ra­di­ka­lai, na­cio­na­lis­tai, po­pu­lis­tai, Eu­ro­pa ne­tu­rė­tų ti­kė­tis nie­ko ge­ro. Ru­si­jos grės­mė bei įta­ka su­stip­rė­tų, ka­ro pa­vo­jus išaug­tų. Ar mes to no­ri­me? Ma­nau, nė vie­nam svei­ko pro­to žmo­gui to­kios per­spek­ty­vos nė­ra pa­trauk­lios.

– 2019 me­tais lau­kia nau­ji Eu­ro­pos Par­la­men­to rin­ki­mai. Ar pa­sta­rų­jų me­tų ten­den­ci­jos ga­li per­si­kel­ti ir į šiuos rin­ki­mus?

– Šian­dien rea­ly­bė yra to­kia, kad vi­soms trims svar­biau­sioms ES ins­ti­tu­ci­joms va­do­vau­ja cent­ro de­ši­nės po­li­ti­nės šei­mos, ku­riai ir aš pri­klau­sau, at­sto­vai: Eu­ro­pos Ko­mi­si­jai – liuk­sem­bur­gie­tis J.-C. Junc­ke­ris, Eu­ro­pos Par­la­men­tui – ita­las A. Ta­ja­ni, ES Ta­ry­bai – len­kas D. Tus­kas.

Eu­ro­pos liau­dies par­ti­jos frak­ci­ja Eu­ro­pos Par­la­men­te te­bė­ra di­džiau­sia, ji yra vie­nin­ga. Tuo tar­pu Eu­ro­pos kai­rie­ji, so­cia­lis­tai ir so­cial­de­mok­ra­tai nie­kaip ne­su­ge­ba at­si­gau­ti: blaš­ko­si, ieš­ko są­jun­gi­nin­kų tarp dar kai­res­nių po­li­ti­nių jė­gų, tarp ko­mu­nis­tų.

So­cia­lis­tai (so­cial­de­mok­ra­tai), iki šiol bu­vu­si mo­der­ni, nuo­sai­ki po­li­ti­nė jė­ga, su ku­ria Eu­ro­pos Par­la­men­te svar­biau­siais klau­si­mais pa­vyk­da­vo pa­siek­ti su­ta­ri­mą ir bal­suo­ti vie­nin­gai, pra­ran­da kryp­tį ir vei­dą.

Jei to­kios ten­den­ci­jos iš­liks, pro­gno­zuo­ju, kad bū­si­ma­me Eu­ro­pos Par­la­men­te Eu­ro­pos liau­dies par­ti­ja ir to­liau iš­liks svar­biau­sia ir di­džiau­sia jė­ga Eu­ro­pos Par­la­men­te, o so­cial­de­mok­ra­tų frak­ci­ja bus ge­ro­kai su­ma­žė­ju­si.

Ma­ty­si­me, kas ru­de­nį lai­mės rin­ki­mus Vo­kie­ti­jo­je, bet nie­kas ne­prog­no­zuo­ja, kad ten ga­lė­tų ge­rai pa­si­ro­dy­ti ra­di­ka­lai ir po­pu­lis­tai, AfD, „Al­ter­na­ty­va Vo­kie­ti­jai“.

Dvi­ko­vos lau­kia­ma tarp A. Mer­kel va­do­vau­ja­mų krikš­čio­nių de­mok­ra­tų ir M. Schul­zo va­do­vau­ja­mų so­cial­de­mok­ra­tų. Pa­sit­rauk­da­mas iš Eu­ro­pos Par­la­men­to jo bu­vęs va­do­vas, o ir ma­no vir­ši­nin­kas M. Schul­zas jau be­veik ma­ta­vo­si bū­si­mo­jo Vo­kie­ti­jos kanc­le­rio re­ga­li­jas, ta­čiau A. Mer­kel nė­ra nu­si­tei­ku­si leng­vai per­duo­ti val­džios skept­rą.

Da­bar­ti­nia­me po­li­ti­nia­me gy­ve­ni­me daug kas grei­tai kei­čia­si. Ir ne­bū­ti­nai į blo­gą pu­sę. Blo­gų nau­jie­nų ir taip gir­dė­jo­me daug. Vi­liuo­si, kad ateis ir ge­rų ži­nių lai­kas.

Pa­ren­gė Ži­vi­lė KA­VA­LIAUS­KAI­TĖ

Asmeninė nuotr.

„Ke­lių grei­čių“ Eu­ro­pa nė­ra blo­gas su­ma­ny­mas. To­kia Eu­ro­pa ne­bū­ti­nai reiš­kia Ry­tų ir Va­ka­rų prieš­prie­šą. Ji grei­čiau reiš­kia tai, kad ša­lys, sie­kian­čios di­des­nės in­teg­ra­ci­jos bei pa­si­kei­ti­mų, ga­lės ju­dė­ti į prie­kį, jų ne­stab­dant toms ša­lims, ku­rios kaž­ko lau­kia ir nie­kur ne­sku­ba“, – sako Eu­ro­pos Par­la­men­to na­rė Lai­ma Liu­ci­ja And­ri­kie­nė.