Naujas mokestis gali būti mirtinas

Naujas mokestis gali būti mirtinas

Nau­jas mo­kes­tis ga­li bū­ti mir­ti­nas

Val­džios ko­ri­do­riuo­se pra­bil­ta apie nau­ją mo­kes­tį vers­lui. Jei Sei­mas to­kiam siū­ly­mui pri­tar­tų, in­ves­tuo­to­jai bū­tų ap­mo­kes­tin­ti vien­kar­ti­niu 20 pro­cen­tų iš­nuo­mo­to že­mės skly­po, ku­ria­me nu­ma­tė sta­ty­ti nau­ją ar re­konst­ruo­ti esa­mą sta­ti­nį, vi­du­ti­nės rin­kos ver­tės mo­kes­čiu.

Šiau­lių pre­ky­bos, pra­mo­nės ir ama­tų rū­mų pre­zi­den­tas Vid­man­tas JA­PER­TAS ste­bi­si – ar Lie­tu­va neat­si­gi­na in­ves­tuo­to­jų, kad juos rei­kė­tų pa­pil­do­mai ap­mo­kes­tin­ti? V. Ja­per­tas įsi­ti­ki­nęs, jei toks siū­ly­mas bus pa­lai­min­tas, jis žlug­dys ne tik re­gio­nus, bet ir vi­sos ša­lies eko­no­mi­ką.

Tarp pa­siū­ly­mo au­to­rių – ir Ra­mū­nas Kar­baus­kis.

Edi­ta KARK­LE­LIE­NĖ

edita@skrastas.lt

Idė­ja ke­lia abe­jo­nių

– Siū­ly­mas ap­mo­kes­tin­ti in­ves­tuo­to­jus, aki­vaiz­du, yra dar vie­na ori­gi­na­li „idė­ja“, kaip pa­pil­dy­ti vals­ty­bės ka­ti­lą. Ką ma­no­te?

– Sei­me ką tik įre­gist­ruo­tas šis Že­mės įsta­ty­mo 9 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­to pa­siū­ly­mas. Pag­rin­di­nė jo nau­jie­na vi­siems in­ves­tuo­to­jams ta, kad, no­rint iš­si­nuo­mo­ta­me že­mės skly­pe re­konst­ruo­ti ar­ba sta­ty­ti nau­jus sta­ti­nius, lei­di­mą sta­ty­bai bus ga­li­ma gau­ti tik su­mo­kė­jus 20 pro­cen­tų iš­nuo­mo­to že­mės skly­po, ku­ria­me nu­ma­to­ma sta­ty­ti nau­ją ar­ba re­konst­ruo­ti esa­mą sta­ti­nį, vi­du­ti­nės rin­kos ver­tės mokestį.

Iš vers­lo po­zi­ci­jų žiū­rint, toks siū­ly­mas yra, švel­niai sa­kant, ne­pro­tin­gas. Jei­gu Lie­tu­va neat­si­gin­tų in­ves­tuo­to­jų, o že­mės skly­pų, ku­riuo­se ap­si­mo­kė­tų ar eko­no­miš­kai bū­tų nau­din­ga in­ves­tuo­ti, la­bai trūk­tų, to­kiu at­ve­ju ap­mo­kes­ti­ni­mas vi­sai lo­giš­kas – tai bū­tų vie­nas iš sver­tų, ku­ris ap­ri­bo­tų in­ves­ti­ci­jas, nes 20 pro­cen­tų pa­pil­do­mas mo­kes­tis pri­vers­tų vers­li­nin­ką rim­tai pa­gal­vo­ti, ar ver­ta in­ves­tuo­ti ir kur ver­čiau in­ves­tuo­ti.

Net ir esant di­džiu­lei skly­pų pa­klau­sai re­gio­nai šio­je ko­vo­je pra­lai­mė­tų. Net nea­be­jo­ju, kad mo­kes­ti­niai ap­ri­bo­ji­mai in­ves­tuo­to­jus nu­kreip­tų link Vil­niaus.

Re­gio­nuo­se skly­pų pa­klau­sos ir be mi­nė­to 20 pro­cen­tų avan­si­nio mo­kes­čio nė­ra. Tie­siai švie­siai sa­kant, tai yra dar vie­nas mo­kes­ti­nis re­gio­nų žlug­dy­mas.

