Ar teisingas principas: vaiko pinigai – nepriklausomai nuo tėvų uždarbio?

Ar teisingas principas: vaiko pinigai – nepriklausomai nuo tėvų uždarbio?

KLAU­SIA­ME

Ar tei­sin­gas prin­ci­pas: vai­ko pi­ni­gai – ne­prik­lau­so­mai nuo tė­vų už­dar­bio?

Nuo ki­tų me­tų šei­moms, au­gi­nan­čioms vai­kus, bus ski­ria­mi vai­ko pi­ni­gai kiek­vie­nam vai­kui, ne­prik­lau­so­mai nuo tė­vų pa­ja­mų. „Šiaulių kraštas“ tei­ra­vo­si, ar tei­sin­gas toks skirs­ty­mo prin­ci­pas?

Vi­ta­li­ja ŽIČ­KIE­NĖ, Še­du­vos gy­ven­to­ja:

– Ma­no ma­ny­mu, toks lė­šų sky­ri­mo prin­ci­pas nė­ra tei­sin­gas. Ge­riau, kad ly­gy­bės čia ne­bū­tų. Juk ge­riau gy­ve­nan­tys tė­vai ir taip ga­li duo­ti sa­vo vai­kams dau­giau, iš­vež­ti juos į sto­vyk­las, prie jū­ros, leis­ti į eks­kur­si­jas.

Vals­ty­bė tu­rė­tų pa­rem­ti sun­kiau be­si­ver­čian­čius, kad ši­tų šei­mų vai­kai ne­si­jaus­tų nu­skriaus­ti, ne­jaus­tų to­kios ne­ly­gy­bės. Aiš­ku, 30 eu­rų nė­ra di­de­li pi­ni­gai, bet tai ge­riau, ne­gu nie­ko.

Mū­sų šei­ma ir­gi sten­gia­si su­koo­pe­ruo­ti lė­šas ir bent die­nai nu­vež­ti vai­kus prie jū­ros, pri­si­de­dant se­ne­liams. Il­ges­niam lai­kui iš­va­žiuo­ti vi­sai šei­my­nai mums jau per bran­gu.

Alek­sand­ras FI­LI­PA­VI­ČIUS, 6 vai­kų tė­vas iš Dir­vo­niš­kių kai­mo:

– Aš už tai, kad vi­si vai­kai gau­tų ski­ria­mus pi­ni­gus, ta­čiau Vy­riau­sy­bė tu­rė­tų pa­keis­ti šių pi­ni­gų įskai­čia­vi­mo į bend­ras pa­ja­mas tvar­ką.

Da­bar gi mū­sų aš­tuo­nių žmo­nių šei­ma už vai­kus gau­na 104,5 eu­ro. Ma­žiau­siam 1,5 mė­ne­sio vai­kui ski­ria­ma 28,5, ki­tiems – po 15,2 eu­ro.

Bet ši­tie pi­ni­gai yra įskai­čiuo­ja­mi į bend­ras pa­ja­mas ir mums dėl to ma­žė­ja so­cia­li­nė pa­šal­pa. To­dėl vie­na ran­ka tar­si juos ski­ria, o ki­ta – ati­ma.

Nuo ki­tų me­tų vai­kams ski­ria­mi pi­ni­gai bus di­des­ni. Pa­gal nau­ją­ją tvar­ką mū­sų šei­mai jau pri­klau­sy­tų 435 eu­rai. Bet jei so­cia­liai rem­ti­niems tvar­ka liks ta pa­ti, tai mums, gau­nan­tiems so­cia­li­nes pa­šal­pas, ma­te­ria­liai ne­bus nė kiek leng­viau.

Tei­sin­giau­sia bū­tų, kad ši­tie pi­ni­gai ir bū­tų vai­kų pi­ni­gai ir jie ne­da­ry­tų įta­kos so­cia­li­nės pa­šal­pos dy­džiui.

Ra­sa GVAL­DIE­NĖ, rad­vi­liš­kie­tė:

– Nau­ja­sis skirs­ty­mo prin­ci­pas, ma­no ma­ny­mu, yra tei­sin­ges­nis – pa­ra­ma tu­ri bū­ti ski­ria­ma kiek­vie­nam vai­kui. Su vie­na są­ly­ga – kad tie pi­ni­gai pa­siek­tų vai­kus. Tai yra, rei­kė­tų griež­čiau kont­ro­liuo­ti tė­vus, ku­rie ne­su­ge­ba tvar­ky­tis su pi­ni­gais.

Ne­ga­li­ma leis­ti, kad už vai­ko pi­ni­gus mo­ti­na nu­si­pirk­tų ke­lis „bam­ba­lius“, o vai­kui lyg kom­pen­sa­ci­ją – čiul­pi­nu­ką. Tik kaip tą su­kont­ro­liuo­ti?

Eve­li­na STAL­GIE­NĖ, jau­na ma­ma:

– Pi­ni­gai nie­kam ne­mai­šo. Jei žmo­nės sten­gia­si, tu­ri dau­giau dar­bų, tai ir Die­vas jiems pa­de­da. Vai­ko pi­ni­gai yra skir­ti vai­kui, ir juos tu­ri gau­ti vi­si vai­kai.

Kas tai yra tie 30 eu­rų, au­gi­nant vai­ką, juo­kas. Tai – tik sim­bo­li­nė pa­ra­ma. Bet ge­rai ir tai. Aš pa­lai­kau nau­ją­ją tvar­ką.

Kal­bi­no ir fo­tog­ra­fa­vo Lai­ma AGA­NAUS­KIE­NĖ