Naujausios
Politinis turgelis
Rūta JANKUVIENĖ
Seime ir viešoje erdvėje verda diskusijos – suirs ar nesuirs valdančioji „valstiečių žaliųjų“ ir socialdemokratų koalicija? Šiauliuose jokios valdančiosios koalicijos seniai nebėra, o tylu. Bet ir čia, kaip viršūnėse, vyksta politinis turgus.
Seime į valdančiąją koaliciją pleištą įvarė konservatoriai, suderėję su „valstiečiais žaliaisiais“, jog balsuos už miškų urėdijų reformą, jeigu bus grąžinta PVM lengvata šildymui.
Socialdemokratai pasipiktino, kad koalicijos partneriai juos ignoravo, su jais nesiderėjo, o konservatorius net apkaltino prekyba poveikiu. Tik įstatyme prekyba poveikiu apibrėžiama, kai susitariama duoti ar duodamas kyšis.
Ar politikų balsai yra kyšis, įstatyme neapibrėžta. Politine korupcija vėlgi neapkaltinsi – konservatoriai mojuoja socialiniu jautrumu gyventojų masėms.
Tik to jautrumo „potekstė“ – jeigu socdemai užkibs, o jau užkibo, konservatoriams atsiveria galimybė socdemus pakeisti koalicijoje.
Tai už ką balsavo konservatoriai – už valstybei iš esmės būtiną urėdijų reformą ar savo partinę perspektyvą?
O kuo iš esmės piktinasi socialdemokratai? Graužiasi nagus, kad PVM lengvatos korta patys galėjo sulošti, bet praleido progą.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė „buldozeriu“ įvardijo urėdijų reformos priėmimo procesą. Neneigė, jog reforma reikalinga. Bet ar kas iš politikų sugebėjo žmoniškai paaiškinti, kokia šios reformos esmė ir nauda valstybei? Galų gale tuos pačius miškininkus įtikinti, juk ne visi jie – „urėdai-blogiečiai“.
PVM lengvatos šildymui naikinimas buvo deklaruojamas socialinio teisingumo kūrimu – mat ir turtuoliai lengvata naudojasi.
Prezidentė tą „kūrybą“, palietusią šimtus tūkstančių gyventojų, anaiptol ne turtuolių, pavadino klaida.
Bet politinis turgus akivaizdžiai rodo, jog ne dėl socialinio jautrumo klaida būtų taisoma.
Politika laikoma valstybės valdymo menu. Menas – kūryba, o ją sunku apibrėžti. Politikai, kaip kas tą kūrybą supranta, taip ir valdo šalį ir savivaldybes jau 27 metus.
Šiaulių meras Artūras Visockas, pavyzdžiui, demokratiją plėtoja „už pusę etato.“
Publikavo savo vardu už mokesčių mokėtojų pinigus užsakomuosius straipsnius su partijos „Tvarka ir teisingumas“ miesto skyriaus pareiškimu. Cituoja tarpusavyje susipjovusius partinius, kurie reiškia jam paramą ir piktinasi opozicijoje esančiais savo atstovais Tarybos nariais.
Garsina meras pareiškimo autoriams padėką už „drąsą“ ir siūlo „būdą, kaip dar aktyviau dalyvauti demokratiniuose procesuose – skirti žmogų, kuris pusę etato dirbtų mano komandoje“.
Tiesiai šviesiai atvirai. „Tu man – aš tau“, „skaldyk ir valdyk“ – tas taisykles politikoje ir nepartinis Šiaulių meras gerai yra įvaldęs.
Kokia šiandien yra mero komanda? Keli patarėjai, kuriems etatus dalija, ir sekėjų mažuma Taryboje.
Valdančioji koalicija nesuformuojama nuo praeitų metų gruodžio. Bet politinės krizės kaip ir nėra, postai pildomi ir be koalicinės sutarties. Panašu, kad ne tik merą, bet ir partijas tokia situacija tenkina.
Nauji rinkimai artėja, o nieko gero miesto labui nenuveikta, ir nelabai ką spėsi nuveikti – nebus koalicijos, nebus ir atsakomybės. Partijos galės kaltinti merą, o jis – partijas.
Bet A. Visocką iš esmės galima laikyti sėkmingu politiku. Taryboje su partijų frakcijomis nesusikalba, pasinaudoja partijų skyrių susiskaldymu ir pats skaldo.
Pirmą kartą po rinkimų praktiką „už etatą“ išbandė su socialdemokratais. Jį gavęs jaunasis vicemeras Domas Griškevičius dabar ne tik pats nuo partijos atskilo, bet ir išvedė iš partijos 70 bičiulių. Tikina, kad burs naują politinės pakraipos „nevyriausybinę organizaciją“.
O gal rinkimų platformą – ne tik sau, bet ir dabartiniam merui?
Pagal politinio turgaus taisyklę: „tu – man, aš – tau“ – juk reikėtų atsidėkoti.
Išaugo nauja politikų karta, jaunėja partijų vadovai, atsirado nepartiniai lyderiai, o galioja senos taisyklės: „tu man – aš tau“, „skaldyk ir valdyk“, „jeigu gali, stumk buldozeriu“.
