Naujausios
Naujas mokestis gali būti mirtinas
Valdžios koridoriuose prabilta apie naują mokestį verslui. Jei Seimas tokiam siūlymui pritartų, investuotojai būtų apmokestinti vienkartiniu 20 procentų išnuomoto žemės sklypo, kuriame numatė statyti naują ar rekonstruoti esamą statinį, vidutinės rinkos vertės mokesčiu.
Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Vidmantas JAPERTAS stebisi – ar Lietuva neatsigina investuotojų, kad juos reikėtų papildomai apmokestinti? V. Japertas įsitikinęs, jei toks siūlymas bus palaimintas, jis žlugdys ne tik regionus, bet ir visos šalies ekonomiką.
Tarp pasiūlymo autorių – ir Ramūnas Karbauskis.
Edita KARKLELIENĖ
edita@skrastas.lt
Idėja kelia abejonių
– Siūlymas apmokestinti investuotojus, akivaizdu, yra dar viena originali „idėja“, kaip papildyti valstybės katilą. Ką manote?
– Seime ką tik įregistruotas šis Žemės įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto pasiūlymas. Pagrindinė jo naujiena visiems investuotojams ta, kad, norint išsinuomotame žemės sklype rekonstruoti arba statyti naujus statinius, leidimą statybai bus galima gauti tik sumokėjus 20 procentų išnuomoto žemės sklypo, kuriame numatoma statyti naują arba rekonstruoti esamą statinį, vidutinės rinkos vertės mokestį.
Iš verslo pozicijų žiūrint, toks siūlymas yra, švelniai sakant, neprotingas. Jeigu Lietuva neatsigintų investuotojų, o žemės sklypų, kuriuose apsimokėtų ar ekonomiškai būtų naudinga investuoti, labai trūktų, tokiu atveju apmokestinimas visai logiškas – tai būtų vienas iš svertų, kuris apribotų investicijas, nes 20 procentų papildomas mokestis priverstų verslininką rimtai pagalvoti, ar verta investuoti ir kur verčiau investuoti.
Net ir esant didžiulei sklypų paklausai regionai šioje kovoje pralaimėtų. Net neabejoju, kad mokestiniai apribojimai investuotojus nukreiptų link Vilniaus.
Regionuose sklypų paklausos ir be minėto 20 procentų avansinio mokesčio nėra. Tiesiai šviesiai sakant, tai yra dar vienas mokestinis regionų žlugdymas.
– Galbūt verslo kūrimąsi regionuose daugiau galėtų skatinti savivaldybės?
– Prieš kelias savaites Šiaulių savivaldybėje sudaryta darbo grupė baigė nagrinėti siūlomą lengvatų sistemą, kaip atgaivinti investicijas ir paskatinti norą daugiau investuoti Šiauliuose. Šios investicijos didžiąja dalimi – mokestinės lengvatos, jų esmė – sudominti investuotoją, kad jis norėtų statyti mieste naujus objektus ir čia kurti verslą.
Savivaldybė, suvokdama, kad vienas iš pagrindinių kriterijų, kuris lemia, kokią vietą rinktis investicijoms, yra mokestinė dalis, siūlo penkerių metų mokestinę lengvatą nuo žemės ir turto mokesčių.
Šiaulių pramoninio parko, laisvos ekonominės zonos atveju Šiaulių miesto savivaldybė pasirinko labai teisingą būdą, kaip paskatinti investavimą – dešimčiai metų naujus investuotojus atleido nuo žemės nuomos mokesčio. Ir tai duoda rezultatą – atsirado įmonių, atsirado darbo vietų, mokami mokesčiai, ir nebūtinai žemės – mokamas turto mokestis, mokami atlyginimai darbuotojams, kurie moka pajamų ir kitus mokesčius. O žemė juk niekur neišėjo – liko valstybės.
Niekam nėra naujiena, kad regionuose naujai pastatyto objekto, jeigu jis bus įvertintas rinkoje, kaina sieks ne daugiau kaip 70 procentų nuo to, kas buvo investuota. Sakykime, jei į naują objekto statybą investuota milijonas eurų, tai bent jau mūsų regiono rinkoje jį galima būtų parduoti daugiausiai už 700 tūkstančių. Skirtumą teks atidirbinėti gaunant pelną, mokant mokesčius.
