Siūloma įkurti Pasaulio tautų teisuolių skverą

Siūloma įkurti Pasaulio tautų teisuolių skverą

Siū­lo­ma įkur­ti Pa­sau­lio tau­tų tei­suo­lių skve­rą

Šiau­lių ap­skri­ties žy­dų bend­ruo­me­nė siū­lo įam­žin­ti Pa­sau­lio tau­tų tei­suo­lių at­mi­ni­mą skve­re­ly­je tarp dvie­jų mies­te vei­ku­sių ge­tų – ša­lia Vil­niaus, Eže­ro ir Tra­kų gat­vių. Ši vie­ta sim­bo­liš­kai žy­mi ri­bą ir tarp ge­tų, ir tarp Ch. Fren­ke­lio fab­ri­ko.

No­ri, kad at­min­tis iš­lik­tų

„Ši vie­ta – pa­ti tin­ka­miau­sia, – sa­ko idė­jos au­to­rius šiau­lie­tis Sa­nia Ker­be­lis. – Ne vi­si ži­no, kad mies­te bu­vo du ge­tai – Kau­ka­zo, ku­ris tę­sė­si nuo se­nų­jų žy­dų ka­pi­nių iki Prū­de­lio, ir Eže­ro-Tra­kų gat­vės ge­tas.“ Iš­gir­dęs, jog Vil­niu­je vis dar ieš­ko­ma vie­tos įam­žin­ti žy­dų gel­bė­to­jus Lie­tu­vo­je, S. Ker­be­lis pa­gal­vo­jo, jog Šiau­liuo­se tai bū­tų ypač pra­smin­ga. Apie 900 žmo­nių iš Lie­tu­vos yra Pa­sau­lio tau­tų tei­suo­lių są­ra­še.

„Gal ga­lė­tų iš­kil­ti ste­la, ku­rio­je auk­so rai­dė­mis bū­tų iš­ra­šy­ti gel­bė­to­jų var­dai – jų Šiau­lių kraš­te tik­rai bu­vo ne­ma­žai, – sa­ko idė­jos au­to­rius. – Žy­dus gel­bė­jo ir gar­sios šei­mos, kaip Venc­laus­kiai, Son­dec­kiai, ir pa­pras­ti žmo­nės. Jie ri­zi­ka­vo ne tik sa­vo, bet ir sa­vo vai­kų, sa­vo šei­mos li­ki­mais. Jie ne­ži­no­jo, kaip ka­ras baig­sis. Mes jiems bū­si­me dė­kin­gi vi­są gy­ve­ni­mą. Ko­kie tu­rė­jo bū­ti kil­nūs ir drą­sūs gel­bė­to­jai, kad ri­zi­kuo­tų sa­vo šei­ma!“

S. Ker­be­lio nuomone, jog su­tvar­ky­ti skve­rą ir ja­me įpras­min­ti gel­bė­to­jų at­mi­ni­mą, rei­kia ne tiek žy­dų bend­ruo­me­nei, kiek Lie­tu­vai, nes bū­tent „jos pi­lie­čiai, lie­tu­viai, gel­bė­jo sa­vo kai­my­nus“. Nea­be­jo­ja, kad prie įam­ži­ni­mo pri­si­dė­tų ir žy­dų or­ga­ni­za­ci­jos.

Žy­dų bend­ruo­me­nė raš­tu jau krei­pė­si į Šiau­lių mies­to me­rą ir Ta­ry­bą, kad ap­svars­ty­tų šį pa­siū­ly­mą.

Gel­bė­to­jai iš­sau­go­jo gy­ve­ni­mą

„Jei­gu ne gel­bė­to­jai, ma­no li­ki­mas bū­tų toks, kaip tų tūks­tan­čių vai­kų, ku­rie už­kas­ti miš­kuo­se prie Ku­žių, – ir šian­dien su vir­pu­liu bal­se sa­ko šiau­lie­tė, 74-erių Ida Ro­zen­gar­dai­tė-Vi­lei­kie­nė.

Ji sa­vo iš­gel­bė­ji­mo is­to­ri­ją ži­no iš pa­sa­ko­ji­mų, nes iš Šiau­lių ge­to tė­vas Aro­nas Ro­zen­gar­das iš­ne­šė, kai mer­gai­tei bu­vo vos dve­ji me­tai.

