Geriamasis vanduo Šiauliuose: gyventojai pirmenybę teikia saugumui

Ge­ria­ma­sis van­duo Šiau­liuo­se: gy­ven­to­jai pir­me­ny­bę tei­kia sau­gu­mui

Vis dau­giau Lie­tu­vos gy­ven­to­jų at­si­sa­ko šu­li­nių ir grę­ži­nių ir ren­ka­si cent­ra­li­zuo­tai tie­kia­mą ge­ria­mą­jį van­de­nį. Pa­si­do­mė­jo­me, kaip už­tik­ri­na­ma to­kio van­dens ko­ky­bė Šiau­liuo­se ir ar yra ki­tų sau­gių ap­si­rū­pi­ni­mo ge­ria­muo­ju van­de­niu bū­dų?

Tie­kia cent­ra­li­zuo­tai

Di­džio­ji da­lis šiau­lie­čių ge­ria­mą­jį van­de­nį gau­na cent­ra­li­zuo­tai – jiems jį tie­kia bend­ro­vė „Šiau­lių van­de­nys“, ku­ri eksp­loa­tuo­ja 617,5 km van­den­tie­kio tink­lų. Tink­lais ge­ria­muo­ju van­de­niu ap­rū­pi­na­mi apie 97 tūkst. pa­čia­me mies­te bei Gin­kū­nų, Aukš­tel­kės ir Vi­jo­lių gy­ven­vie­tė­se įsi­kū­ru­sių gy­ven­to­jų.

Kaip ir vi­so­je Lie­tu­vo­je, Šiau­liuo­se var­to­ti van­de­nį tie­siai iš čiau­po sau­gu, jo ne­bū­ti­na vi­rin­ti ar filt­ruo­ti. Tie­kė­jai rū­pi­na­si, kad var­to­to­jus pa­sie­kian­tis ge­ria­ma­sis van­duo ati­tik­tų jam tai­ko­mus Lie­tu­vos hi­gie­nos nor­mos HN 24:2003 rei­ka­la­vi­mus. Vie­ni to­kių – ge­ria­ma­ja­me van­de­ny­je ne­tu­ri bū­ti mik­roor­ga­niz­mų, pa­ra­zi­tų ar me­džia­gų, ga­lin­čių pa­kenk­ti svei­ka­tai, jis tu­ri ati­tik­ti mik­ro­bi­nius ir tok­si­nius ro­dik­lius, bū­ti be­kva­pis ir be­sko­nis. Be to, re­gio­ne ge­ria­ma­sis van­duo pro­fi­lak­tiš­kai kar­tą per me­tus de­zin­fe­kuo­ja­mas nat­rio hi­poch­lo­ri­to tir­pa­lu.

Vie­na iš to­kio van­dens var­to­to­jų – Gin­kū­nuo­se gy­ve­nan­ti Vai­da. „Kai van­duo at­ves­tas tie­siai į na­mus – ne­pa­ly­gi­na­mas pa­to­gu­mas, daug pa­pras­čiau at­lik­ti bui­ties dar­bus, – sa­ko mo­te­ris. – Bet svar­biau­sia, kad ne­rei­kia jau­din­tis dėl to, ar sau­gu jį ger­ti, ne­rei­kia tik­rin­ti, bi­jo­ti, kad ga­li kaž­kuo už­si­krės­ti. Vie­nin­te­lis ne­pa­to­gu­mas, kai bė­ga ru­das van­duo, bet iš­lau­ki, ir vis­kas vėl ge­rai.“

Ver­ta pa­tik­rin­ti

Nors ge­ria­mą­jį van­de­nį tie­siai į na­mus gau­na di­džio­ji da­lis šiau­lie­čių, kaip ir vi­so­je Lie­tu­vo­je, re­gio­ne taip pat yra gy­ven­to­jų, vis dar be­si­nau­do­jan­čių šu­li­nių ar grę­ži­nių van­de­niu.

Daž­nai jie nė­ra iš­spren­dę ir nuo­te­kų klau­si­mo – jas kau­pia nuo­te­kų iš­sė­mi­mo duo­bė­se, re­zer­vua­ruo­se ar va­lo in­di­vi­dua­liuo­se va­ly­mo įren­gi­niuo­se. Ka­dan­gi sa­va­ran­kiš­kai pri­žiū­rint nuo­te­kas sun­ku už­tik­rin­ti ap­lin­kos apau­gą, pa­si­tai­ko at­ve­jų kai ter­ša­lai pa­ten­ka į grun­ti­nį van­de­nį ir taip nu­ke­liau­ja į ne­to­lie­se esan­čius šu­li­nius. La­biau­siai šu­li­nio van­dens ko­ky­bė su­pras­tė­ja pa­va­sa­rį dėl tirps­tan­čio snie­go ir po­tvy­nių, taip pat ru­de­nį, kai lie­taus nu­plau­ta pa­vir­ši­nė tar­ša pa­ten­ka į po­že­mi­nį van­de­nį.