– Norite pasakyti, kad trijų Seimo narių Ramūno Karbauskio, Virginijaus Sinkevičiaus ir Andriaus Palionio pateiktas siūlymas dėl investuotojų apmokestinimo neturėtų ekonominės naudos?
– Siūlymas, kad investuotojas sumokėtų avansą už statomus ar rekonstruojamus statinius nuo nuomojamo sklypo rinkos vertės į Lietuvos ekonomikos stimuliavimo ar investicijų skatinimo loginę grandinę visiškai nepatenka.
Net neabejoju, kad tai ženkliai pristabdytų visus investicinius statybos procesus. Ir čia kalba eina ne tik apie naują statybą, nes jūsų paminėtų gerbiamų politikų pasiūlyme nekalbama, kokiu pastato plotu turėtų padidėti žemės užstatymas.
Pagal dabartinį siūlymą išeina taip, kad tūkstančio kvadratinių metrų pastatą vos keliais kvadratiniais metrais padidinęs investuotojas turės susimokėti 20 procentų mokestį nuo žemės rinkos vertės. Įvertinant Lietuvos ekonomikos labai rezervuotą kilimą, tokie pasiūlymai neadekvatūs ir prasilenkia su logika.
– Vis dėlto, jei sklypų paklausa yra menka ir teigiamos įtakos minėtas mokestis neturėtų, tai galbūt neturėtų ir labai neigiamos?
– Tai ir bėda, kad pateikdami tokį siūlymą politikai nesivadovauja rinkos pasiūlos ir paklausos dėsniu. Kitaip tariant, paklausos nėra, bet politikai, užuot ieškoję būdų, kaip paskatinti verslą investuoti, tik dar labiau jį atbaido.
Sakykime, jeigu savivaldybė turi tuščių sklypų, į kuriuos niekas nesirengia investuoti, tai ji ieško įvairių formų, kaip paskatinti investuotoją, kad jį sudomintų. Aš suprantu, kad verslas ir Seimas dar gali matyti skirtingu kampu, bet kad skirtingu kampu ekonomikos vystymosi ir teritorijų plėtros galimybes matytų Seimas ir Savivaldybė, absoliučiai nesuvokiu.
Vilnius ir regionai
– Gal politikams tiesiog svarbiausia, kad būtų investuojama Vilniuje ir tokios investicijos atsipirktų?
– Turiu priminti, kad vienas iš pagrindinių šitos Vyriausybės deklaruojamų siekių – atgaivinti regioninę ekonomiką.
Man keista, kad štai susėdo trys vyrai ir sugalvojo biudžeto papildymo strategiją, su niekuo neišdiskutuotą, neapsvarstytą, be jokios ekonominės naudos įvertinimo. Mes, verslo atstovai, pasigedome diskusijos.
Galvoju, gal mes nežinome kokios nors ilgalaikės nacionalinės strategijos, gal kažką praleidome ir įvyks stebuklas – gal dėl Vyriausybės kokios nors strategijos Lietuva vieną dieną neatsigins investuotojų! Jeigu tokios prielaidos yra ir planuojamas labai spartus ekonomikos augimas, be abejo, tada pats laikas prevenciškai apmokestinti verslą.
Bet jeigu tokių planų ir tokių žinių, kad sulauksime investuotojų gausos, nėra, šitas siūlymas aiškiai nepagrįstas.
– O jeigu apmokestinus, kaip jūs sakote, investuotojams nepatrauklius regionus imtų ir įvyktų atvirkštinė reakcija – brangu, vadinasi, apsimoka!?
– Galvojate, kad ir taip vangiai į Šiaulių pusę žiūrintys investuotojai, uždėjus mokestį, regioną imtų atakuoti? Manau, kad jie dar labiau negu iki šiol žiūrėtų į sostinės pusę: jei jau mokėti investuojant tai geriau tada Vilniuje.