– Gal­būt vers­lo kū­ri­mą­si re­gio­nuo­se dau­giau ga­lė­tų ska­tin­ti sa­vi­val­dy­bės?

– Prieš ke­lias sa­vai­tes Šiau­lių sa­vi­val­dy­bė­je su­da­ry­ta dar­bo gru­pė bai­gė nag­ri­nė­ti siū­lo­mą leng­va­tų sis­te­mą, kaip at­gai­vin­ti in­ves­ti­ci­jas ir pa­ska­tin­ti no­rą dau­giau in­ves­tuo­ti Šiau­liuo­se. Šios in­ves­ti­ci­jos di­džią­ja da­li­mi – mo­kes­ti­nės leng­va­tos, jų es­mė – su­do­min­ti in­ves­tuo­to­ją, kad jis no­rė­tų sta­ty­ti mies­te nau­jus ob­jek­tus ir čia kur­ti vers­lą.

Sa­vi­val­dy­bė, su­vok­da­ma, kad vie­nas iš pa­grin­di­nių kri­te­ri­jų, ku­ris le­mia, ko­kią vie­tą rink­tis in­ves­ti­ci­joms, yra mo­kes­ti­nė da­lis, siū­lo pen­ke­rių me­tų mo­kes­ti­nę leng­va­tą nuo že­mės ir tur­to mo­kes­čių.

Šiau­lių pra­mo­ni­nio par­ko, lais­vos eko­no­mi­nės zo­nos at­ve­ju Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bė pa­si­rin­ko la­bai tei­sin­gą bū­dą, kaip pa­ska­tin­ti in­ves­ta­vi­mą – de­šim­čiai me­tų nau­jus in­ves­tuo­to­jus at­lei­do nuo že­mės nuo­mos mo­kes­čio. Ir tai duo­da re­zul­ta­tą – at­si­ra­do įmo­nių, at­si­ra­do dar­bo vie­tų, mo­ka­mi mo­kes­čiai, ir ne­bū­ti­nai že­mės – mo­ka­mas tur­to mo­kes­tis, mo­ka­mi at­ly­gi­ni­mai dar­buo­to­jams, ku­rie mo­ka pa­ja­mų ir ki­tus mo­kes­čius. O že­mė juk nie­kur nei­šė­jo – li­ko vals­ty­bės.

Nie­kam nė­ra nau­jie­na, kad re­gio­nuo­se nau­jai pa­sta­ty­to ob­jek­to, jei­gu jis bus įver­tin­tas rin­ko­je, kai­na sieks ne dau­giau kaip 70 pro­cen­tų nuo to, kas bu­vo in­ves­tuo­ta. Sa­ky­ki­me, jei į nau­ją ob­jek­to sta­ty­bą in­ves­tuo­ta mi­li­jo­nas eu­rų, tai bent jau mū­sų re­gio­no rin­ko­je jį ga­li­ma bū­tų par­duo­ti dau­giau­siai už 700 tūks­tan­čių. Skir­tu­mą teks ati­dir­bi­nė­ti gau­nant pel­ną, mo­kant mo­kes­čius.

– No­ri­te pa­sa­ky­ti, kad tri­jų Sei­mo na­rių Ra­mū­no Kar­baus­kio, Vir­gi­ni­jaus Sin­ke­vi­čiaus ir And­riaus Pa­lio­nio pa­teik­tas siū­ly­mas dėl in­ves­tuo­to­jų ap­mo­kes­ti­ni­mo ne­tu­rė­tų eko­no­mi­nės nau­dos?

– Siū­ly­mas, kad in­ves­tuo­to­jas su­mo­kė­tų avan­są už sta­to­mus ar re­konst­ruo­ja­mus sta­ti­nius nuo nuo­mo­ja­mo skly­po rin­kos ver­tės į Lie­tu­vos eko­no­mi­kos sti­mu­lia­vi­mo ar in­ves­ti­ci­jų ska­ti­ni­mo lo­gi­nę gran­di­nę vi­siš­kai ne­pa­ten­ka.

