Ar džiaugiatės sugrįžusia žiema?

Ar džiaugiatės sugrįžusia žiema?

APK­LAU­SA

Ar džiau­gia­tės su­grį­žu­sia žie­ma?

In­ta, va­ly­to­ja:

– Keis­ta, kai to­kiu lai­ku snin­ga, neįp­ras­ta. Da­bar net ne­bu­vo min­čių im­ti snie­go kas­tu­vą, nes snie­gas tirps­ta la­bai grei­tai, drus­kos bars­ty­ti ir­gi ne­rei­kė­jo. Žie­mą tai bū­na rei­ka­lų – rei­kia kas­ti, le­dus dau­žy­ti.


Da­lia, pen­si­nin­kė, bu­vu­si te­le­vi­zo­rių ga­myk­los ope­ra­to­rė:

– Ne ne, la­bai no­riu ši­lu­mos, ža­lu­mos! Ką da­ry­si, tai­kau­si prie žie­miš­kų orų, bet jau pa­siil­gau ši­lu­mos. Gra­žu bu­vo pro lan­gą pa­žiū­rė­ti į snie­gą, ypač kaš­to­nai ap­snig­ti įspū­din­gai at­ro­dė, bet išė­jus į lau­ką ne­la­bai ma­lo­nu. Gai­la bu­vo ap­snig­tų gė­lių, paukš­te­lių – jiems šal­ta. To­kių gam­tos ano­ma­li­jų pa­me­nu ir anks­čiau. Man la­bai įsi­min­ti­ni bu­vo 1980 me­tai, ka­da lau­kiau­si duk­ros – ge­gu­žės 8 die­ną išė­jau pa­siim­ti ne­dar­bin­gu­mo la­pe­lį avė­da­ma ba­su­tes, o pa­rė­jau per snie­gą. Gam­ta pa­si­juo­kė iš mū­sų.


Kęs­tas, mais­to pra­mo­nės dar­buo­to­jas:

– Ne­la­bai džiu­gu, bet įdo­mu. Šal­ta na­muo­se. Pa­me­nu, grį­žau iš ar­mi­jos 1987 me­tais, o ge­gu­žės 1 die­ną pri­sni­go kaip da­bar. Gai­la, so­de vi­si pum­pu­rai nu­šals, ne­be­žy­dės... Ti­kiuo­si, at­si­gaus, nes gam­ta pri­si­tai­ko, kaip ir mes, žmo­nės.


Ind­rė, abi­tu­rien­tė:

– Džiau­giuo­si, sma­gu! Dar ne­spė­jau nuo­trau­kų įdė­ti į „Fa­ce­book“ ir „Ins­tag­ram“, bet gal­vo­ju, nes reiš­ki­nys įdo­mus. So­cia­li­nių tink­lų srau­te snie­guo­tų nuo­trau­kų dau­gy­bė – šį­ryt at­si­kė­liau, jau vi­si nuo va­kar va­ka­ro pra­dė­ję jas vie­šin­ti. Gra­žu! Aš gy­ve­nu kai­me, tai nu­ste­bi­no snie­gas ant žy­din­čių tul­pių. Ge­gu­žės vi­du­ry­je pir­mą kar­tą ma­tau to­kį reiš­ki­nį!


Ed­vi­nas, Šiau­lių vals­ty­bi­nės ko­le­gi­jos au­to­mo­bi­lių tech­ni­nio eksp­loa­ta­vi­mo stu­den­tas:

– Bu­vau nu­si­tei­kęs ne to­kiems orams – pra­dė­jau va­ži­nė­tis dvi­ra­čiu. Da­bar trum­pam teks dvi­ra­tį pa­dė­ti į šo­ną. Orai la­bai ne­gąs­di­na, ti­kiuo­si, pa­va­sa­ris su­grįš. Esu dir­bęs už­sie­ny­je, Olan­di­jo­je, te­ko ma­ty­ti pa­na­šiu lai­ku snie­go. Ten net va­sa­rą yra sni­gę le­du­kais. Šiuo at­ve­ju Lie­tu­va nie­kuo neišs­kir­ti­nė. Snie­go nuo­trau­ko­mis so­cia­li­nia­me tink­le ne­si­da­li­ju, ma­nau, pas vi­sus tas pa­ts, to­dėl nie­kam ne nau­jie­na pa­žiū­rė­ti, kad pas ma­ne pri­sni­go.

Kal­bi­no Si­mo­na SI­MO­NA­VI­ČĖ, fo­tog­ra­fa­vo Gied­rius BA­RA­NAUS­KAS