R. Paksas. Britai, nepaisant daromų kliūčių, kaip kažkada ir Lietuva, pasitrauks iš Sąjungos

R. Pak­sas. Bri­tai, ne­pai­sant da­ro­mų kliū­čių, kaip kaž­ka­da ir Lie­tu­va, pa­si­trauks iš Są­jun­gos

Ro­lan­das PAK­SAS,

Eu­ro­pos par­la­men­to frak­ci­jos

„Lais­vės ir tie­sio­gi­nės de­mok­ra­ti­jos

„Eu­ro­pa“ vi­ce­pir­mi­nin­kas

Man­tas But­kus

Pas­ta­rų­jų sa­vai­čių įvy­kiai Eu­ro­pos po­li­ti­kos pa­dan­gė­je at­ne­šė ne tik vė­sų orą ir snie­gą, bet ir nau­jų įžval­gų apie rin­ki­mus, de­mok­ra­ti­ją, ga­li­mus ka­tak­liz­mus, ne­ty­lan­čias pra­na­šys­tes, kaip ku­riuo ke­liu ir ka­da pa­suks Eu­ro­pa.

Tie­sa, mū­sų pa­dan­gė­je bent jau pa­sku­ti­niai da­ly­kai tau­tai ne to­kie įdo­mūs. Čia svar­bes­nę vie­tą uži­ma dis­ku­si­jos dėl al­ko­ho­lio var­to­ji­mo, dar – pi­ges­nių vais­tų, miš­kų urė­di­jų ar Jū­ros šven­tės su alu­mi ar be jo klau­si­mai.

O kuo šią sa­vai­tę gy­ve­no Eu­ro­pos Par­la­men­tas? Apie svar­biau­sias jo ak­tua­li­jas po­kal­bis su Eu­ro­pos Par­la­men­to frak­ci­jos „Lais­vės ir tie­sio­gi­nės de­mok­ra­ti­jos Eu­ro­pa“ vi­ce­pir­mi­nin­ku, Pre­zi­den­tu Ro­lan­du Pak­su.

- Bai­gian­tis pa­va­sa­riui, bet iš­lie­kant sta­bi­liai pra­stiems so­cia­li­niams ir ne­dar­bo ro­dik­liams Eu­ro­pos Są­jun­go­je, Eu­ro­pos Par­la­men­tas ap­si­žiū­rė­jo, kad glo­ba­li­za­ci­ja ke­lia tam tik­rų pro­ble­mų ir ėmė­si svars­ty­ti, kaip jas su­švel­nin­ti. Pa­si­sa­ky­da­mas dis­ku­si­jo­je šiuo klau­si­mu, pa­reiš­kė­te, kad par­la­men­ta­rai dis­ku­ta­vo dėl nie­ki­nių da­ly­kų. Ko­dėl taip ma­no­te?

- Jei­gu glo­ba­li­za­ci­ja ku­ria ge­ro­vę vi­suo­me­nei, nei­gia­mų pa­sek­mių lyg ir ne­tu­rė­tų bū­ti. Jei­gu mes iš anks­to ren­gia­mės pri­pa­žin­ti ki­taip ir dis­ku­tuo­ja­me apie nei­gia­mas glo­ba­li­za­ci­jos pa­sek­mes, tai mes a prio­ri tu­ri­me su­tik­ti, kad ati­tin­ka­mo ly­gio Eu­ro­pos ir pa­sau­lio po­li­ti­kai ne­su­ge­ba, ne­su­ge­bė­jo ir ka­žin ar su­ge­bės atei­ty­je už­tik­rin­ti vi­suo­me­nės ap­sau­gą nuo nei­gia­mų glo­ba­li­za­ci­jos pa­sek­mių.

Šian­dien daug įdo­mes­nė ga­lė­tų bū­ti dis­ku­si­ja ne apie glo­ba­li­za­ci­jos ža­lą, bet dėl vi­suo­ti­nio ES re­fe­ren­du­mo. Ja­me bend­ri­jos na­riai ga­lė­tų pri­tar­ti ar­ba ne­pri­tar­ti tran­sat­lan­ti­nių kom­pa­ni­jų veik­los me­to­dų ir mo­no­po­lio ap­ri­bo­ji­mui. Gal žmo­nės pa­si­sa­ky­tų, kad glo­ba­lias kom­pa­ni­jas rei­kia ap­mo­kes­tin­ti bent jau ne ma­žiau, kaip ap­mo­kes­ti­na­mas smul­ku­sis ir vi­du­ti­nis vers­las.

- Glo­ba­li­za­ci­ja yra blo­gis, iš ku­rio Eu­ro­pos Są­jun­ga sie­kia iš­trauk­ti ge­riau­sius da­ly­kus. Ar to­kia yra šios dis­ku­si­jos es­mė?