Net nea­be­jo­ju, kad tai ženk­liai pri­stab­dy­tų vi­sus in­ves­ti­ci­nius sta­ty­bos pro­ce­sus. Ir čia kal­ba ei­na ne tik apie nau­ją sta­ty­bą, nes jū­sų pa­mi­nė­tų ger­bia­mų po­li­ti­kų pa­siū­ly­me ne­kal­ba­ma, ko­kiu pa­sta­to plo­tu tu­rė­tų pa­di­dė­ti že­mės už­sta­ty­mas.

Pa­gal da­bar­ti­nį siū­ly­mą išei­na taip, kad tūks­tan­čio kvad­ra­ti­nių met­rų pa­sta­tą vos ke­liais kvad­ra­ti­niais met­rais pa­di­di­nęs in­ves­tuo­to­jas tu­rės su­si­mo­kė­ti 20 pro­cen­tų mo­kes­tį nuo že­mės rin­kos ver­tės. Įver­ti­nant Lie­tu­vos eko­no­mi­kos la­bai re­zer­vuo­tą ki­li­mą, to­kie pa­siū­ly­mai nea­dek­va­tūs ir pra­si­len­kia su lo­gi­ka.

– Vis dėl­to, jei skly­pų pa­klau­sa yra men­ka ir tei­gia­mos įta­kos mi­nė­tas mo­kes­tis ne­tu­rė­tų, tai gal­būt ne­tu­rė­tų ir la­bai nei­gia­mos?

– Tai ir bė­da, kad pa­teik­da­mi to­kį siū­ly­mą po­li­ti­kai ne­si­va­do­vau­ja rin­kos pa­siū­los ir pa­klau­sos dės­niu. Ki­taip ta­riant, pa­klau­sos nė­ra, bet po­li­ti­kai, užuo­t ieš­ko­ję bū­dų, kaip pa­ska­tin­ti vers­lą in­ves­tuo­ti, tik dar la­biau jį at­bai­do.

Sa­ky­ki­me, jei­gu sa­vi­val­dy­bė tu­ri tuš­čių skly­pų, į ku­riuos nie­kas ne­si­ren­gia in­ves­tuo­ti, tai ji ieš­ko įvai­rių for­mų, kaip pa­ska­tin­ti in­ves­tuo­to­ją, kad jį su­do­min­tų. Aš su­pran­tu, kad vers­las ir Sei­mas dar ga­li ma­ty­ti skir­tin­gu kam­pu, bet kad skir­tin­gu kam­pu eko­no­mi­kos vys­ty­mo­si ir te­ri­to­ri­jų plėt­ros ga­li­my­bes ma­ty­tų Sei­mas ir Sa­vi­val­dy­bė, ab­so­liu­čiai ne­su­vo­kiu.

Vil­nius ir re­gio­nai

– Gal po­li­ti­kams tie­siog svar­biau­sia, kad bū­tų in­ves­tuo­ja­ma Vil­niu­je ir to­kios in­ves­ti­ci­jos at­si­pirk­tų?

– Tu­riu pri­min­ti, kad vie­nas iš pa­grin­di­nių ši­tos Vy­riau­sy­bės dek­la­ruo­ja­mų sie­kių – at­gai­vin­ti re­gio­ni­nę eko­no­mi­ką.

Man keis­ta, kad štai su­sė­do trys vy­rai ir su­gal­vo­jo biu­dže­to pa­pil­dy­mo stra­te­gi­ją, su nie­kuo neiš­dis­ku­tuo­tą, neaps­vars­ty­tą, be jo­kios eko­no­mi­nės nau­dos įver­ti­ni­mo. Mes, vers­lo at­sto­vai, pa­si­ge­do­me dis­ku­si­jos.

Gal­vo­ju, gal mes ne­ži­no­me ko­kios nors il­ga­lai­kės na­cio­na­li­nės stra­te­gi­jos, gal kaž­ką pra­lei­do­me ir įvyks ste­buk­las – gal dėl Vy­riau­sy­bės ko­kios nors stra­te­gi­jos Lie­tu­va vie­ną die­ną neat­si­gins in­ves­tuo­to­jų! Jei­gu to­kios prie­lai­dos yra ir pla­nuo­ja­mas la­bai spar­tus eko­no­mi­kos au­gi­mas, be abe­jo, ta­da pa­ts lai­kas pre­ven­ciš­kai ap­mo­kes­tin­ti vers­lą.