„Tė­ve­lis Šiau­liuo­se bu­vo ke­pė­jas, – pa­sa­ko­ja I. Ro­zen­gar­dai­tė-Vi­lie­kie­nė. – Kai su­va­rė į ge­tus, jis ke­pė duo­ną vo­kie­čiams, ke­pyk­la bu­vo ten, kur anks­čiau vei­kė ki­no teat­ras „Tie­sa“. Jis tu­rė­jo at­ski­rą lei­di­mą išei­ti iš ge­to“.

Kai pra­si­dė­jo „vai­kų ak­ci­ja“, ku­rios me­tu bu­vo nu­žu­dy­ti žy­dų vai­kai, gy­ve­nę ge­te, tė­vas sa­vo pir­ma­gi­mę Idą už­mig­dė mig­do­mai­siais vais­tais, kad iš­neš­tų ir per­duo­tų lie­tu­viams.

„Jis bu­vo su­si­ta­ręs su ku­ni­gu Po­žė­la (Vla­das Po­žė­la – ku­ni­gas, trem­ti­nys, daug pri­si­dė­jęs gel­bė­jant žy­dus, 1980 me­tais jam su­teik­tas Pa­sau­lio tau­tų tei­suo­lio var­das – red.pa­st.), bet ne­pa­vy­ko, – pa­sa­ko­ja po­nia Ida. – Jam ne­bu­vo ką da­ry­ti – vi­si vai­kai jau bu­vo nu­žu­dy­ti. Tė­vas ma­ne iš­ne­šė už­mig­dy­tą pa­gal­vė­je. Prie­šais ge­tą bu­vo li­go­ni­nė, o ei­nant į li­go­ni­nę, žy­dams rei­kė­da­vo at­si­neš­ti sa­vo pa­gal­vę, tad jis tu­rė­jo kaip pa­si­tei­sin­ti.“

Tė­vas blaš­kė­si, ieš­ko­jo, kam per­duo­ti sa­vo duk­rą, kol vie­na pa­žįs­ta­ma pa­skam­bi­no ki­tai, „la­bai ti­kin­čiai mo­te­riai": „Staš­kie­ne, ar priim­si?“ Priė­mė Adol­fo ir Zo­fi­jos Staš­kų šei­ma, ku­rios pen­ki vai­kai jau bu­vo suau­gę.

„Kai ma­ne at­ve­žė, bu­vau vi­siš­kai iš­se­ku­si, bu­vo neaiš­ku, ar iš­gy­ven­siu?“ – pa­sa­ko­ja I. Ro­zen­gar­dai­tė-Vi­lei­kie­nė.

Jos plau­kai bu­vo švie­sūs, gar­ba­no­ti. „Jie ma­ne Lė­ly­te va­di­no“, – šyp­so­si pri­si­mi­nu­si sa­vo įtė­vius šiau­lie­tė. Bet Idos var­do jie ne­pa­kei­tė, to pra­šė tė­vas. Jis atei­da­vo ap­lan­ky­ti duk­ters, kai ši mie­go­da­vo.

I. Vi­lei­kie­nė nuo­šir­džiai pa­lai­ko idė­ją įam­žin­ti žy­dų gel­bė­to­jus: „Tai – did­vy­riai, dėl ku­rių did­vy­riš­ku­mo nė­ra abe­jo­nių.“

„Šiau­lių kraš­to“ inf.

Re­dak­ci­jos nuo­tr.

Šiau­lių žy­dų bend­ruo­me­nės at­sto­vas Sa­nia Ker­be­lis sa­ko, kad žy­dai vi­są gy­ve­ni­mą jaus dė­kin­gu­mą gel­bė­to­jams. Ida Ro­zen­gar­dai­tė-Vi­lei­kie­nė tik sa­vo gel­bė­to­jų dė­ka tu­ri gy­ve­ni­mą: „Ma­no įtė­vių šei­ma – pa­tys ar­ti­miau­si žmo­nės“, – sa­ko 74-erių šiau­lie­tė.

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.

Tarp Vil­niaus, Eže­ro ir Tra­kų gat­vių siū­lo­ma įkur­ti Pa­sau­lio tau­tų tei­suo­lių skve­rą.