
Naujausios
LIETUVOS VALSTYBĖS ŠIMTMETIS. ŠIAULIŲ INDĖLIS
Vaclovas VINGRAS,
inžinierius
Ką per šimtą metų davėme mes, šiauliečiai, visai Lietuvai?
Šiandieną daugiausiai, kas visiškai natūralu, minime Nepriklausomybės akto signatarus Šiaulių berniukų gimnazijos auklėtinius Mykolą Biržišką, Steponą Kairį, Alfonsą Petrulį ir Joną Vileišį. Kartais paminime Povilą Višinskį, rečiau – Augustiną Janulaitį ir beveik neminime Vaclovo Bielskio, Stasio Lukauskio, nors turime gatves pastarųjų vardais, Vinco Janavičiaus. Šie žmonės reprezentuoja Šiaulius, kada kalbame apie valsybės kūrimo pradžią.
Aleksandrijos kalvoje tebestovi paminklinis akmuo, deja, apleistas, atmenantis garsiąsias Šiaulių gegužines – lietuvių inteligentijos susibūrimus, kuriuose buvo aptariami tautinio sąjūdžio reikalai. Ant akmens užrašas „1894–1934. Labora“. Jį savo rankomis iškalė į Šiaulius iš visos Lietuvos susirinkę inteligentai, pažymėti pirmosios gegužinės keturiasdešimtmečio. Taip, XIX a. pabaigoje Šiauliai buvo reikšmingas atgimstančios lietuvybės centras.
Daug tautinio atgimimo veikėjų buvo tiesiogiai ar netiesiogiai susiję su Šiaulių berniukų (dabar – Juliaus Janonio) gimnazija. Tuo akivaizdžiai įsitikini, aplankęs jos muziejų. Jo įkūrėjas ir ilgametis vadovas šviesios atminties mokytojas Jonas Krivickas yra teigęs, kad beveik pusė tautinio atgimimo ir Pirmosios Respublikos veikėjų – Šiaulių gimnazijos auklėtiniai.
Berniukų gimnazija ir jos auklėtiniai – pats didžiausias Šiaulių indėlis į Lietuvos šimtmečio vainiką.
Kitas faktas, praturtinantis tą vainiką, Šiaulių miesto savivaldybininkų veikla 1918–1940 metais. Jų lyderiai buvo Kazimieras Venclauskis ir Jackus Sondeckis. Jie ir jų pasekėjai atstatė I pasaulinio karo metu sugriautą miestą, jį sumodernino, sueuropietino. Ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje ekonominiu ir kultūriniu požiūriu Šiauliai buvo antras, po Kauno, Lietuvos miestas.
Nacionalinio lygmens faktais ir reiškiniais to meto Lietuvoje minėtini „Aušros“ muziejaus įkūrimas (1923) ir veikla (Peliksas Bugailiškis ir kiti), Dramos teatras (įsteigtas 1931), Mokytojų seminarija (1920–1943), rengusi pradinių klasių mokytojus, „Kultūros“ žurnalas (1923–1941), Kraštotyros draugija (įkurta 1927).
Niekas kitur Lietuvoje taip nepagerbė 1863 metų sukilimo aukų, kaip šiauliečiai, 1935 metais visuomenės lėšomis pastatę Nepriklausomybės paminklą (architektas Karolis Reisonas, skulptorius Antanas Raudonis ir kiti).
Visi Lietuvoje, ir ne tik, žino Šiaulių (Zoknių) karinį aerodromą, nuo 2004 m. kovo 30 d. NATO oro policijos Baltijos šalyse bazę. Tiesa, mažai kas beprisimena, kad jo ištakos siekia 1931 metus.
Pokario metais Šiauliai nosį kitems Lietuvos miestams nušluostė Pėsčiųjų bulvaru (1975, Vilius Kazanavičius, Virginija Taujanskienė ir kiti).
1976 metais veiklą pradėjo Fotografijos muziejus (Antanas Dilys ir kiti), kurio pagrindu 2014 metais įkurtas Vito Luckaus fotografijos centras – tarptautinio lygmens meno įstaiga.