Gal tada galėtų būti sąlygos nevienodos, jei siekiama gaivinti regioninę politiką arba investavimą regionuose? Gal taip galima būtų prieiti iki loginės sekos... Tačiau kur kas svarbesnis ir, galvoju, esminis klausimas, ko apskritai tuo, kas vyksta, siekiama? Gal yra perdėtas socialdemokratiškas noras viską atimti ir padalyti? Tačiau ir atimti nebėra iš ko.
Jei toks įstatymas būtų priimtas, jis būtų dar vienas kirtis regione veikiančioms įmonėms.
Klausimas jaunimui
– Pasiūlymo teikėjai – svarios personos. Ar tikrai tokio rango politikai kaip R. Karbauskis, A. Palionis, V. Sinkevičius galėtų mojuoti kirčiais regionams?
– Išties suprasti būtų galima, jei tokį siūlymą pateiktų ne valdančiosios daugumos pirmininkas ir ne Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas, „Investuok Lietuvoje“ Investicinės aplinkos gerinimo grupės vadovas. Galima būtų sakyti, kad kažkas „nusigrybavo“. Tačiau kai siūlymus pateikia atsakingais turintys būti politikai, tai prasilenkia su valstybės ilgalaikiais siekiais.
Pravartu būtų jaunų žmonių paklausti, ar sužinoję, kad reikės 20 procentų avansu investuoti į nuosavybės teise nepereinantį žemės sklypą, jiems netaps stimulu pasirinkti alternatyvą, pavyzdžiui, kokią nors verslui patrauklią Europos valstybę? Manau, atsakymas aiškus.
Štai ir kyla klausimas: kokia valstybe mes norime matyti Lietuvą? Ar mes, kalbėdami apie išvykusių asmenų susigrąžinimą, tegalime jiems pasakyti: grįžkite, susimokėkite avansinius mokesčius ir investuokite?
Tiesą sakant, nelabai suprantu, kas čia iš viso nutiko – gal minėtiems Seimo nariams kažkas pakišo kiaulę?
Juk net menkiau ekonomiškai išprususiam žmogui aišku, kad jeigu sustos investicijos į objektų statybą, tai stos ir vidaus ekonomikos plėtra – nebus užsakovų, nebus kuriama darbo vietų specialistams, kurie įgyvendintų projektus, vykdytų statybos darbus, įrenginėtų infrastruktūrą ir panašiai.
Žodžiu, toks kirtis gali turėti pakankamai tolimą poveikio grandinę šalies ekonomikai, darbo rinkai, pelningumui, bendrajam vidaus produktui (BVP). Panašūs siūlymai pastumtų Lietuvos ekonomiką atgal, o ne į priekį. Taigi ir įdomu, ar tai yra paprasčiausias šio pasiūlymo teikėjų neįsigilinimas ar atsakomybės stoka dėl priimamų sprendimų.
Akivaizdu, kad viskas regione jau sėkmingai nurašyta: švietimo reforma, valstybinių miškų reforma, kelininkų reforma – viskas traukiama iš regionų. Ir ko paskui verti deklaruojami siekiai, kad žmonės gyventų regionuose, kad aukštos kvalifikacijos specialistai čia dirbtų, kad regionai vystytųsi?
– Jūs – Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas – žmogus tarp verslo ir sprendimų. Kiek jūsų nuomonė įtakinga priimant šį avansinį mokestį?
– Prekybos, pramonės ir amatų rūmai atstovauja verslo interesams, todėl keista, kad niekas net nesiūlė mums bendradarbiauti, nekvietė diskutuoti arba būti bent visuomeniniais patarėjais.
Šaunu, kada valdžia ir bendruomenė sutaria dėl siūlymų pagrįstumo, dėl naudos valstybei. Sutarimas juk turėtų būti naudingas abipusiai: ir valstybei, ir jos daliai – verslui. Šiuo atveju nauda valstybei ir verslui aš abejoju.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Vidmantas Japertas įsitikinęs, kad investuotojų apmokestinimas avansiniu mokesčiu tik dar labiau kirstų regioninei politikai.
Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Vidmantas Japertas sako darantis prielaidą, kad politikų sumanymas – naujas mokestis verslui – yra arba nenoras suvokti, kuo tai gresia, arba paprasčiausias „nusigrybavimas“.
