LIE­TU­VOS VALS­TY­BĖS ŠIMT­ME­TIS. ŠIAU­LIŲ IN­DĖ­LIS

LIE­TU­VOS VALS­TY­BĖS ŠIMT­ME­TIS. ŠIAU­LIŲ IN­DĖ­LIS

Vac­lo­vas VING­RAS,

in­ži­nie­rius

Ką per šim­tą me­tų da­vė­me mes, šiau­lie­čiai, vi­sai Lie­tu­vai?

Šian­die­ną dau­giau­siai, kas vi­siš­kai na­tū­ra­lu, mi­ni­me Nep­rik­lau­so­my­bės ak­to sig­na­ta­rus Šiau­lių ber­niu­kų gim­na­zi­jos auk­lė­ti­nius My­ko­lą Bir­žiš­ką, Ste­po­ną Kai­rį, Al­fon­są Pet­ru­lį ir Jo­ną Vi­lei­šį. Kar­tais pa­mi­ni­me Po­vi­lą Vi­šins­kį, re­čiau – Au­gus­ti­ną Ja­nu­lai­tį ir be­veik ne­mi­ni­me Vac­lo­vo Biels­kio, Sta­sio Lu­kaus­kio, nors tu­ri­me gat­ves pa­sta­rų­jų var­dais, Vin­co Ja­na­vi­čiaus. Šie žmo­nės rep­re­zen­tuo­ja Šiau­lius, ka­da kal­ba­me apie val­sy­bės kū­ri­mo pra­džią.

Alek­sand­ri­jos kal­vo­je te­bes­to­vi pa­mink­li­nis ak­muo, de­ja, ap­leis­tas, at­me­nan­tis gar­sią­sias Šiau­lių ge­gu­ži­nes – lie­tu­vių in­te­li­gen­ti­jos su­si­bū­ri­mus, ku­riuo­se bu­vo ap­ta­ria­mi tau­ti­nio są­jū­džio rei­ka­lai. Ant ak­mens už­ra­šas „1894–1934. La­bo­ra“. Jį sa­vo ran­ko­mis iš­ka­lė į Šiau­lius iš vi­sos Lie­tu­vos su­si­rin­kę in­te­li­gen­tai, pa­žy­mė­ti pir­mo­sios ge­gu­ži­nės ke­tu­rias­de­šimt­me­čio. Taip, XIX a. pa­bai­go­je Šiau­liai bu­vo reikš­min­gas at­gims­tan­čios lie­tu­vy­bės cent­ras.

Daug tau­ti­nio at­gi­mi­mo vei­kė­jų bu­vo tie­sio­giai ar ne­tie­sio­giai su­si­ję su Šiau­lių ber­niu­kų (da­bar – Ju­liaus Ja­no­nio) gim­na­zi­ja. Tuo aki­vaiz­džiai įsi­ti­ki­ni, ap­lan­kęs jos mu­zie­jų. Jo įkū­rė­jas ir il­ga­me­tis va­do­vas švie­sios at­min­ties mo­ky­to­jas Jo­nas Kri­vic­kas yra tei­gęs, kad be­veik pu­sė tau­ti­nio at­gi­mi­mo ir Pir­mo­sios Res­pub­li­kos vei­kė­jų – Šiau­lių gim­na­zi­jos auk­lė­ti­niai.

Ber­niu­kų gim­na­zi­ja ir jos auk­lė­ti­niai – pa­ts di­džiau­sias Šiau­lių in­dė­lis į Lie­tu­vos šimt­me­čio vai­ni­ką.

Ki­tas fak­tas, pra­tur­ti­nan­tis tą vai­ni­ką, Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bi­nin­kų veik­la 1918–1940 me­tais. Jų ly­de­riai bu­vo Ka­zi­mie­ras Venc­laus­kis ir Jac­kus Son­dec­kis. Jie ir jų pa­se­kė­jai at­sta­tė I pa­sau­li­nio ka­ro me­tu su­griau­tą mies­tą, jį su­mo­der­ni­no, sueu­ro­pie­ti­no. Ket­vir­to­jo de­šimt­me­čio pa­bai­go­je eko­no­mi­niu ir kul­tū­ri­niu po­žiū­riu Šiau­liai bu­vo ant­ras, po Kau­no, Lie­tu­vos mies­tas.

Na­cio­na­li­nio lyg­mens fak­tais ir reiš­ki­niais to me­to Lie­tu­vo­je mi­nė­ti­ni „Auš­ros“ mu­zie­jaus įkū­ri­mas (1923) ir veik­la (Pe­li­ksas Bu­gai­liš­kis ir ki­ti), Dra­mos teat­ras (įsteig­tas 1931), Mo­ky­to­jų se­mi­na­ri­ja (1920–1943), ren­gu­si pra­di­nių kla­sių mo­ky­to­jus, „Kul­tū­ros“ žur­na­las (1923–1941), Kraš­to­ty­ros drau­gi­ja (įkur­ta 1927).