Penkiasdešimt pokario metų Šiauliai Lietuvoje buvo gerai žinomi kaip mokytojų rengimo centras: 1948–1954 metais veikė Mokytojų institutas, dvimetė mokykla, rengusi specialistus septynmetėms mokykloms, o 1954–1997 metais – Pedagoginis institutas, ruošęs pradinių ir vidurinių mokyklų mokytojus, specialistus ikimokyklinėms ir neįgaliųjų vaikų įstaigoms. Neatsitiktinai, kad daugelio vadovėlių, skirtų moksleiviams ir studentams, autoriai yra šiauliečiai: Eduardas Balčytis (muzika), Bronius Balčytis (matematika), Kazimieras Romualdas Župerka (lietuvių kalba), Vytautas Karvelis (specialioji pedagogika) ir kiti. Jų visų pirmtaku laikytinas su Šiauliais glaudžiai susijęs populiariųjų vadovėlių pradžios mokykloms autorius ir pedagogikos metodininkas Jonas Murka (1889–1945).
Mokslo srityje Lietuvą pasaulyje labiausiai išgarsino 2016 metų Nobelio premijos nominantas biochemikas Virginijus Šikšnys, Šiaulių 10-osios vidurinės mokyklos auklėtinis.
Šiauliai išugdė nacionalinio ir tarptautinio lygio menininkų. Ryškiausias iš jų – dirigentas Saulius Sondeckis, ilgametis Lietuvos kamerinio orkestro vadovas. Kita ryški figūra – dirigentas Sigitas Vaičiulionis, Senosios muzikos ansamblio ir jo pagrindu įsteigto Valstybinio kamerinio choro „Polifonija“ ilgametis vadovas.
Režisierės Aurelijos Ragauskaitės vadovavimo laikotarpiu nacionalinės dramaturgijos (Vinco Mykolaičio-Putino „Valdovas“, Balio Sruogos „Pajūrio kurortas“, Petro Vaičiūno „Prisikėlimas") spektakliais aštuntajame praėjusio amžiaus dšimtmetyje Lietuvoje garsėjo Šiaulių dramos teatras bei jo grandas aktorius Pranas Piaulokas (1945–2008).
Šiauliuose augo ir brendo kompozitorius Vytautas Laurušas, smuikininkas Eugenijus Paulauskas, architektai Eduardas Budreika ir Vytautas Čekanauskas, žinomi žurnalistai Tomas Sakalauskas, Skirmantas Valiulis, Domas Šniukas, daug kitų Lietuvoje gerai žinomų žmonių.
Šiauliečiai – vieni iš estrados Lietuvoje pradininkų (Vincas Masionis, Teisutis Saldauskas, Alfonsas Buišas, Adolfas Jarulis, Jurgis Žukauskas, Ričardas Dailidė, Aldona Ivanauskienė ir kiti).
Vienas iš sportinių šokių Lietuvoje pradininkų – Česlovas Norvaiša iš Kalniuko, 1954 metų Juliaus Janonio gimnazijos auklėtinis (partnerė Jūratė Norvaišienė). Tarp Norvaišų auklėtinių – ir šiuo metų viena stipriausių pasaulio (trečia vieta) ir Europos (antra vieta) šokėjų šiaulietė Ieva Žukauskaitė (su partneriu Evaldu Sodeika).
Iš šiauliečių dailininkų Lietuvoje pripažinimą pelnė Vitolis Trušys, Romanas Vilkauskas, Aloyzas Toleikis, dar keli jų kolegos.