Bet jei­gu to­kių pla­nų ir to­kių ži­nių, kad su­lauk­si­me in­ves­tuo­to­jų gau­sos, nė­ra, ši­tas siū­ly­mas aiš­kiai ne­pag­rįs­tas.

– O jei­gu ap­mo­kes­ti­nus, kaip jūs sa­ko­te, in­ves­tuo­to­jams ne­pat­rauk­lius re­gio­nus im­tų ir įvyk­tų at­virkš­ti­nė reak­ci­ja – bran­gu, va­di­na­si, ap­si­mo­ka!?

– Gal­vo­ja­te, kad ir taip van­giai į Šiau­lių pu­sę žiū­rin­tys in­ves­tuo­to­jai, už­dė­jus mo­kes­tį, re­gio­ną im­tų ata­kuo­ti? Ma­nau, kad jie dar la­biau ne­gu iki šiol žiū­rė­tų į sos­ti­nės pu­sę: jei jau mo­kė­ti in­ves­tuo­jant tai ge­riau ta­da Vil­niu­je.

Gal ta­da ga­lė­tų bū­ti są­ly­gos ne­vie­no­dos, jei sie­kia­ma gai­vin­ti re­gio­ni­nę po­li­ti­ką ar­ba in­ves­ta­vi­mą re­gio­nuo­se? Gal taip ga­li­ma bū­tų priei­ti iki lo­gi­nės se­kos... Ta­čiau kur kas svar­bes­nis ir, gal­vo­ju, es­mi­nis klau­si­mas, ko ap­skri­tai tuo, kas vyks­ta, sie­kia­ma? Gal yra per­dė­tas so­cial­de­mok­ra­tiš­kas no­ras vis­ką atim­ti ir pa­da­ly­ti? Ta­čiau ir atim­ti ne­bė­ra iš ko.

Jei toks įsta­ty­mas bū­tų priim­tas, jis bū­tų dar vie­nas kir­tis re­gio­ne vei­kian­čioms įmo­nėms.

Klau­si­mas jau­ni­mui

– Pa­siū­ly­mo tei­kė­jai – sva­rios per­so­nos. Ar tik­rai to­kio ran­go po­li­ti­kai kaip R. Kar­baus­kis, A. Pa­lio­nis, V. Sin­ke­vi­čius ga­lė­tų mo­juo­ti kir­čiais re­gio­nams?

– Iš­ties su­pras­ti bū­tų ga­li­ma, jei to­kį siū­ly­mą pa­teik­tų ne val­dan­čio­sios dau­gu­mos pir­mi­nin­kas ir ne Sei­mo Eko­no­mi­kos ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas, „In­ves­tuok Lie­tu­vo­je“ In­ves­ti­ci­nės ap­lin­kos ge­ri­ni­mo gru­pės va­do­vas. Ga­li­ma bū­tų sa­ky­ti, kad kaž­kas „nu­si­gry­ba­vo“. Ta­čiau kai siū­ly­mus pa­tei­kia at­sa­kin­gais tu­rin­tys bū­ti po­li­ti­kai, tai pra­si­len­kia su vals­ty­bės il­ga­lai­kiais sie­kiais.

Pra­var­tu bū­tų jau­nų žmo­nių pa­klaus­ti, ar su­ži­no­ję, kad rei­kės 20 pro­cen­tų avan­su in­ves­tuo­ti į nuo­sa­vy­bės tei­se ne­pe­rei­nan­tį že­mės skly­pą, jiems ne­taps sti­mu­lu pa­si­rink­ti al­ter­na­ty­vą, pa­vyz­džiui, ko­kią nors vers­lui pa­trauk­lią Eu­ro­pos vals­ty­bę? Ma­nau, at­sa­ky­mas aiš­kus.

Štai ir ky­la klau­si­mas: ko­kia vals­ty­be mes no­ri­me ma­ty­ti Lie­tu­vą? Ar mes, kal­bė­da­mi apie iš­vy­ku­sių as­me­nų su­si­grą­ži­ni­mą, te­ga­li­me jiems pa­sa­ky­ti: grįž­ki­te, su­si­mo­kė­ki­te avan­si­nius mo­kes­čius ir in­ves­tuo­ki­te?

