Politikos mokslų studentas ragina netylėti

Po­li­ti­kos moks­lų stu­den­tas ra­gi­na ne­ty­lė­ti

Vil­niaus uni­ver­si­te­to Tarp­tau­ti­nių san­ty­kių ir po­li­ti­kos moks­lų ins­ti­tu­to stu­den­tas kur­šė­niš­kis Ka­ro­lis Rė­vu­tas, at­vy­kęs į Šiau­lių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bę tar­tis dėl pra­kti­kos, pa­te­ko į Ta­ry­bos po­sė­dį. Po­sė­džio me­tu stu­den­tas pa­reiš­kė nuo­mo­nę dėl vie­šo­jo trans­por­to ir su­lau­kė po­li­ti­kų reak­ci­jos.

„Rei­kia ro­dy­ti dau­giau ini­cia­ty­vos, kal­bė­ti apie pro­ble­mas“, – įsi­ti­ki­nęs bū­si­ma­sis po­li­ti­kas.

Ais­tė GAD­LIAUS­KAI­TĖ

ais­te.g@skrastas.lt

– Ko­dėl nu­spren­dei pa­si­sa­ky­ti Ta­ry­bos po­sė­dy­je?

– Ja­me bu­vo spren­džia­mas klau­si­mas dėl au­to­bu­sų bi­lie­tų kai­nų. No­rė­jau pa­si­nau­do­ti pro­ga ir pri­min­ti, kad bu­vo stip­riai su­ma­žin­tas sek­ma­die­niais iš Kur­šė­nų į Šiau­lius vyks­tan­čių mik­roau­to­bu­sų skai­čius. Dėl to ki­lo žmo­nių ne­pa­si­ten­ki­ni­mas. Pa­vyz­džiui, stu­den­tai, no­rin­tys va­žiuo­ti trau­ki­niu į Vil­nių, tu­rė­tų ma­žiau­siai va­lan­dą lauk­ti at­vyks­tant ar­ti­miau­siam trau­ki­niui, ka­dan­gi au­to­bu­sų ir trau­ki­nių tvar­ka­raš­tis nė­ra su­de­rin­tas.

– Kaip rea­ga­vo Ta­ry­bos na­riai į ta­vo nuo­mo­nę?

– Vie­ni pri­ta­rė ir link­čio­jo, ki­ti ne­su­ti­ko. Vie­nas iš Ta­ry­bos na­rių, priė­jo prie ma­nęs ir sa­kė, kad sa­vo lai­kais trans­por­to lauk­da­vo ke­lias va­lan­das. Ta­da man ki­lo klau­si­mas, ko­kiais lai­kais mo­kė­si jis ir ko­kiais mes? Juk vis­kas tu­rė­tų ei­ti ge­ryn.

Ne­ma­žai pa­si­pik­ti­ni­mo ko­men­ta­rų ga­li­ma ras­ti „Fa­ce­book“ su­kur­to­je gru­pė­je. Su­ju­di­mas la­bai pa­di­dė­jo iš­stū­mus ve­žė­jus, ku­rie tu­rė­jo vie­ną ar du mik­roau­to­bu­sus. Bet svar­biau­sia, kad pa­si­pik­ti­ni­mas ne­lik­tų tik in­ter­ne­to ko­men­ta­rų ly­gio. Rei­kė­tų im­tis dar­bo ir ban­dy­ti spręs­ti pro­ble­mą.

No­rė­čiau, kad pa­tiems kur­šė­niš­kiams ir ki­tiems Šiau­lių ra­jo­no gy­ven­to­jams aiš­kiau bū­tų, kas vyks­ta, kaip vyks­ta, ko­kie yra prii­ma­mi spren­di­mai.

– Ar daug jau­nų žmo­nių do­mi­si, kas vyks­ta po­li­ti­ko­je?

– Ne­ma­žai. Jau­ni­mui įdo­mu, kas vyks­ta Lie­tu­vo­je. Su­si­ti­kę su me­di­ci­nos ar pro­gra­ma­vi­mo stu­den­tais daž­nai ap­ta­ria­me po­li­ti­nius įvy­kius, dis­ku­tuo­ja­me.

