Šiauliečiai gina kirviui pasmerktus miesto medžius

Šiauliečiai gina kirviui pasmerktus miesto medžius

Šiaulie­čiai gi­na kir­viui pa­smerk­tus mies­to me­džius

Šiau­lie­čių dis­ku­si­ja ky­la dėl mies­to me­džių li­ki­mo. „Šiau­lių kraš­tas“ pub­li­ka­ci­jo­je „Me­džių eu­ro­re­mon­tas – pli­kas mies­tas“ (2017 m. lie­pos 26 d.) pa­vie­ši­no, jog su vie­šų­jų erd­vių su­tvar­ky­mo pro­jek­tais ar­tė­ja ma­si­nis me­džių kir­ti­mas mies­to cent­re. Skai­ty­to­jai skam­bi­no ir į re­dak­ci­ją, ir da­li­jo­si ko­men­ta­rais in­ter­ne­te. „Šiau­lių kraš­tui“ nuo­mo­nes iš­sa­kė ir spe­cia­lis­tai.

Rū­ta JAN­KU­VIE­NĖ

ruta@skrastas.lt

Ak­ty­vie­ji su­ju­dę

Skai­ty­to­ja pa­skam­bi­nu­si į re­dak­ci­ją ne­ga­lė­jo pa­ti­kė­ti, jog ža­lu­mos ne­liks net la­biau­siai nuo oro tar­šos ken­čian­čio­je Til­žės gat­vės at­kar­po­je ties Ju­liaus Ja­no­nio gim­na­zi­ja – nuo Vy­tau­to gat­vės iki pat Auš­ros alė­jos.

„Kuo at­so­dins? To­kiais ma­žais me­de­liais, kaip da­bar re­konst­ruo­to­je Dva­ro gat­vė­je? Tai kaip at­ro­dys vi­sas cent­ras – rei­kia kaž­ką da­ry­ti: reng­ti ak­ci­jas, rink­ti pa­ra­šus me­džiams ap­gin­ti“, – svars­tė mies­tie­tė. Pa­ti­ki­no, jog pa­ti skam­bins ir į Sa­vi­val­dy­bę.

Jos nuo­mo­ne, Til­žės gat­vės me­džių li­ki­mas tu­rė­tų bū­ti svars­to­mas ir su Ju­liaus Ja­no­nio gim­na­zi­jos bend­ruo­me­ne.

Li­na Kaz­laus­kie­nė, Ju­liaus Ja­no­nio gim­na­zi­jos raš­ti­nės ve­dė­ja, „Šiau­lių kraš­tui“ iš­sa­kė tik sa­vo nuo­mo­nę, bet ji vie­na­reikš­mė: „Mies­tas taps ak­me­ni­nė­mis džiung­lė­mis?“

„Ma­čiau tuos pro­jek­tus – klai­kus vaiz­das. Šiau­liuo­se ir da­bar trūks­ta ža­lu­mos – net Talk­šos eže­ro pa­kran­tės erd­vė­se pli­ka, tik kaž­ko­kie ta­ke­liai iš­grįs­ti, – sa­kė ji ir pa­ly­gi­no: – Klai­pė­do­je bu­vo­me per Jū­ros šven­tę: skve­rai su­tvar­ky­ti, se­nie­ji me­džiai pa­lik­ti, gra­žiai įkom­po­nuo­ti. Su ko­le­ge kal­bė­jo­mės, o kur Šiau­liuo­se vi­du­ry mies­to par­ke­ly­je taip ga­li at­si­sės­ti – nie­kur. Tik prie Sa­vi­val­dy­bės skve­re dar ke­li me­džiai sie­nie­ji li­kę – tai jau­ni­mas ir ren­ka­si.“

Ra­šė­me, jog pa­gal pri­stato­mus vie­šų­jų erd­vių su­tvar­ky­mo pro­jek­tus me­džiai bus ker­ta­mi Pri­si­kė­li­mo aikš­tė­je, Til­žės gat­vės at­kar­po­je nuo Vy­tau­to iki Auš­ros alė­jos, Auš­ros alė­jo­je, Kaš­to­nų alė­jo­je, Vil­niaus gat­vės pės­čių­jų bul­va­ro da­ly­je nuo Til­žės iki Drau­gys­tės pro­spek­to, Drau­gys­tės pro­spek­te, Po­vi­lo Vi­šins­kio gat­vė­je.