Šiauliai daug kuo gali pasigirti sporto srityje: legendine „Elnio“ futbolo komanda, septyniskart Lietuvos čempione, 2003 metų Europos čempionais krepšininkais (treneriu Antanu Sireika, žaidėjais Robertu Javtoku, Donatu Slanina ir Mindaugu Žukausku), šachmatininke Europos čempione, tarptautine didmeistre Viktorija Čmilyte-Nielsen, irkluotojais (Aurimu Lanku ir kitais), regbininkais. Lietuvos bokso tėvu lig šiol vadinamas treneris Vaclovas Peleckis (1910–2009), kurio auklėtinis šiaulietis Jonas Čepulis 1968 metais tapo Meksiko olimpiados vicečempionu. Nepagrįstai primiršome aviamodeliuotoją Petrą Motiekaitį (1920–1988) – jis buvo daugkartinis pasaulio rekordininkas.
Reikšmingas įvykis Lietuvos visuomenės gyvenime buvo Šiaulių vyskupijos įsteigimas 1997 metais. Tarptautiniu mastu žinomi piligriminiai žygiai Kryžių kalnas – Šiluva. Pirmasis žygis įvyko 2003 metais, pažymint dešimtąsias popiežiaus Jono Pauliaus II atvykimo į Lietuvą metines.
Pramonės srityje nacionaliniu lygmeniu minėtini šimtamečiai Ch. Frenkelio ir „Rūtos“ fabrikai bei Televizorių gamykla.
Pripažinimo Lietuvoje susilaukė 1978–1991 metais veikę Inžinierių namai, visapusiškai ugdę ir lavinę technikos specialistus.
Šiauliečiai į Lietuvos Aukščiausiąją Tarybą-Atkuriamąjį Seimą delegavo šešis signatarus, iš kurių ryškiausia figūra buvo su Šiauliais glaudžiai susijęs šviesios atminties Romualdas Ozolas.
Tikrų tikriausias šiaulietis Adolfas Šleževičius 1993–1996 metais vadovavo Lietuvos vyriausybei.
Kas iš čia išvardintų ir daugybės neišvardintų institucijų ir asmenybių, reprezentuojančių Šiaulius, laikytini labiausiai nusipelnę Lietuvos valstybei? Pasikartosiu – Juliaus Janonio gimnazija.
Be abejo, gali būti ir kitokių vertinimų.
Pabandžiau „sureitinguoti“ Šiaulių institucijų ir asmenybių indėlį į valstybės šimtmečio raidą.
Mano penketukas:
1. Juliaus Janonio gimnazijos auklėtiniai.
2. Išsaugotas aerouostas – nuo 2004 m. kovo 30 d. – NATO oro policijos Baltijos šalyse bazė.
3. Dirigentas Saulius Sondeckis.
4. Biochemikas 2016 metų Nobelio premijos nominantas Virginijus Šikšnys.
5. Šiauliečiai krepšininkai 2003 metų Europos čempionai.
Redakcijos prierašas
Garbus šiaulietis, ilgametis savivaldybininkas, garsiųjų Šiaulių inžinierių namų vienas iš steigėjų ir vadovas Vaclovas Vingras kviečia miesto šviesuomenę apmąstyti ir apžvelgti Šiaulių šimtmetį, „sureitinguoti“ Šiaulių institucijų ir asmenybių indėlį į valstybės šimtmečio raidą“.
Kitais metais minėsime Lietuvos valstybės 100 metų sukaktį. Ką Šiaulių miestas, Šiaulių žemė davė valstybei, lietuvių tautai?
Didžiuotis turime kuo. Iš Šiaulių į Lietuvą ir į pasaulį išėjo visa plejada žymių asmenybių, miestą ir valstybę garsino švietimo, kultūros židiniai, pramonės įmonės. Skirtingais praeinančio šimtmečio laikotarpiais Šiauliai garsėjo kaip Lietuvos kultūros, lietuvybės miestas, kaip Šiaurės Lietuvos centras, kaip gerųjų idėjų gimdytojas, rinkėjas ir skleidėjas.
Redakcija kviečia palaikyti V. Vingro iniaciatyvą įvertinti Šiaulių indėlį Lietuvai. Laukiame publikacijų šia tema, straipsnius rengs ir „Šiaulių krašto“ žurnalistai.
Giedriaus Baranausko nuotr.
Šiaulių Juliaus Janonio gimnazija.