- Bū­tent. Blo­guo­se da­ly­kuo­se iš prin­ci­po ne­ga­li bū­ti ge­rų. Tar­si po po­tvy­nio mes ga­lė­tu­me klaus­ti žmo­nių: ar jis dau­giau ge­rų da­ly­kų da­vė, nes nu­plo­vė mies­tų gat­ves, ar blo­gų, nes su­grio­vė na­mus ir pra­žu­dė žmo­nes? Ne­ga­li­ma to­kių da­ly­kų net svars­ty­ti.

Eu­ro­pos Są­jun­ga bu­vo kur­ta ne tam, kad jos ne­ren­ka­mi biu­rok­ra­tai ar jos pa­si­ren­ka­mi po­li­ti­kai nu­brėž­tų glo­ba­li­za­ci­jos gai­res. Ir re­mian­tis pa­ma­ti­ne ES tei­se, ne jiems spręs­ti apie da­ly­kus, ku­rie tą glo­ba­li­za­ci­ją „ve­ža“, kal­bant šiuo­lai­ki­nio jau­ni­mo žar­go­nu, ir ku­rie ke­lia pro­ble­mų glo­ba­li­zuo­ti tau­tas ir at­ski­rus in­di­vi­dus.

- Ne­ma­žiau ašt­riai Eu­ro­pos Par­la­men­te bu­vo dis­ku­tuo­ja­ma ir dėl Va­do­vų Ta­ry­bos iš­va­dų, ku­rio­se nu­brėž­tos gai­rės de­ry­boms su Jung­ti­ne Ka­ra­lys­te dėl jos išė­ji­mo iš ES. Ko­kius es­mi­nius da­ly­kus ma­ty­tu­mė­te šia­me kon­teks­te?

- Es­mi­nis da­ly­kas, ku­rio iki šiol ne­sup­ran­ta dau­ge­lis Eu­ro­pos po­li­ti­kų – Bri­ta­ni­ja jau išė­jo iš Eu­ro­pos Są­jun­gos ir ji ją pa­liks bet ku­riuo at­ve­ju ir bet ku­rio­mis są­ly­go­mis, kaip ir Lie­tu­va pa­li­ko So­vie­tų Są­jun­gą.

Dau­ge­lis po­li­ti­kų ir po­li­to­lo­gų šian­dien lin­kę ne­ma­ty­ti gi­lu­mi­nių pro­ce­sų, ku­rie vyks­ta ES ša­lių vi­suo­me­nė­se. Jei­gu iki šiol tam tik­rus da­ly­kus juo­se di­des­ne da­li­mi iš­spręs­da­vo emig­ra­ci­ja, kai ma­žes­nių ša­lių pi­lie­čiai mig­ra­vo į di­des­nes (čia aš kal­bu ne apie mig­ran­tus, bet bū­tent apie ES vi­daus mig­ra­ci­ją), tai pa­sta­rai­siais me­tais šis spren­di­mas ne­bus efek­ty­vus ir dėl išo­rės mig­ra­ci­jos, ku­ri ne­tru­kus už­plūs Eu­ro­pos Są­jun­gą, ir dėl vi­di­nio nu­si­tei­ki­mo bend­ri­jos na­rė­se prieš bet ko­kius imig­ran­tus.

So­cia­li­nė at­skir­tis yra per­ne­lyg di­de­lė, kad dar kas nors ti­kė­tų pa­sa­ka apie Eu­ro­pos Są­jun­gą. Tuo la­biau, kad ją ir to­liau ban­do­ma kur­ti ne vals­ty­bių, ne tau­tų san­drau­gos prin­ci­pu, bet kaip vie­nin­te­lį vais­tą siū­lant fe­de­ra­liz­mą, di­des­nių­jų dik­ta­tą prieš ma­žes­nius.

- Kaip at­si­ti­ko, kad pa­ti Eu­ro­pos Są­jun­ga, jos ins­ti­tu­ci­jos ne­si­lai­ko sa­vo dek­la­ruo­ja­mų nuo­sta­tų?

- Ne vie­na­me do­ku­men­te yra pa­sa­ky­ta, kad kol Jung­ti­nė Ka­ra­lys­tė vis dar yra na­rė, vi­sa ES vyk­do­ma veik­la tu­ri bū­ti to­liau vyk­do­ma kiek įma­no­ma sklan­džiau, da­ly­vau­jant 28 vals­ty­bėms na­rėms. Tuo tar­pu ba­lan­džio pa­bai­go­je vy­kęs Eu­ro­pos Va­do­vų Ta­ry­bos po­sė­dis jau bu­vo be Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos.