Nie­kas ki­tur Lie­tu­vo­je taip ne­pa­ger­bė 1863 me­tų su­ki­li­mo au­kų, kaip šiau­lie­čiai, 1935 me­tais vi­suo­me­nės lė­šo­mis pa­sta­tę Nep­rik­lau­so­my­bės pa­mink­lą (ar­chi­tek­tas Ka­ro­lis Rei­so­nas, skulp­to­rius An­ta­nas Rau­do­nis ir ki­ti).

Vi­si Lie­tu­vo­je, ir ne tik, ži­no Šiau­lių (Zok­nių) ka­ri­nį ae­rod­ro­mą, nuo 2004 m. ko­vo 30 d. NA­TO oro po­li­ci­jos Bal­ti­jos ša­ly­se ba­zę. Tie­sa, ma­žai kas be­pri­si­me­na, kad jo iš­ta­kos sie­kia 1931 me­tus.

Po­ka­rio me­tais Šiau­liai no­sį ki­tems Lie­tu­vos mies­tams nu­šluos­tė Pės­čių­jų bul­va­ru (1975, Vi­lius Ka­za­na­vi­čius, Vir­gi­ni­ja Tau­jans­kie­nė ir ki­ti).

1976 me­tais veik­lą pra­dė­jo Fo­tog­ra­fi­jos mu­zie­jus (An­ta­nas Di­lys ir ki­ti), ku­rio pa­grin­du 2014 me­tais įkur­tas Vi­to Luc­kaus fo­tog­ra­fi­jos cent­ras – tarp­tau­ti­nio lyg­mens me­no įstai­ga.

Pen­kias­de­šimt po­ka­rio me­tų Šiau­liai Lie­tu­vo­je bu­vo ge­rai ži­no­mi kaip mo­ky­to­jų ren­gi­mo cent­ras: 1948–1954 me­tais vei­kė Mo­ky­to­jų ins­ti­tu­tas, dvi­me­tė mo­kyk­la, ren­gu­si spe­cia­lis­tus sep­tyn­me­tėms mo­kyk­loms, o 1954–1997 me­tais – Pe­da­go­gi­nis ins­ti­tu­tas, ruo­šęs pra­di­nių ir vi­du­ri­nių mo­kyk­lų mo­ky­to­jus, spe­cia­lis­tus iki­mo­kyk­li­nėms ir neį­ga­lių­jų vai­kų įstai­goms. Neat­si­tik­ti­nai, kad dau­ge­lio va­do­vė­lių, skir­tų moks­lei­viams ir stu­den­tams, au­to­riai yra šiau­lie­čiai: Eduar­das Bal­čy­tis (mu­zi­ka), Bro­nius Bal­čy­tis (ma­te­ma­ti­ka), Ka­zi­mie­ras Ro­mual­das Žu­per­ka (lie­tu­vių kal­ba), Vy­tau­tas Kar­ve­lis (spe­cia­lio­ji pe­da­go­gi­ka) ir ki­ti. Jų vi­sų pirm­ta­ku lai­ky­ti­nas su Šiau­liais glau­džiai su­si­jęs po­pu­lia­rių­jų va­do­vė­lių pra­džios mo­kyk­loms au­to­rius ir pe­da­go­gi­kos me­to­di­nin­kas Jo­nas Mur­ka (1889–1945).

Moks­lo sri­ty­je Lie­tu­vą pa­sau­ly­je la­biau­siai iš­gar­si­no 2016 me­tų No­be­lio pre­mi­jos no­mi­nan­tas bio­che­mi­kas Vir­gi­ni­jus Šikš­nys, Šiau­lių 10-osios vi­du­ri­nės mo­kyk­los auk­lė­ti­nis.

Šiau­liai išug­dė na­cio­na­li­nio ir tarp­tau­ti­nio ly­gio me­ni­nin­kų. Ryš­kiau­sias iš jų – di­ri­gen­tas Sau­lius Son­dec­kis, il­ga­me­tis Lie­tu­vos ka­me­ri­nio or­kest­ro va­do­vas. Ki­ta ryš­ki fi­gū­ra – di­ri­gen­tas Si­gi­tas Vai­čiu­lio­nis, Se­no­sios mu­zi­kos an­samb­lio ir jo pa­grin­du įsteig­to Vals­ty­bi­nio ka­me­ri­nio cho­ro „Po­li­fo­ni­ja“ il­ga­me­tis va­do­vas.

