
Naujausios
Gelbėtis nuo katinų ar gelbėti katinus?
„Gelbėkite nuo valkataujančių katinų!“ – tokio skambučio „Šiaulių kraštas“ sulaukė iš Kuršėnų. Gyventojai pikti: benamiai katinai atakuoja – iškapsto daržovių lysves, čia pat tuštinasi, lenda į daugiabučių namų rūsius, veisia juose parazitus. Dar pikčiau žmonėms, kad valkatukus kai kurie šeria ir net jiems namus pastatė. Taip jaukinamų valkataujančių gyvūnų pulkai esą kelia ir rimtą ligų pavojų.
Gyvūnų mylėtojoms iš Kuršėnų tokių kalbų nesupranta: ar galima negloboti namų neturinčio gyvūno?
Edita KARKLELIENĖ
edita@skrastas.lt
Gyventojai nebenori kentėti
„Šiaulių kraštui“ paskambinusi kuršėniškė sakė jau nebetverianti bešeimininkių katinų atakų – kiekvieną pavakarę daugiabučio namo, kuriame gyvena, kieme jų esą susirenka dešimtimis.
Kiemo dešinėje katinams pastatytas namelis ir pridėta mėsos gabaliukų, dešrelių, sauso pašaro, įpilta vandens – tai šiame name gyvenančios katinų mylėtojos darbas.
Anot moters, kantrybės taurė persipildė, kai praėjusią savaitę pas ją besisvečiuojantis kelerių metų anūkas, vaikštinėdamas po dailiai nupjautą pievelę prieš namą, delniuke atnešė sudžiūvusias katino išmatas, parodė ką radęs. Tokių „dešrelių“, pasak kuršėniškės, pievoje – krūvos.
„Sakykite, kodėl mes, namo gyventojai, turime kentėti?“, – klausė Angelė.
Ji įsitikinusi, kad Kuršėnų valdžia turėtų daugiau dėmesio skirti bešeimininkių gyvūnų priežiūrai, galbūt pasirūpinti jų kastracija, taip pat turėtų griežtai įspėti gyventojus nešerti ir nejaukinti valkataujančių katinų.
Kuršėnai, V. Kudirkos gatvės 34 namas. Tas pats, kuriame gyvena ir mums paskambinusi kuršėniškė.
Valkataujančių katinų draugija nesidžiaugė nė vienas kalbintas šio namo gyventojas. Žmonės prabilo ne tik apie naktinius stūgavimus per morčių prie langų, teršimą pievoje, bet ir blusas, kurias apšepę, nuplikę ir, pasak pašnekovų, greičiausiai rimtų ligų užkratus nešiojantys benamiai murkliai, platina šaltesniu laiku sulįsdami į namo rūsius.
Šiame daugiabutyje gyvenanti Birutė Bujienė palydi prie namo dešinėje stovinčio kačių viešbutuko – namelio, kuriame katinai gali rasti visko pagal individualų skonį.
Birutė sako, kad namelis čia pat gyvenančios katinų mylėtojos Erikos idėja.
Kaimyniniame name gyvenančiai Reginai Gapšienei pikta klausyti, kad katinai kažkam svarbesni už žmones – juk pastatytas namelis tarsi jaukas valkataujantiems gyvūnams, kaskart į kiemą sueinantiems vis didesniu pulku.
Vietos gyventojams žinoma, kad tokių katinams skirtų namelių Kuršėnuose pastatyti trys: prie minėto V. Kudirkos gatvės šimtabučio, prie St. Anglickio pagrindinės mokyklos Kapų gatvėje ir Daugėliuose. Vasaros dienomis juose sudėti patiekalai, pasak žmonių, per kelias valandas esą pasmirsta, o prie namelio ir aplinkui zirzia spiečiai musių.
„Tiesą sakant, ne gyvūnai dėl to kalti – jie eina ten, kur gauna paėsti. Labiausiai kalti žmonės, kurie juos šeria, taip prijaukindami“, – atvira burna piktinasi vietiniai.
Kenčia ir daržai
Kapų gatvės gyventoja Elena pikta ne mažiau nei minėto daugiabučio kaimynai. Moteris guodžiasi dėl katinų atakų ne vienerius metus nebegalinti nuimti viso jos sklype užderančio derliaus – priklydėliai eina per daržą voromis – išlaužo daržoves, išguli lysves, iškapsto jose duobes, žymi teritoriją.
„Šiemet buvau sugalvojusi braškių pasisodinti. Paskui permąsčiau ir nusprendžiau nerizikuoti – braškių daigai brangūs, o į kiemą lendantys katinai vis tiek juos iškapstytų“, – sakė kuršėniškė.
Anot moters, bešeimininkių katinų gatvelėje smarkiai padaugėjo prie St. Anglickio pagrindinės mokyklos pastačius būdelę beglobiams šerti.