Ko­dėl? Ko­dėl Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos va­do­vas J. C. Jun­ke­ris, svars­tant klau­si­mus dėl „Bre­xit“, tam tik­ro­je ap­lin­ko­je lei­džia sau vie­šai pa­sa­ky­ti, kad jis ne­kal­bės ang­liš­kai? Kas tai – smulk­me­niš­kas kerš­tas ang­lams, ku­rie pir­mie­ji pa­lie­ka Eu­ro­pos Są­jun­gą?

Eu­ro­pos Par­la­men­te lyg ir nuo­šir­džiai dis­ku­tuo­ja­ma apie su­si­ta­ri­mus, pa­gal ku­riuos Bri­ta­ni­ja pa­liks Eu­ro­pos Są­jun­gą. Ta­čiau šia­me sa­ki­ny­je svar­biau­sias yra žo­dis lyg.

Iš tie­sų nuo­lat tvy­ro gar­siai ne­pa­sa­ko­ma nuo­sta­ta: pa­da­ry­ti kuo sun­kes­nį išė­ji­mo me­cha­niz­mą bri­tams, kad ki­ti nie­ka­da ir jo­kio­mis ap­lin­ky­bė­mis net ne­pa­gal­vo­tų, kad ga­li­ma pa­lik­ti Eu­ro­pos Są­jun­gą.

Man tai pri­me­na tuos lai­kus, kai Lie­tu­vos žmo­nės jau bu­vo pa­reiš­kę apie sa­vo no­rą bū­ti lais­vi ir ne­prik­lau­so­mi. Lie­tu­vai taip pat bu­vo kal­ba­ma apie „tvar­kin­gą iš­sto­ji­mą“ iš So­vie­tų Są­jun­gos. Ir dar apie dau­ge­lį da­ly­kų bu­vo kal­ba­ma: kiek mi­li­jar­dų ji sko­lin­ga už oku­pa­ci­ją, kiek ji tu­ri įsi­pa­rei­go­ji­mų di­džia­jai tė­vy­nei ir kaip juos rei­kės pa­deng­ti, jei­gu Lie­tu­va iš tie­sų išeis.

Ras­ki­me sa­vy­je oru­mo ir sa­vi­gar­bos at­si­svei­kin­ti su Jung­ti­ne Ka­ra­lys­te be ge­le­ži­nių kur­pai­čių, ne­su­ver­pia­mo siū­lų ka­muo­lio ir ki­tų pik­tų pa­mo­tės pra­ma­nų.

- Eu­ro­par­la­men­ta­rai šio­je se­si­jo­je bal­sa­vo ir dėl re­zo­liu­ci­jos, ku­rio­je ap­ta­ria­ma pa­dė­tis Veng­ri­jo­je. Ne­va ten pa­žei­džia­ma de­mok­ra­ti­ja, žmo­nių tei­sės, pa­si­kė­sin­ta į uni­ver­si­te­tų au­to­no­mi­ją. Ką ma­no­te apie pa­na­šias re­zo­liu­ci­jas?

- No­riu pa­tiks­lin­ti, kad ne vi­si par­la­men­ta­rai bal­sa­vo už šią re­zo­liu­ci­ją. Aš bu­vau bū­tent tarp tų, bal­sa­vu­sių­jų prieš. Mi­nė­ta re­zo­liu­ci­ja sa­vo tu­ri­niu yra aki­vaiz­dus ir per­tek­li­nis ki­ši­ma­sis į su­ve­re­nios ir ne­prik­lau­so­mos vals­ty­bės rei­ka­lus. Kaip Lie­tu­va tu­ri tei­sę, bent iki šiol, pa­ti spręs­ti, kiek ir ko­kių uni­ver­si­te­tų jai rei­kia ar ko­kio­mis są­ly­go­mis čia ga­li veik­ti už­sie­nio uni­ver­si­te­tų fi­lia­lai, taip ir Veng­ri­ja to­kią tei­sę tu­ri. Ši re­zo­liu­ci­ja yra vie­nas iš glo­ba­lis­tų ban­dy­mų tą tei­sę atim­ti.

Keis­čiau­sia, kad pa­siū­lę to­kias re­zo­liu­ci­jas ir už jas nu­bal­sa­vę po­li­ti­kai vė­liau ste­bi­si, kad žmo­nės ne­pa­si­ti­ki Eu­ro­pos Są­jun­ga, o vals­ty­bės vis gar­siau kal­ba apie to­kios są­jun­gos re­for­mą ar­ba iš­si­vaikš­čio­ji­mą iš jos.

Pa­reng­ta bend­ra­dar­biau­jant su Eu­ro­pos Par­la­men­to frak­ci­ja Lais­vės ir tie­sio­gi­nės de­mok­ra­ti­jos Eu­ro­pa

Užs. Nr. 352055