Re­ži­sie­rės Au­re­li­jos Ra­gaus­kai­tės va­do­va­vi­mo lai­ko­tar­piu na­cio­na­li­nės dra­ma­tur­gi­jos (Vin­co My­ko­lai­čio-Pu­ti­no „Val­do­vas“, Ba­lio Sruo­gos „Pa­jū­rio ku­ror­tas“, Pet­ro Vai­čiū­no „Pri­si­kė­li­mas") spek­tak­liais aš­tun­ta­ja­me praė­ju­sio am­žiaus dšimt­me­ty­je Lie­tu­vo­je gar­sė­jo Šiau­lių dra­mos teat­ras bei jo gran­das ak­to­rius Pra­nas Piau­lo­kas (1945–2008).

Šiau­liuo­se au­go ir bren­do kom­po­zi­to­rius Vy­tau­tas Lau­ru­šas, smui­ki­nin­kas Eu­ge­ni­jus Pau­laus­kas, ar­chi­tek­tai Eduar­das Bud­rei­ka ir Vy­tau­tas Če­ka­naus­kas, ži­no­mi žur­na­lis­tai To­mas Sa­ka­laus­kas, Skir­man­tas Va­liu­lis, Do­mas Šniu­kas, daug ki­tų Lie­tu­vo­je ge­rai ži­no­mų žmo­nių.

Šiau­lie­čiai – vie­ni iš est­ra­dos Lie­tu­vo­je pra­di­nin­kų (Vin­cas Ma­sio­nis, Tei­su­tis Sal­daus­kas, Al­fon­sas Bui­šas, Adol­fas Ja­ru­lis, Jur­gis Žu­kaus­kas, Ri­čar­das Dai­li­dė, Al­do­na Iva­naus­kie­nė ir ki­ti).

Vie­nas iš spor­ti­nių šo­kių Lie­tu­vo­je pra­di­nin­kų – Čes­lo­vas Nor­vai­ša iš Kal­niu­ko, 1954 me­tų Ju­liaus Ja­no­nio gim­na­zi­jos auk­lė­ti­nis (par­tne­rė Jū­ra­tė Nor­vai­šie­nė). Tarp Nor­vai­šų auk­lė­ti­nių – ir šiuo me­tų vie­na stip­riau­sių pa­sau­lio (tre­čia vie­ta) ir Eu­ro­pos (ant­ra vie­ta) šo­kė­jų šiau­lie­tė Ie­va Žu­kaus­kai­tė (su par­tne­riu Eval­du So­dei­ka).

Iš šiau­lie­čių dai­li­nin­kų Lie­tu­vo­je pri­pa­ži­ni­mą pel­nė Vi­to­lis Tru­šys, Ro­ma­nas Vil­kaus­kas, Aloy­zas To­lei­kis, dar ke­li jų ko­le­gos.

Šiau­liai daug kuo ga­li pa­si­gir­ti spor­to sri­ty­je: le­gen­di­ne „El­nio“ fut­bo­lo ko­man­da, sep­ty­nis­kart Lie­tu­vos čem­pio­ne, 2003 me­tų Eu­ro­pos čem­pio­nais krep­ši­nin­kais (tre­ne­riu An­ta­nu Si­rei­ka, žai­dė­jais Ro­ber­tu Jav­to­ku, Do­na­tu Sla­ni­na ir Min­dau­gu Žu­kaus­ku), šach­ma­ti­nin­ke Eu­ro­pos čem­pio­ne, tarp­tau­ti­ne did­meist­re Vik­to­ri­ja Čmi­ly­te-Niel­sen, irk­luo­to­jais (Au­ri­mu Lan­ku ir ki­ta­is), reg­bi­nin­kais. Lie­tu­vos bok­so tė­vu lig šiol va­di­na­mas tre­ne­ris Vac­lo­vas Pe­lec­kis (1910–2009), ku­rio auk­lė­ti­nis šiau­lie­tis Jo­nas Če­pu­lis 1968 me­tais ta­po Mek­si­ko olim­pia­dos vi­ce­čem­pio­nu. Ne­pag­rįs­tai pri­mir­šo­me avia­mo­de­liuo­to­ją Pet­rą Mo­tie­kai­tį (1920–1988) – jis bu­vo daug­kar­ti­nis pa­sau­lio re­kor­di­nin­kas.

Reikš­min­gas įvy­kis Lie­tu­vos vi­suo­me­nės gy­ve­ni­me bu­vo Šiau­lių vys­ku­pi­jos įstei­gi­mas 1997 me­tais. Tarp­tau­ti­niu mas­tu ži­no­mi pi­lig­ri­mi­niai žy­giai Kry­žių kal­nas – Ši­lu­va. Pir­ma­sis žy­gis įvy­ko 2003 me­tais, pa­žy­mint de­šim­tą­sias po­pie­žiaus Jo­no Pau­liaus II at­vy­ki­mo į Lie­tu­vą me­ti­nes.

