
Naujausios
Miškininkai reikalauja derybų
Vakar Šiaulių miškų urėdijos kolektyvas, kaip ir visi šalies miškininkai, surengė įspėjamąjį dviejų valandų streiką. Jo tikslas – paraginti greitą valstybinių miškų valdymo reformą žadančią Aplinkos ministeriją pradėti kompromisinį dialogą su profsąjungomis.
Edita KARKLELIENĖ
edita@skrastas.lt
Reikalaujama debatų
Ketvirtadienį prie LR Seimo piketavę miškininkai vakar surengė dviejų valandų įspėjamąjį streiką savo darbo vietose.
Streiko, surengto Lietuvos miškų urėdijų profesinių sąjungų federacijos (LMPF) iniciatyva, metu šalies urėdijų darbuotojai vykdė tik būtiniausias funkcijas – priešgaisrinės apsaugos ir apsaugos nuo vagysčių. Streiko valandomis buvo sustabdyta medienos gamyba ir pardavimas.
Streikuojantys miškininkai sakė pasigendantys dialogo ir kompromiso ieškojimo. Greitas reformas žadanti Aplinkos ministerija, anot streikuotojų, nemato reikalo kalbėtis su profsąjungomis ir ieškoti ne tik miškininkams, bet ir valstybiniams miškams, taip pat konkretiems šalies regionams ekonomiškai naudingiausių sprendimų. Tikslas esą yra tik vienas – neįsitikinus reformos nauda šalies miškų ūkiui, sunaikinti šiuo metu šalyje veikiančias 42 urėdijas, miškų valdymo ir priežiūros funkcijas perduodant Vilniuje įkurtai valstybės įmonei „Lietuvos valstybiniai miškai“.
LMPF pirmininkės Ingos Ruginienės žodžiais, miškininkai apie reformą daugiau sužino iš žiniasklaidos, o ne iš jos iniciatorių.
„Mes, šalies miškininkai, keliame logiškus ir visiškai pagrįstus reikalavimai. Pagrindiniai jų – pagaliau pradėti konstruktyvias derybas ir pateikti valstybinių miškų reformai svarbią informaciją. Nes netrukus tai paveiks visą šalį, ypač regionus“, – sakė profsąjungų vadovė.
Pažeidimai prilyginami kriminalui
Šiaulių miškų urėdija – viena iš minėtų 42 šalyje, kurioje vakar taip pat vyko įspėjamasis streikas.
Urėdijos vadovas Stasys Pališkis palaiko profesinių sąjungų Aplinkos ministerijai teikiamus reikalavimus pradėti dialogą su arčiausiai miško dirbančiais profesionalais. Jo nuomone, nesitardama ir nesidalydama informacija, Aplinkos ministerija arba pati neturi argumentų ir nežino, kaip valstybiniai miškai bus tvarkomi po reformos, arba nutyli sąmoningai.
Anot daugiau nei tris dešimtis urėdijai vadovaujančio S. Pališkio, neieškant kompromiso, apie ekonominę naudą net neverta kalbėti.
„Noriu pasakyti, kad šalies valdžia, sumojusi įvykdyti valstybinių miškų reformą ir taip greičiausiai patenkinti tam tikrų grupių interesus, netgi imasi nesąžiningų būdų. Kalbu apie kai kurių urėdijų netgi patiriamą spaudimą“, – sakė urėdas.
Pasak jo, kai kuriose šalies urėdijose sugalvota įvykdyti patikrinimus. Aptikti nedideli gamybos pažeidimai reformą skubinantiems suinteresuotiems valdininkams, anot S. Pališkio, prilygo kriminalui – taip bandyta pademonstruoti, kad savarankiškai dirbdamos urėdijos nesusitvarko.
„Betgi, ponai, smulkių gamybos pažeidimų, ieškant, visada galima rasti. Jų darbe tiesiog neįmanoma išvengti. Skirtumas tik tas, kaip į tai bus pažiūrėta: kaip į gamybinį broką ar kriminalą“, – sakė patyręs miškininkas.
Ateitis – nežinoma
LMPF Šiaulių miškų urėdijos atstovė, prekybos vadybininkė Aušra Beresnevičienė įsitikinusi, kad apie reformą būtina kalbėti visu garsu: aiškinti, kaip ji vyks, ir kokios jos pasekmės, koks smulkiųjų perdirbėjų likimas.
„Pagal tai, kiek dabar žinoma, kokios numatytos reformos kryptys, tai šalyje turėtų likti tik stambūs perdirbėjai ir miško pirkėjai. Apie smulkių lentpjūvių veiklą nėra net iliuzijos“, – sakė A. Beresnevičienė.
Po valstybinių miškų valdymo reformos Šiaulių miškų urėdijos teritorijoje iš šiuo metu dirbančių daugiau nei aštuonių dešimčių savo srities profesionalų, liktų gal tik dvi dešimtys, kaip teigiama, tik dirbantys miške. Apie miško atsodinimą, priežiūrą ir apsaugą greičiausiai nebeliktų net kalbos.
Jei įspėjamasis streikas nepabudins Aplinkos ministerijos ir nepaskatins jos kalbėtis su miškininkais apie žadamas pertvarkas, jau po kelių dienų šalyje prasidės neterminuotas miškininkų streikas.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
LMPF Šiaulių miškų urėdijos atstovė Aušra Beresnevičienė: „Visa reforma prasidėjo ne nuo pokalbių, o nuo šmeižimo, kokie miškininkai yra sukčiai, kokie milijonieriai... O kieno, jei ne miškininkų dėka, Lietuvos miškais galima didžiuotis?“
Šiaulių urėdijos urėdas Stasys Pališkis: „Jei reforma bus įvykdyta taip, kaip ji šiandien pristatoma, mūsų brangieji miškai liks be šeimininkų“.