Šiau­lie­tė Do­vi­lė pa­sa­ko­ja nau­do­jan­ti van­de­nį iš čiau­po, kar­tais per­kan­ti par­duo­tu­vė­je, ta­čiau dar pa­me­na, kai vai­kys­tė­je va­sa­ro­mis pas se­ne­lius ger­da­vo van­de­nį iš šu­li­nio. „Van­dens sko­nis bu­vo nor­ma­lus, ma­nau, ty­ri­mų nie­kas ta­da ne­da­ry­da­vo. Tik kar­tą pri­si­me­nu, kad bu­vom su­si­rgę ir gy­dy­to­ja sa­kė, kad ga­lė­jo­me su­ne­ga­luo­ti nuo šu­li­nio van­dens“, – pa­sa­ko­jo ji.

No­rint ap­sau­go­ti šu­li­nio van­de­nį nuo tar­šos re­ko­men­duo­ja­ma, kad bent 25 met­rų spin­du­liu ap­link jį ne­bū­tų trę­šia­ma dir­va, jo sie­nos bū­tų san­da­rios, o ant­že­mi­nė da­lis – iš­ki­lu­si ne ma­žiau kaip 80 cm virš že­mės. Ta­čiau net ir tai ne­ga­li šim­tu pro­cen­tų už­tik­rin­ti, kad van­de­nį ger­ti tik­rai sau­gu.

Vie­nin­te­lis bū­das įsi­ti­kin­ti, ar šu­li­nio van­duo ne­pa­kenks svei­ka­tai – bent kar­tą per me­tus at­lik­ti jo ko­ky­bės ty­ri­mus. Ki­ta al­ter­na­ty­va – van­de­nį įsi­gy­ti par­duo­tu­vė­se, ta­čiau įver­ti­nus tai, kad žmo­gui per die­ną vien gry­no van­dens re­ko­men­duo­ja­ma iš­ger­ti 2–3 lit­rus, jį pirk­ti tam­pa bran­giau nei gau­ti cent­ra­li­zuo­tai.

Ge­rins van­dens ko­ky­bę

Su­da­ry­ti są­ly­gas vi­siems gy­ven­to­jams gau­ti ko­ky­biš­ką ge­ria­mą­jį van­de­nį – vie­nas svar­biau­sių vals­ty­bės prio­ri­te­tų. Kaip to bus sie­kia­ma per atei­nan­čius še­še­rius me­tus nu­ma­ty­ta Van­de­nų sri­ties plėt­ros 2017–2023 m. pro­gra­mos įgy­ven­di­ni­mo veiks­mų pla­ne. Pa­gal jį, pla­nuo­ja­ma ge­rin­ti van­dens tel­ki­nių būk­lę ski­riant dė­me­sio tar­šos pre­ven­ci­jai bei pa­skli­du­sios že­mės ūkio tar­šos ma­ži­ni­mui. Taip pat ke­ti­na­ma ma­žin­ti hid­roe­lekt­ri­nių po­vei­kį van­dens tel­ki­niams, ge­rin­ti pa­vir­ši­nių ir po­že­mi­nių van­dens tel­ki­nių bei Bal­ti­jos jū­ros ap­lin­kos būk­lę.

Nuo po­tvy­nio ken­čian­čiuo­se re­gio­nuo­se nu­ma­ty­ta įreng­ti in­ži­ne­ri­nes ap­sau­gos prie­mo­nes, in­ven­to­ri­zuo­ti už­tvan­kas, ku­rios ga­li kel­ti grės­mę įvy­kus ava­ri­jai, per­žiū­rė­ti ob­jek­tus, ku­riems kil­tų pa­vo­jus dėl ap­se­mia­mų te­ri­to­ri­jų.

Ir to­liau ke­ti­na­ma plė­to­ti cent­ra­li­zuo­tą ge­ria­mo­jo van­dens tie­ki­mą bei nuo­te­kų su­rin­ki­mą – tam bus tie­sia­mi nau­ji tink­lai, re­konst­ruo­ja­mi se­ni nuo­te­kų va­ly­mo įren­gi­niai. Be­je, jie tu­rės ša­lin­ti azo­tą ir fos­fo­rą.

Tie­sa, nors Lie­tu­vo­je di­džio­ji da­lis mies­tų ir ra­jo­nų gy­ven­to­jų jau nau­do­ja­si cent­ra­li­zuo­tai tie­kia­mu ge­ria­muo­ju van­de­niu, vis dar yra ne­pri­si­jun­gu­sių prie jau nu­ties­tų tink­lų. Šiuo me­tu yra ini­ci­juo­ja­mi įsta­ty­mų pa­kei­ti­mai, kad pri­si­jun­gi­mas prie cent­ra­li­zuo­tų tink­lų tap­tų pri­va­lo­mas.

Daž­nai to gy­ven­to­jai ne­da­ro dėl fi­nan­si­nių sun­ku­mų, to­dėl ge­ria­mo­jo van­dens tie­kė­jai siū­lo įvai­rių leng­va­tų. Pa­vyz­džiui, bend­ro­vė „Šiau­lių van­de­nys“ siū­lo pa­klo­ti van­den­tie­kio įva­dą ir nuo­te­kų iš­va­dą iki pat na­mo iš­si­mo­kė­ti­nai.

Užs. Nr. 354086