Tik pa­vie­niai ąžuo­lai ar ki­ti ver­tin­gi me­džiai bū­tų iš­sau­go­ti. Ki­ti esą ko­ne vi­si ser­gan­tys, o jei­gu svei­ki, tai la­jos ne­gra­žios, pa­sie­kę 50–60 me­tų bran­dą, ir po 10 me­tų vis tiek bū­tų ker­ta­mi. Tad Sa­vi­val­dy­bės val­di­nin­kų nuo­sta­ta – juos paau­ko­ti jau da­bar.

Vie­toj jų dau­giau­sia bū­tų so­di­na­mos ma­ža­la­pės, glaus­ta­šakės lie­pos. Ti­ki­na­ma, jog bus so­di­na­mi „di­de­li“ me­džiai. Bet aiš­kė­ja, jog pro­jek­tuo­to­jai pri­vers­ti „drož­ti“ pro­jek­tus me­džių są­skai­ta, nes so­din­ti di­des­nius so­di­nu­kus stin­ga lė­šų.

Ką apie tai ma­no po­li­ti­kai?

„Mes dar iki to klau­si­mo ne­priė­jo­me, – sa­kė „Šiau­lių kraš­tui“ Ri­ma Juš­kie­nė, Ta­ry­bos Mies­to ūkio ir plėt­ros ko­mi­te­to pir­mi­nin­kė. – Da­ly­vau­ju pri­sta­ty­muo­se, ži­nau, kas siū­lo­ma, dar svars­ty­si­me ko­mi­te­te. Spe­cial­is­tai tu­ri pa­si­sa­ky­ti, bet kaip šiau­lie­tė ne­ma­nau, kad rei­kė­tų be­są­ly­giš­kai pa­si­duo­ti ma­dos dik­ta­tui so­din­ti ma­žų la­jų me­de­lius.“

Pa­li­ki­mas – tvar­ky­ti­nas

Ro­ber­tas Kli­mas, Šiau­lių mu­ni­ci­pa­li­nės ap­lin­kos ty­ri­mo la­bo­ra­to­ri­jos ve­dė­jas, „Šiau­lių kraš­tui“ pa­tvir­ti­no, jog mies­to cent­re di­džiau­sia oro tar­ša yra Til­žės gat­vės at­kar­po­je nuo Vy­tau­to gat­vės iki Auš­ros alė­jos ir Auš­ros alė­jo­je.

Me­džiai sau­go nuo oro tar­šos, jiems su­la­po­jus va­sa­rą tar­ša žy­miai su­ma­žė­ja. Šie­met mies­te nei ge­gu­žės, nei bir­že­lio mė­ne­sį oro tar­šos ri­bi­nės nor­mos ne­bu­vo vir­šy­tos.

Cent­ri­nė­je mies­to da­ly­je kie­tų­jų da­le­lių (KD10) 24 val. kon­cent­ra­ci­ja bir­že­lį ne­vir­ši­jo ri­bi­nės ver­tės (50 µg/m3) ir ki­to tik nuo 3,10 iki 22,44 µg/m3. Pa­ly­gin­ti su ge­gu­žės mė­ne­sio vi­du­ti­ne ver­te (17,39 µg/m3) su­ma­žė­jo net 1,6 kar­to.

„Ta­čiau me­džiai mies­to cent­re au­ga la­bai sun­kio­mis są­ly­go­mis – čia per pa­rą pra­va­žiuo­ja net iki 20 tūks­tan­čių au­to­mo­bi­lių, – pa­brė­žia R. Kli­mas. – Kai per jud­rio­sios sa­vai­tės ak­ci­ją, bu­vo stab­do­mas eis­mas, ty­ri­mai ro­dė, jog oro tar­ša ma­žė­jo 2,5 kar­to.“

Da­bar­ti­nių me­džių būk­lė, jo žo­džiais, yra liūd­no­ka. Ir ne­no­rin­tis su­tik­ti, kad ap­lin­ko­sau­gi­nin­kai, de­rin­da­mi pro­jek­tus, „apie mies­tą ne­gal­vo­ja.“

Jam taip pat no­rė­tų­si, kad mies­tas bū­tų vien ža­lias, kad me­džių bū­tų dau­giau, kad jų la­jos bū­tų di­des­nės, ypač prie mo­kyk­lų ir dar­že­lių – nes me­džiai yra kaip ap­sau­gi­nės zo­nos.

Bet si­tua­ci­ja esan­ti ne vie­na­reikš­mė.

Yra nu­sta­ty­ta ir to­kių at­ve­jų: kai me­džių la­ja la­bai tan­ki, tai už jos tarp dau­giaaukš­čių na­mų su­si­da­ro tar­šos kan­jo­nai – kie­muo­se kau­pia­si di­des­nė tar­ša nei prie gat­vės.