Valkatauja pamestinukai
„Šiaulių kraštui“ pavyko pasikalbėti su viena iš benamių kačių globotojų.
„Taip, aš myliu gyvūnus ir stengiuosi jiems padėti, jei niekas nepadeda – valgyti juk nori visi“, – sakė Erika Dilinskienė.
Ją stebina žmonių nesupratingumas, kad gyvūnams būtina padėti. Esą jos ir Kuršėnų Pavenčių mokyklos specialiųjų klasių mokinių iniciatyva sukonstruoti nameliai katinams – vienas iš efektyviausių pagalbos būdų.
E. Dilinskienė sakė, kad žmonės piktinasi valkataujančiais katinais, bet kas kitas, jei ne tie patys žmonės juos išmeta į gatvę, palieka mažiukus dėžutėse, laiptinėse.
Didžioji dalis valkataujančių murklių yra naminiai – prie laukinio neprieitum o šie esą leidžiasi ne tik glostomi, bet ir patys nori glaustytis.
Kuršėniškė nesutinka, kad bešeimininkiai katinai, kaip dabar daroma Kuršėnuose, būtų gaudomi specialiomis gaudyklėmis ir vežami esą nežinia kur.
Ji pasisako už kastraciją ir sterilizaciją – tik taip įmanoma suvaldyti augančius pulkus.
Problema yra ir ji sprendžiama
Kuršėnų miesto seniūnijos vadovas Vytautas Gedmontas pripažįsta, kad problemų dėl bešeimininkių katinų Kuršėnuose esama, ir puikiai supranta tuos gyventojus, kuriems jie iškapsto daržus, dergia kiemus. Seniūnas sako sulaukęs ne vieno skundo ir jį perdavęs Kuršėnų komunalinio ūkio specialistams.
Anot seniūno, žmonių minimas beglobių katinų kastravimas ir sterilizavimas būtų viena iš efektyvių priemonių mažinti populiaciją. Tačiau pinigų šiam procesui seniūnija neturi ir nenusimato, nebent atsirastų kokie nors labdaringos veiklos iniciatoriai.
O kol savanorių nėra, seniūnas mato vienintelį valkataujančių katinų suvaldymo būdą – gaudyti juos.
Kastracija – ne išeitis
Jonas Lukšas, UAB Kuršėnų komunalinio ūkio Aplinkos priežiūros ir tvarkymo padalinio vadovas, patvirtino, kad apleisti katinai Kuršėnuose gaudomi. Paskui jie išvežami į Gruzdžių beglobių gyvūnų karantinavimo tarnybą. Pasibaigus karantinavimo laikui, perduodami „Šiaulių letenėlės“ savanoriams.
„Nė vieno gyvūno mes nemigdome, po karantino visus pasiima „Letenėlė“, – akcentavo J. Lukšas.
Tačiau jis mano, kad suvargusius,nusenusius, parazitais apėjusius ir įvairiomis ligonis sergančius beglobius gyvūnus reikėtų užmigdyti.
„Prisijaukinti sulaukėjusį gyvūną neįmanoma, ir nekurkime iliuzijų, kad kažkam kažkas jį atiduos, kažkas pasiims“, – sakė specialistas.
Minėtieji nameliai, anot jo, taip pat niekam nereikalingi. „Vaikų darželis, iš kurio kai kurie žmonės niekaip neišauga“.
Anot J. Lukšo, jei katinas turi šeimininkus, jei yra prižiūrimas, jam toks namelis nereikalingas. O jei šeimininko neturi, jei yra valkataujantis, turi būti utilizuotas – populiaciją privalu reguliuoti.
Kalbos apie kastraciją, kaip problemos sprendimą, kuršėniškiui tik juoką kelia: argi iškastruotas gyvūnas nevalkataus, nenešios parazitų, nedergs?
Jo nuomone, gaudyklės, kurių Kuršėnų komunalinis ūkis šiuo metu turi tris, yra pats efektyviausias būdas suvaldyti populiaciją.
Pernai Kuršėnuose komunalininkai sugavo per šimtą valkataujančių katinų ir šunų.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Nameliai beglobiams katinams piktina Kuršėnų gyventojus, esą taip tik skatinama populiacija.
Kuršėniškių Reginos Gapšienės (dešinėje) ir Birutės Bujienės manymu, valkataujantys katinai kelia grėsmę žmonių sveikatai, jau nekalbant apie teršimą ir platinamus parazitus.
Erika Dilinskienė neskirsto gyvūnų į naminius ir valkataujančius. Pasak moters, šeriami turi būti visi.
Didžiausia problema, kad pabodusį, pasenusį ar apsirgusį augintinį žmonės neretai tiesiog išmeta į gatvę.