Naujausios
Griaudėjo Lietuvos romai
Ryškios spalvos, aistringa muzika, įspūdingi kostiumai – taip su visu trenksmu penktadienį į Šiaulių kultūros centrą gausiai susirinkusių gerbėjų simpatijas užkariavo Lietuvos romai.
Kraują kaitinančio temperamento netrūko ne tik scenoje, ne mažiau jo būta ir tarp į koncertą gausiais būriais sugužėjusių romų.
Vyko romų muzikos festivalis „Tamburinas“.
Edita KARKLELIENĖ
edita@skrastas.lt
Sklandė aistra
Tautinio romų ritmo būgnelio tamburino pavadinimu Šiauliuose nugriaudėjęs romų muzikos festivalis nepaliko abejingo: nei į Šiaulių kultūros centro salę šeimomis, ištisomis giminėmis, su paūgėjusias vaikais ir su naujagimiais sugužėjusių romų iš visos Lietuvos kampų ir pakampių, nei santūriųjų lietuvių.
Kojos pačios kilnojosi, kai atlikėjai audringais judesiais ir ryškiais plačiasijoniais judesiais įsiliejo į trankaus temperamentingo šokio ritmą.
Ką jau kalbėti apie ilgesingas dainas, klajoklio dalią, apie čigonės akis, apie laužo ugnį naktyje, prie kurios taip mėgsta dainuoti romai, apie meilę. Net ir nesuprantančiam romų kalbos aišku, koks nuoširdumas iš jų sklinda.
Dvi valandas Kultūros centre vykęs festivalis, kuriame dainas romų, lietuvių, rusų, italų, anglų kalbomis traukė renginio dalyviai, tapo vienu dideliu ir įspūdingu šou.
Festivalyje būta išties garbių ir žinomų svečių: charizmatiškasis romų ansamblio „Sare Roma“ vadovas Ištvanas Kvik, šiuo metu subūręs naują romų vyrų ansamblį „Romanik“, dar sparčiai ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų kylanti operos žvaigždė, auksiniu balsu tituluojamas baritonas Gopalas Michailovskis, šokių studija „Melicha“ ir kt.
Ir, žinoma, romų muzikos festivalio sumanytoja šiaulietė Kansuela Mačiulevičiūtė. Šios atlikėjos, dainininkės karjerą Šiauliuose pradėjusios romės, dainos – jautrios iki pat širdies gelmių.
Po pasirodymų, kurių metu K. Mačiulevičiūtė atliko kelias dainas lietuvių, romų ir rusų kalbomis, pilnutėlė Kultūros centro salė net kilnojosi nuo energingų plojimų.
Gėlės, gėlės!
Renginio pabaigoje – į festivalį susirinkę talentingi romai atliko griausmingąjį romų himną.
Temperamentas – išskirtinis
Romų elgesys renginio metu – ir stebinantis, ir šypseną keliantis, ir toks iš kurio galima būtų pasimokyti kukliesiems lietuviams.
Pasilinksminti atvykę romai neįsispraudė į taisyklių ir ribojimų rėmus. Laisvi ir atlikėjai. Iškilus garso problemai, viduryje dainos pareikalauja įjungti pirmą arba trečią mikrofoną, nutraukti bei pakartoti iš pirmo karto nepavykusią dainą, čia pat „susiderinti“ balsus.
O žiūrovai nelinkę klausytis tyliai, išjungti mobilųjį, nebendrauti garsiakalbe, kai scenoje atliekama tyli svajinga daina. Jei nori, garsiai juokiasi, švilpia, garsiau už atlikėją sava kalba bendrauja telefonu, netildo verkiančių vaikų.
Žavus chaosas.
Telūžta stereotipai
Valanda prieš koncertą.
Renginio organizatorė dainininkė K. Mačiulevičiūtė nusikvatoja paklausta, ar koncerte dainuos Lietuvos žiūrovų numylėtinis Radži.
„Kad žinotumėte, kiek aš kartų šiandien tą klausimą jau girdėjau!“, – šypsosi simpatiška juodaakė moteris.
Radžis gastrolėse. Tačiau į kitą festivalį atvyks.
K. Mačiulevičiūtė yra Šiaulių Romų integracijos centro pirmininkė. Tad romų muzikos festivalis „Tamburinas“, pasak jos, nėra sugalvotas šiaip sau, o turi konkretų tikslą – padėti integruotis romų tautos atstovams darbo rinkoje, visuomenėje.