Tie­są sa­kant, ne­la­bai su­pran­tu, kas čia iš vi­so nu­ti­ko – gal mi­nė­tiems Sei­mo na­riams kaž­kas pa­ki­šo kiau­lę?

Juk net men­kiau eko­no­miš­kai iš­pru­su­siam žmo­gui aiš­ku, kad jei­gu su­stos in­ves­ti­ci­jos į ob­jek­tų sta­ty­bą, tai stos ir vi­daus eko­no­mi­kos plėt­ra – ne­bus už­sa­ko­vų, ne­bus ku­ria­ma dar­bo vie­tų spe­cia­lis­tams, ku­rie įgy­ven­din­tų pro­jek­tus, vyk­dy­tų sta­ty­bos dar­bus, įren­gi­nė­tų inf­rast­ruk­tū­rą ir pa­na­šiai.

Žo­džiu, toks kir­tis ga­li tu­rė­ti pa­kan­ka­mai to­li­mą po­vei­kio gran­di­nę ša­lies eko­no­mi­kai, dar­bo rin­kai, pel­nin­gu­mui, bend­ra­jam vi­daus pro­duk­tui (BVP). Pa­na­šūs siū­ly­mai pa­stum­tų Lie­tu­vos eko­no­mi­ką at­gal, o ne į prie­kį. Tai­gi ir įdo­mu, ar tai yra pa­pras­čiau­sias šio pa­siū­ly­mo tei­kė­jų neį­si­gi­li­ni­mas ar at­sa­ko­my­bės sto­ka dėl prii­ma­mų spren­di­mų.

Aki­vaiz­du, kad vis­kas re­gio­ne jau sėk­min­gai nu­ra­šy­ta: švie­ti­mo re­for­ma, vals­ty­bi­nių miš­kų re­for­ma, ke­li­nin­kų re­for­ma – vis­kas trau­kia­ma iš re­gio­nų. Ir ko pa­skui ver­ti dek­la­ruo­ja­mi sie­kiai, kad žmo­nės gy­ven­tų re­gio­nuo­se, kad aukš­tos kva­li­fi­ka­ci­jos spe­cia­lis­tai čia dirb­tų, kad re­gio­nai vys­ty­tų­si?

– Jūs – Šiau­lių pre­ky­bos, pra­mo­nės ir ama­tų rū­mų pre­zi­den­tas – žmo­gus tarp vers­lo ir spren­di­mų. Kiek jū­sų nuo­mo­nė įta­kin­ga prii­mant šį avan­si­nį mo­kes­tį?

– Pre­ky­bos, pra­mo­nės ir ama­tų rū­mai at­sto­vau­ja vers­lo in­te­re­sams, to­dėl keis­ta, kad nie­kas net ne­siū­lė mums bend­ra­dar­biau­ti, ne­kvie­tė dis­ku­tuo­ti ar­ba bū­ti bent vi­suo­me­ni­niais pa­ta­rė­jais.

Šau­nu, ka­da val­džia ir bend­ruo­me­nė su­ta­ria dėl siū­ly­mų pa­grįs­tu­mo, dėl nau­dos vals­ty­bei. Su­ta­ri­mas juk tu­rė­tų bū­ti nau­din­gas abi­pu­siai: ir vals­ty­bei, ir jos da­liai – vers­lui. Šiuo at­ve­ju nau­da vals­ty­bei ir vers­lui aš abe­jo­ju.

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.

Šiau­lių pre­ky­bos, pra­mo­nės ir ama­tų rū­mų pre­zi­den­tas Vid­man­tas Ja­per­tas įsi­ti­ki­nęs, kad in­ves­tuo­to­jų ap­mo­kes­ti­ni­mas avan­si­niu mo­kes­čiu tik dar la­biau kirs­tų re­gio­ni­nei po­li­ti­kai.

Šiau­lių pre­ky­bos, pra­mo­nės ir ama­tų rū­mų pre­zi­den­tas Vid­man­tas Ja­per­tas sa­ko da­ran­tis prie­lai­dą, kad po­li­ti­kų su­ma­ny­mas – nau­jas mo­kes­tis vers­lui – yra ar­ba ne­no­ras su­vok­ti, kuo tai gre­sia, ar­ba pa­pras­čiau­sias „nu­si­gry­ba­vi­mas“.