– Ar jau­ni­mas ga­li da­ry­ti įta­ką po­ky­čiams?

– Vie­nas iš bū­dų ga­lė­tų bū­ti bend­ra­vi­mas su gi­mi­nai­čiais. Pa­vyz­džiui, jei se­ne­liai ma­žiau do­mi­si po­li­ti­ka, jiems ga­li­ma pa­pa­sa­ko­ti, kas vyks­ta, ta­čiau tai ne­tu­rė­tų bū­ti vien­kar­ti­nis pa­pa­sa­ko­ji­mas prieš rin­ki­mus, dis­ku­si­ja tu­rė­tų vyk­ti nuo­lat.

Aš sa­vo nuo­mo­nės ne­per­šu, tik sten­giuo­si pa­ro­dy­ti fak­tus, su­teik­ti in­for­ma­ci­jos.

Bet jei jau­nas (ir ne tik) žmo­gus no­ri ką nors pa­keis­ti, tu­ri ras­ti bend­ra­min­čių ir tu­rė­ti sva­rių ar­gu­men­tų. Idea­liau­sia bū­tų, kad prieš že­riant kri­ti­ką žmo­nės pa­gal­vo­tų, kaip vis­ką bū­tų ga­li­ma pa­ge­rin­ti.

– Bū­dų pa­keis­ti si­tua­ci­ją, ku­ri ne­ten­ki­na, yra, bet vi­suo­me­nė vis tiek daž­nai jau­čia ne­pa­si­ten­ki­ni­mą. Ko­dėl?

– Prob­le­ma sly­pi ir vi­suo­me­nė­je, ir po­li­ti­kuo­se. Dau­gu­ma žmo­nių ne­si­sten­gia do­mė­tis, įsi­gi­lin­ti į įvy­kius. Daž­niau­siai bur­no­ja tie, ku­rie neap­sisp­ren­džia už ką bal­suo­ti ar­ba neį­si­gi­li­na į pro­gra­mas.

Per rin­ki­mus rei­kė­tų in­ves­tuo­ti dau­giau lai­ko į paieš­ką, ku­ri pro­gra­ma rin­kė­jui bū­tų ar­ti­miau­sia.

Po­li­ti­kų pro­ble­ma – tei­si­nio iš­pru­si­mo sto­ka. Pa­vyz­džiui, į Sei­mą su­si­ren­ka iš­rink­ti tau­tos at­sto­vai, ta­čiau jie ga­li bū­ti su po­li­ti­ka ne­su­si­ju­sių spe­cia­ly­bių spe­cia­lis­tai. Ta­da jiems, no­rint įsi­trauk­ti į veik­lą, ten­ka ne­ma­žai gi­lin­tis į in­for­ma­ci­ją.

– Ką tu­rė­tų da­ry­ti gy­ven­to­jai, no­rin­tys pa­keis­ti jiems ne­pa­lan­kius spren­di­mus?

– Rei­kia ro­dy­ti dau­giau ini­cia­ty­vos, kal­bė­ti apie pro­ble­mas.

Ne­su pa­ste­bė­jęs, kad Šiau­liuo­se bū­tų ren­gia­mos dis­ku­si­jos ne­for­ma­lio­je ap­lin­ko­je. Gal­būt pa­šne­ko­vas at­si­sa­kys at­vyk­ti į dis­ku­si­ją, bet ta­da rei­kia jį pa­ska­tin­ti.

Jei kal­bė­tu­me apie pa­si­kei­tu­sius au­to­bu­sų marš­ru­tus Šiau­liai-Kur­šė­nai-Šiau­liai, tai pro­ble­ma ga­lė­tų bū­ti iš­spręs­ta, tik neat­si­ran­da dau­giau kal­ban­čių­jų apie jos ak­tua­lu­mą ir taip vis­kas nu­si­me­ta į stal­čių.

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.

VU TSPMI stu­den­tas Ka­ro­lis Rė­vu­tas ma­no, kad pro­ble­mas iš­spręs­ti įma­no­ma, ta­čiau rei­kia ne tik apie jas kal­bė­ti, bet ir siū­ly­ti va­rian­tus, kaip iš­spręs­ti.