Apie romus, anot pirmininkės, stereotipai vis dar labai stiprūs ir, žinia, ne patys geriausi. Todėl romų bijomasi, jais nepasitikima.
„Žinau, kad ne vienas mano tautybės žmogus, jaunas ir energingas, į darbą nebuvo priimtas vien todėl, kad yra romas“, – sakė K. Mačiulevičiūtė.
Ji turi tikslą po truputį keisti visuomenės nuomonę apie tautą ir siekti, kad šaukštas deguto nesugadintų medaus statinės.
Anot Kansuelos, niekdarių turi visos tautos, tačiau romai – labiau matomi, labiau smerkiami, įtariau į juos žiūrima.
„Tauta tikrai labai talentinga, o apie jos temperamentą sklando legendos. Kodėl to neparodyti žmonėms, kodėl nepademonstruoti, kad romai, kaip visi pasaulio žmonės, taip pat myli, taip pat svajoja, taip pat rūpinasi savo artimaisiais ir puoselėja tautos tradicijas. Jie taip pat nori dirbti ir mokytis“, – festivalio organizatorė ranka mosteli į gausiai prie Kultūros centro salės durų prieš koncertą besibūriuojančius tautiečius.
Tebūnie šviesa!
Kelios minutės užkulisiuose. Ryškios, daugiabrylės suknelės plazda, romai kartoja trankaus šokio judesius, dainų žodžius! Paskutinės akimirkos prieš išeinant į sceną!
Paprašyti papozuoti per akimirką sustoja tarytum tokią scenografiją būtų repetavę ne kartą. Ką reiškia romui pamojuoti, padainuoti posmelį! Ieškot kylančios operos žvaigždės, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos absolvento Gopalo Michailovskio!
Štai ir jis – simpatiškas kalbus juodaakis su juodu kostiumu, juoda peteliške ir marškiniais – tokiais baltais, kad net akys bijo.
Didžiausią aistrą Gopalas skiria romansams. Sako, kad romų atliekami jie skrieja už tūkstančių kilometrų: jaučia, kaip jų balsas skrenda. Tai todėl, kad dainas romai visada atlieka iš sielos gelmių.
Jau po pusvalandžio G. Michailovskis išeis į sceną ir sudainuos garsiąją „Dilaila“ ("Delilah"). Galingas balsas užlies salę. Pakartot – ir po šios dainos, ir po pasaulinio šlagerio „Volare Cantare“.
Atlikėjas, kuris šiemet tapo televizijos projekto „Mes vieno kraujo“ antrosios vietos laimėtoju, įsitikinęs, kad šiandienos romai nori dirbti, gyventi sėsliai, mokytis.
„Mūsų tikslas eiti į šviesą. Griauti stereotipus ir padėti žmonėms prisitaikyti. Esu labai dėkingas Kansuelai, kuri padeda romų tautai eiti į šviesą per kultūrą“, – gerų žodžių šiaulietei K. Mačiulevičiūtei negailėjo dainininkas.
Jam pritarė ir kitas scenos numylėtinis, daugelio Lietuvoje vykstančių koncertų ir šou siela, energijos ir puikios nuotaikos šaltinis Ištvanas Kvik.
I. Kvik ir G. Michailovskio suburtas romų vyrų ansamblis „Romanik“ netrukus scenoje sukels audrą.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Ištvano Kvik (dešinėje) ir Gopalo Michailovskio (kairėje) suburtas romų ansamblis „Romanik“.
Baritonas Gopalas Michailovskis: „Ar didžiuojuosi, kad esu romas? Taip. Bet pirmiausia didžiuojuosi, kad esu žmogus. Tuo privalome didžiuotis kiekvienas, nepriklausomai, kokios tautos atstovai esame“.
Paskutinės akimirkos prieš romų festivalį.
Ugningas romų ritmas verčia kilnotis net didžiausio apsnūdėlio kojas.
Festivalio sumanytojos Kansuelos Mačiulevičiūtės dainos: ir ilgesingos, ir kupinos aistros, ir griebiančios už širdies.
Sausakimša Šiaulių kultūros centro salė: žiūrovai tiesiog šėlo.
Renginio organizatorės Kansuelos mama Rita Mačiulevičiūtė. Moters širdis kaskart iš džiaugsmo verkia, kai scenoje dukra. Tą vakarą – ir Kansuelos gimtadienis.
Romų himnas.
Saldaus miego!
Šokių studijos „Melicha“ pasirodymas – pribloškiantis ugnies, spalvų ir muzikos žaismas.
