Naujausios
Žemaitukams vežimas –per sunkus?
Vladas VERTELIS
Dar tik pusmetis, bet jau akivaizdu, kad naujoji valdžia, iš rinkėjų gavusi išskirtinį pasitikėjimo mandatą ir įpareigojimą rinkti akmenis iš valstybės laukų, nesugeba pakelti sunkesnio riedulio ar, dar baisiau, nebenori to daryti.
Skambiai pateiktos reformos virsta butaforija, savaip jau suprantami ir du pagrindiniai rinkimų šūkiai: regioninė politika ir kultūra.
Galima sutikti, kad Lietuva – vienas regionas, todėl efektyvios permainos esminėse srityse gerins situaciją Šiaulių ar Alytaus apskrityse. Tikėtina, kad reorganizuoti, optimizuoti ir iššeimyninti „Lietuvos geležinkeliai“ uždirbs valstybei daugiau, todėl gal ir važiuosime traukiniu į Rygą.
Tačiau lauktų (stebuklingų) regionų gaivinimo receptų kol kas nepateikta ir pamiršta, kas buvo žadėta. Valdymo aparato mažinimas, institucijų iškėlimas iš sostinės į kitą Lietuvą, vietos verslo sąlygų gerinimas.
Kur tos proveržio reformos? Antialkoholinis paketas – tik audra pusiau išgertoje stiklinėje, didesni ar mažesni suvaržymai. Prieš draudimus, manau, didžioji dalis visuomenės labai neprotestuoja, todėl prisitaikys. Tačiau tai nevertinama, kaip proveržis, o galbūt – kaip šansas „valstiečiams“ kažką realaus padaryti. O drausta ir prieš jiems ateinant, draus ir kiti.
Draudimų politiką visuomenė toleruoja, kol neperlenkiama lazda. Perlenkinėti „valstiečiai" moka. Tai jie pademonstravo keturis kartus užsimodami prieš spaudos laisvę. Stebėtinas atkalumas – keturis kartus per pusmetį ant to paties grėblio.
Šią savaitę sužinojome, kad urėdijų pertvarka atidedama rudeniui, o aukštojo mokslo reforma, keletą mėnesių kėlusi sumaištį akademinėse bendruomenėse ir abiturientų šeimose, po Seimo Švietimo komiteto sprendimo atsisakyti Vyriausybės parengto universitetų jungimosi plano, išsikvėpė ... ir nieko neįvyks.
Švietimo ir mokslo ministerijos parengtas reformos planas virso politinėmis kalbomis. Savos ministrės greitos reformos (greitkelio) plano nepalaiko ne tik Seimo švietimo komitetas, Ramūnas Karbauskis, bet ir pats premjeras Saulius Skvernelis. Stebėtinas valdančiųjų nesusikalbėjimas, kaip toje Ivano Krylovo pasakėčioje: gulbė – į dangų, lydeka – žemyn.
Visuomenei pasiūlyta dar pasiklausyti paskaitėlių apie aukštojo mokslo kokybę, silpnučiams universitetams – teisė humaniškai numirti, valstybei – taškyti milijonus. Ir summa summarum – dar didesnė sumaištis arba kitaip – diskusijos tęsiasi. Universitetai dėl jungimosi tasrsis ne vienerius metus.
Apie universitetinį mokslą diskutuojama, politikuojama nuo praeito amžiaus pabaigos, o vakar paskelbtoje Mokslo ir studijų stebėsenos apžvalgoje dominuoja negailestingi skaičiai. Per penkerius metus studentų skaičius universitetuose sumažėjo 25 proc., o išlaidos ūkiui ir administravimui išaugo beveik 40 proc., išlaidos studijoms sumažėjo 6 proc. Studentų mažėja, studijų kokybė prastėja, o administracijos klesti.
Dar viena tendencija: kuo mažesnis universitetas, tuo brangiau kainuoja ūkis ir administracija. Pavyzdžiui, Šiaulių universitete ši dalis siekia 32 proc., o Vilniaus universitete – 12 proc., Kauno technikos universitete – 16 proc.
Į valdžią „valstiečiai“ atėjo nešini kultūros gaivinimo šūkiu. Skambėjo įtikinamai, net viename komentare be jokios ironijos rašiau: kaimas į Seimą atneša kultūros. Bet, regis, ir kultūra, kaip ir regioninė politika, veža tik iki rinkimų. Laimėjus taupyti galima pradėti būtent nuo kultūros. Kitų metų Kultūros ministerijos biudžetą užsimota mažinti (ne didinti) net 18 milijonų eurų.
Taip, jūs visiškai teisūs, kertama silpnoji šaka, todėl labiausiai nukentės ne arčiausiai likusių pinigų esantys sostinės kultūros centrai, o regionų. Kentės mažutėliai.
Valstiečių ir žaliųjų sąjunga atėjo tvarkyti beišsivaikčiojančios, didelių kainų ir mažų atlyginimų, socialine atskirtimi paženklintos šalies. Žmonės šia politine jėga pasitikėjo labiausiai nei bet kada. Tačiau jau dabar vis didesnei visuomenės daliai atrodo, kad akmenų prikrautas valstybės vežimas žemaitukams – per sunkus. Patemptų Lietuvos sunkieji, bet jų likę nedaug.
Giedriaus Baranausko nuotr.
