Virš urėdijų – tik giedras dangus?

Virš urė­di­jų – tik gied­ras dan­gus?

Rū­ta VAINIENĖ

Ka­dai­se, praė­ju­sios eko­no­mi­nės kri­zės lai­kais vei­kė to­kia Sau­lė­ly­džio ko­mi­si­ja prie Vy­riau­sy­bės. Jos tiks­las bu­vo teik­ti pa­siū­ly­mus, kaip op­ti­mi­zuo­ti vie­šą­jį ad­mi­nist­ra­vi­mą, nai­kin­ti be­si­dub­liuo­jan­čias funk­ci­jas ar ne­la­bai ką vei­kian­čias įstai­gas. Šios ko­mi­si­jos, kaip to­kios ne­bė­ra, bet ne dėl to, kad vie­ša­ja­me sek­to­riu­je bu­vo įves­ta ga­lu­ti­nė ir to­bu­la tvar­ka. Ko­mi­si­jos funk­ci­jas da­bar at­lie­ka pa­ti vy­riau­sy­bė ir mi­nis­te­ri­jos. Ta­čiau kai ku­rios vie­šo­jo sek­to­riaus tvir­to­vės iš­lie­ka stip­res­nės už bet ko­kias ko­mi­si­jas, už tas įstai­gas įstei­gu­sias mi­nis­te­ri­jas, ir net už Vy­riau­sy­bę, ir net pa­tį Sei­mą, kai tik kas nors ima­si kli­bin­ti šių tvir­to­vių pa­ma­tus.

Ka­dai­se, Sau­lė­ly­džio ko­mi­si­jo­je bu­vo at­lik­tas to­kio keis­to ju­ri­di­nio sta­tu­so kaip „vals­ty­bės įmo­nė“ įver­ti­ni­mas. Sa­vo žo­dį ta­rė ir Vals­ty­bės kont­ro­lė, at­li­ku­si Vals­ty­bės įmo­nių val­dy­mo au­di­tą. Kaip ži­nia, Lie­tu­vo­je yra apie šim­tą to­kį ju­ri­di­nį sta­tu­są tu­rin­čių įmo­nių – dau­gu­ma jų, ke­tu­rias­de­šimt dvi, yra miš­kų urė­di­jos. Dar vie­nuo­li­ka bu­vo ke­lių prie­žiū­ros įmo­nės. Dar yra Re­gist­rų cent­ras, Re­git­ra, Vals­ty­bės že­mės fon­das, Pra­ba­vi­mo rū­mai, Oro na­vi­ga­ci­ja, Tur­to ban­kas ir ki­tos. Ka­dai­se ir vals­ty­bei pri­klau­san­čios vais­ti­nės vei­kė kaip vals­ty­bės įmo­nės, bet prieš ge­rą penk­me­tį bu­vo reor­ga­ni­zuo­tos į ak­ci­nes bend­ro­ves.

Tai štai, tas prieš de­šimt­me­tį at­lik­tas vals­ty­bės įmo­nės ju­ri­di­nio sta­tu­so įver­ti­ni­mas bu­vo la­bai aiš­kus ir ne­dvip­ras­miš­kas: da­bar­ti­nė­je sis­te­mo­je vals­ty­bės įmo­nės ne­de­ra. Mat jei tai yra iš biu­dže­to fi­nan­suo­ja­ma įstai­ga, ji tu­rė­tų veik­ti kaip biu­dže­ti­nė įstai­ga. Jei tai yra ūki­ne ko­mer­ci­ne veik­la už­sii­man­ti įmo­nė – ji tu­rė­tų veik­ti kaip už­da­ro­ji ak­ci­nė bend­ro­vė. O jei šio ju­ri­di­nio as­mens tiks­las nė­ra pel­no sie­ki­mas, jei ji at­lie­ka tam tik­ras vi­suo­me­nei nau­din­gas funk­ci­jas, o taip pat vyk­do da­lį ko­mer­ci­nės veik­los, ji tu­rė­tų veik­ti kaip vie­šo­ji įstai­ga. Su vi­so­mis iš to iš­plau­kian­čio­mis pa­sek­mė­mis – ju­ri­di­nė­mis, val­dy­mo bei eko­no­mi­nė­mis. Vals­ty­bei val­dy­ti įmo­nę vi­siš­kai ne­bū­ti­nas at­ski­ras tei­si­nis sta­tu­sas. Vi­siš­ka ana­lo­gi­ja yra ir že­mes­nia­me – sa­vi­val­dos – lyg­me­ny­je, kur vei­kia to­kio pa­ts keis­to sta­tu­so sa­vi­val­dy­bės įmo­nės.

