Naujausios
Politologai įvardijo galimus kandidatus artėjantiems Prezidento rinkimams
Iki Lietuvos Prezidento rinkimų likus mažiau nei dvejiems metams, politikos ekspertai įvardijo keletą potencialių pretendentų užimti aukščiausią šalies postą. Naujienų agentūros ELTA kalbintų politologų vertinimu, yra tikimybė, kad 2019 m. iš Prezidentės Dalios Grybauskaitės valstybės vairą perims kita visuomenėje žinoma moteris. Bet kuriuo atveju, kandidatų rinkimuose trūkti neturėtų.
Politologas Kęstutis Girnius teigia, kad artėjantys Prezidento rinkimai bus įdomesni, nei anksčiau.
„Į kiekvieną aukštą postą norinčiųjų yra ne per mažai, o per daug. Rinkimai bus įdomesni, nes pasirinkimas bus platesnis, manau, kad ir ta prasme, jog visos partijos siūlys savo kandidatus, o ne kaip anksčiau, kai konservatoriai palaikydavo D. Grybauskaitę“, – kalbėjo K. Girnius.
Savo ruožtu politologas Mažvydas Jastramskis pažymėjo, kad būsimas kandidatas į Prezidentus turi atrasti pusiausvyrą tarp nepartinio statuso ir kurios nors iš didžiųjų polinių jėgų palaikymo.
„Lietuvoje sėkmingas kandidatas į Prezidentus neturi būti labai siejamas konkrečiai su partija. Kita vertus, nepartinis kandidatas turi turėti organizacinę, vienos iš didesnių partijų, paramą, kad kas nors rengtų rinkimų kampaniją, už jį agituotų regionuose“, – sakė politologas.
M. Jastramskis neatmeta galimybės, kad Prezidento posto sieks dabartinis Premjeras Saulius Skvernelis, taip pat realu, jog jam iššūkį mes kuris nors opozicinių konservatorių pasirinktas kandidatas. Savo ruožtu, opozicinio Liberalų sąjūdžio stovykloje politologas kol kas stipraus kandidato neįžvelgia, nors ir pažymi, kad per dvejus metus situacija gali keistis.
„Dar nėra tas etapas, kai turime viską žinoti, bet po truputį pavardės iškyla: ganėtinai aišku, kad Vygaudas Ušackas ruošiasi dalyvauti, atsisakęs diplomatinės tarnybos. Konservatoriai rengs tiesioginius rinkimus savo viduje, tad priklausys nuo politinės konjunktūros, kas bus paremtas. Yra gandų, kad vienas iš variantų, jog Ingrida Šimonytė planuoja dalyvauti“, – kalbėjo M. Jastramskis, pasak kurio, kalbant apie valdančiųjų socialdemokratų stovyklą galima svarstyti apie eurokomisaro Vytenio Andriukaičio ir europarlamentarės Vilijos Blinkevičiūtės planus siekti Prezidento posto.
Politologas K. Girnius taip pat mano, kad Europos Sąjungos ambasadorius Rusijoje V. Ušackas veikiausiai mėgins užsitikrinti konservatorių paramą.
„V. Ušackas gal mėgins gauti konservatorių palaikymą, be šito jis turbūt nekandidatuos. Manau, bus žmonių, kurie ragins kandidatuoti ir I. Šimonytę – būtų visiškai tinkama kandidatė. Manyčiau, kad ir S. Skvernelis stengsis, ir socdemai ką nors turės ištraukti“, – kalbėjo K. Girnius, pridūręs, kad sunku vienareikšmiškai atsakyti, ar Prezidentė D. Grybauskaitė imtųsi palaikyti kurį nors kandidatą būsimuose šalies vadovo rinkimuose.
Politologo teigimu, pastarojo meto pokyčiai darbo santykių reguliavimo, alkoholio prieinamumo mažinimo ir kitose srityse gali tapti kovos už Prezidento postą įrankiu ir S. Skvernelio bei valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) oponentai gali išnaudoti šiuos klausimus. Kita vertus, LVŽS dar turinti laiko.
„Iki rinkimų kampanijos liko pusantrų metų, galime sakyti, kad „valstiečiai“ valdė tiktai pusmetį. Jie turi trigubai daugiau laiko ką nors sutvarkyti ir yra galimybė – nors ir maža, – kad jie truputį labiau pripras prie darbo, susidrausmins, pradės šiek tiek profesionaliau veikti“, – kalbėjo K. Girnius.
Ekspertų nuomonės šiek kiek išsiskyrė paklausus, kokią jie prognozuotų ateitį dabartinei valdančiajai koalicijai ir vykdomoms valstybinių miškų valdymo ir aukštojo mokslo reformoms. M. Jastramskis neatmeta galimybės LVŽS glaudžiau bendradarbiauti su opozicine Tėvynės Sąjunga-Lietuvos krikščionimis demokratais (TS-LKD).
„Įdomi konservatorių pozicija, ar jie nuspręs vis dėlto bandyti siūlyti LVŽS mažumos vyriausybę, kaip Andrius Kubilius minėjo, – kiek tai tikėtina, nežinau. Tuomet konservatoriai paremia kompromisinius „valstiečių“ reformų variantus, bet vis tiek išlieka lyg ir tokioje opozicijoje“, – sakė M. Jastramskis.
Savo ruožtu K. Girnius teigia šiuo metu neįžvelgiąs galimybės LVŽS performuoti Vyriausybės telkiantis su konservatoriais, kartu jis abejoja rimtais pokyčiais valdančiojoje koalicijoje.
„Aš labai skeptiškai nusiteikęs, vis dėlto socdemai buvo pakviesti pusiau iš malonės, pusiau dėl to, kad nenorėta susidėti su konservatoriais. Ir dabar, kai S. Skvernelis ir Ramūnas Karbauskis su konservatoriais yra smarkiai susipykę, koks nors „flirtas“ ten nevyks“, – teigė K. Girnius. Pasak jo, jeigu socialdemokratai ir pasitrauktų iš valdžios, tuomet LVŽS veikiausiai kviestųsi Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakciją ir „kitas smulkias partijas“.
Kaip skelbta, liepos 5 d. Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Gintautas Paluckas pažymėjo, kad jo partijos ir LVŽS bendradarbiavimas valdančiojoje koalicijoje yra ganėtinai įtemptas ir tolesnė koalicijos darbo perspektyva, galimai ir jos likimas, turėtų paaiškėti rudenį. Pastaruoju metu tarp šių partijų kyla nesutarimų dėl urėdijų reformos, PVM lengvatos šildymui ir kitais klausimais.
Prezidento rinkimai Lietuvoje vyks 2019 m. gegužę. Tais pačiais metais piliečiai bus kviečiami balsuoti ir dar dvejuose – šalies savivaldybių tarybų ir Europos Parlamento – rinkimuose, kurie vyks, atitinkamai, vasarį ir birželį.
ELTA
Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