Pra­mo­nės sri­ty­je na­cio­na­li­niu lyg­me­niu mi­nė­ti­ni šim­ta­me­čiai Ch. Fren­ke­lio ir „Rū­tos“ fab­ri­kai bei Te­le­vi­zo­rių ga­myk­la.

Pri­pa­ži­ni­mo Lie­tu­vo­je su­si­lau­kė 1978–1991 me­tais vei­kę In­ži­nie­rių na­mai, vi­sa­pu­siš­kai ug­dę ir la­vi­nę tech­ni­kos spe­cia­lis­tus.

Šiau­lie­čiai į Lie­tu­vos Aukš­čiau­sią­ją Ta­ry­bą-At­ku­ria­mą­jį Sei­mą de­le­ga­vo še­šis sig­na­ta­rus, iš ku­rių ryš­kiau­sia fi­gū­ra bu­vo su Šiau­liais glau­džiai su­si­jęs švie­sios at­min­ties Ro­mual­das Ozo­las.

Tik­rų tik­riau­sias šiau­lie­tis Adol­fas Šle­že­vi­čius 1993–1996 me­tais va­do­va­vo Lie­tu­vos vy­riau­sy­bei.

Kas iš čia iš­var­din­tų ir dau­gy­bės neiš­var­din­tų ins­ti­tu­ci­jų ir as­me­ny­bių, rep­re­zen­tuo­jan­čių Šiau­lius, lai­ky­ti­ni la­biau­siai nu­si­pel­nę Lie­tu­vos vals­ty­bei? Pa­si­kar­to­siu – Ju­liaus Ja­no­nio gim­na­zi­ja.

Be abe­jo, ga­li bū­ti ir ki­to­kių ver­ti­ni­mų.

Pa­ban­džiau „su­rei­tin­guo­ti“ Šiau­lių ins­ti­tu­ci­jų ir as­me­ny­bių in­dė­lį į vals­ty­bės šimt­me­čio rai­dą.

Ma­no pen­ke­tu­kas:

1. Ju­liaus Ja­no­nio gim­na­zi­jos auk­lė­ti­niai.

2. Iš­sau­go­tas ae­rouos­tas – nuo 2004 m. ko­vo 30 d. – NA­TO oro po­li­ci­jos Bal­ti­jos ša­ly­se ba­zė.

3. Di­ri­gen­tas Sau­lius Son­dec­kis.

4. Bio­che­mi­kas 2016 me­tų No­be­lio pre­mi­jos no­mi­nan­tas Vir­gi­ni­jus Šikš­nys.

5. Šiau­lie­čiai krep­ši­nin­kai 2003 me­tų Eu­ro­pos čem­pio­nai.

Re­dak­ci­jos prie­ra­šas

Gar­bus šiau­lie­tis, il­ga­me­tis sa­vi­val­dy­bi­nin­kas, gar­sių­jų Šiau­lių in­ži­nie­rių na­mų vie­nas iš stei­gė­jų ir va­do­vas Vac­lo­vas Ving­ras kvie­čia mies­to švie­suo­me­nę ap­mąs­ty­ti ir ap­žvelg­ti Šiau­lių šimt­me­tį, „su­rei­tin­guo­ti“ Šiau­lių ins­ti­tu­ci­jų ir as­me­ny­bių in­dė­lį į vals­ty­bės šimt­me­čio rai­dą“.

Ki­tais me­tais mi­nė­si­me Lie­tu­vos vals­ty­bės 100 me­tų su­kak­tį. Ką Šiau­lių mies­tas, Šiau­lių že­mė da­vė vals­ty­bei, lie­tu­vių tau­tai?

Di­džiuo­tis tu­ri­me kuo. Iš Šiau­lių į Lie­tu­vą ir į pa­sau­lį išė­jo vi­sa ple­ja­da žy­mių as­me­ny­bių, mies­tą ir vals­ty­bę gar­si­no švie­ti­mo, kul­tū­ros ži­di­niai, pra­mo­nės įmo­nės. Skir­tin­gais praei­nan­čio šimt­me­čio lai­ko­tar­piais Šiau­liai gar­sė­jo kaip Lie­tu­vos kul­tū­ros, lie­tu­vy­bės mies­tas, kaip Šiau­rės Lie­tu­vos cent­ras, kaip ge­rų­jų idė­jų gim­dy­to­jas, rin­kė­jas ir sklei­dė­jas.

Re­dak­ci­ja kvie­čia pa­lai­ky­ti V. Ving­ro inia­cia­ty­vą įver­tin­ti Šiau­lių in­dė­lį Lie­tu­vai. Lau­kia­me pub­li­ka­ci­jų šia te­ma, straips­nius rengs ir „Šiau­lių kraš­to“ žur­na­lis­tai.

Gied­riaus Ba­ra­naus­ko nuo­tr.

Šiau­lių Ju­liaus Ja­no­nio gim­na­zi­ja.