Taip jau su­si­klos­tė, o iš­skir­ti­nis vals­ty­bės įmo­nės sta­tu­sas tik­rai pri­si­dė­jo prie to, kad vals­ty­bė sa­vo užan­ty­je kai ku­riais at­ve­jais ėmė ir už­siau­gi­no gy­va­tę. Kai ta pa­ti se­no­ji Sau­lė­ly­džio ko­mi­si­ja prieš ko­ne de­šimt­me­tį pra­kal­bo apie urė­di­jų re­for­mą, Sei­me kos­mi­niu grei­čiu bu­vo pa­keis­tas Miš­kų įsta­ty­mas ir ja­me bu­vo „įkal­tas“ urė­di­jų skai­čius – 42. Kad tik ne­duok Die­ve, Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­ja, sau pa­val­džio­se įmo­nė­se ne­pa­da­ry­tų per di­de­lių per­tvar­kų. Ir per­tvar­kos ta­da neį­vy­ko. Lie­žu­viai pla­ka, kad urė­di­jos „su­me­tė“ pa­pil­do­mus šim­tus mi­li­jo­nų li­tų tuo me­tu kri­zi­niam vals­ty­bės biu­dže­tui, ir bu­vo pa­lik­tos ra­my­bė­je. Kaip ma­to­me, iki ki­to kar­to.

Ir štai da­bar, tas ki­tas kar­tas atė­jo. Dėl jo pra­tęs­ta Sei­mo se­si­ja. Ir dar kar­tą pra­tęs­ta. Dėl jo ne­tgi pa­skli­do kal­bos, kad kli­ba pa­ti Vy­riau­sy­bė. Ki­tos vals­ty­bės įmo­nės – Re­gist­rų cent­ro – va­do­vo rin­ki­mas pri­me­na spek­tak­lį, jo pa­sky­ri­mas su­stab­dy­tas. Ki­taip ta­riant, joks mi­nist­ras nė­ra įga­lus sau pa­val­džios įstai­gos iš­dai­gų aki­vaiz­do­je. Taip, yra ir pla­nas „B“. Tru­pu­tį pa­ke­den­ti „duk­nas“, at­lie­kant vi­di­nius au­di­tus, kaip kad pa­da­ry­ta re­gio­ni­nių ke­lių at­ve­ju. Gal ir per­spek­ty­vus ke­lias – pra­džio­je ap­si­šluo­ti vi­du­je, pa­vie­šin­ti blo­gy­bes, prieš vyk­dant to­kių įmo­nių jun­gi­mą ar ki­to­kią per­tvar­ką.

Da­bar, kai lie­tu­vai­čiai ato­sto­gas lei­džia miš­kuo­se, rink­da­mi gry­bus ir uo­gas, sei­mū­nai die­nas lei­džia Sei­mo sa­lė­je, pa­lin­kę ties Miš­kų įsta­ty­mu. Virš Lie­tu­vos miš­kų – tik dan­gus. Jau greit su­ži­no­si­me, ar virš urė­di­jų – ir­gi tik gied­ras dan­gus, o gal bus pa­dė­tas taš­kas vals­ty­bi­nių miš­kų val­dy­to­jų is­to­ri­jo­je. Ar vėl – tik daug­taš­kis, iki ki­to kar­to..