Jo nuo­mo­ne, ir es­te­ti­nis vaiz­das, ir erd­vių at­vė­ri­mas taip pat rei­ka­lin­gas.

„Ne­nau­do­ti nau­jes­nių me­džių so­di­ni­mo tech­no­lo­gi­jų, pa­lik­ti se­ną­jį me­džių pa­li­ki­mą ir jį už­si­spy­rus gin­ti – ne­ma­nau, kad tuo ke­liu rei­kė­tų ei­ti“, – svars­to R. Kli­mas.

Jis tik siū­lo keis­ti to­kiais me­džiais, ku­rie iš­gy­ven­tų mies­to są­ly­go­mis. Pa­si­nau­do­ti ki­tų ša­lių įdir­biu.

„Čia kaip su olan­diš­ko­mis gė­lė­mis – jos il­gai žy­di, o mū­sų po po­ros die­nų nu­vys­ta, – pa­ly­gi­no ap­lin­ko­sau­gi­nin­kas. – Spe­cia­lis­tai tu­ri pa­sa­ky­ti, ko­kius me­džius rink­tis. O da­bar­ti­nis pa­li­ki­mas tik­rai yra tvar­ky­ti­nas“.

Bent sa­le­les rei­kė­tų pa­lik­ti

Mies­te me­džius pri­žiū­ri bend­ro­vė „Šiau­lių ap­žel­di­ni­mas“. Vyk­do prie­žiū­rą pa­gal Sa­vi­val­dy­bės už­sa­ky­mus,

„Me­džiai yra mies­to plau­čiai, bet prie me­džio rei­kia priei­ti, ap­ge­nė­ti bent kas dve­ji me­tai, o ne kas 20 me­tų, – sa­ko bend­ro­vės va­do­vas Vi­das Klep­šys. – Kai pa­ma­to, kad jis ne­beg­ra­žus, ta­da atei­na su pjūk­lu.“

Nė ne­pa­me­nąs, ar ka­da pra­šy­ta ge­nė­ti lie­pas, for­muo­ti jų la­jas bul­va­ro da­ly­je, ku­rią da­bar ren­gia­ma­si re­konst­ruo­ti.

V. Klep­šys ma­no, jog me­džių kei­ti­mas gat­ves re­konst­ruo­jant ne­tu­rė­tų bū­ti vie­na­reikš­mis.

„Vil­niu­je Ge­di­mi­no kal­ne me­džiai bu­vo iš­kirs­ti ir kas at­si­ti­ko – kal­nas griū­va, – pri­mi­nė jis. – Na­tū­ra­laus dre­na­žo ne­bė­ra, me­džių šak­nys su­ger­da­vo drėg­mę ir lai­kė kal­ną.“

Jis siū­ly­tų mies­to gat­vė­se bent se­nų­jų me­džių sa­le­les, kur tik ga­li­ma, pa­lik­ti. So­din­ti įvai­res­nių me­džių rū­šių, ir iš kar­to di­des­nių pa­ra­met­rų. Di­des­nis me­dis kai­nuo­ja ir 100 eu­rų, ir dau­giau.

„Ma­žas me­de­lis neats­tos di­de­lio me­džio, o ka­da jis išaugs ma­no kar­ta jau ne­pa­ma­tys“, – sa­ko me­džių pri­žiū­rė­to­jas.

Jis ak­cen­tuo­ja, jog lie­pos gy­ve­na ir šim­tą me­tų.

„Lie­pą ir gam­tos pa­mink­lą ša­lia Šiau­lių tu­ri­me, – sa­ko V. Klep­šys. – Į bran­dų me­dį mies­te ne­ga­li­ma žiū­rė­ti taip pat kaip į bran­dų me­dį miš­ke. Mies­te toks me­dis nė­ra pra­mo­ni­nės pro­duk­ci­jos ob­jek­tas, kad tu­rė­tų bū­ti ker­ta­mas.“

Jis pa­brė­žia, jog rei­kia dis­ku­si­jų. Jei­gu da­ro­mas pro­jek­tas, tai jis tu­ri bū­ti su vi­suo­me­ne ap­svar­to­mas.

„Kas bus, jei­gu vis­ką kir­si­me ir mies­te bus tik ma­ži me­de­liai? – re­to­riš­kai klau­sia. – Jei­gu bus to­kie kaip Dva­ro gat­vė­je – tai ža­liuos kaip gė­lė, ir tiek.“

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.

Ke­lia­ma idė­ja su­reng­ti at­si­svei­ki­ni­mo su bul­va­ro lie­po­mis ak­ci­ją – su­si­kib­ti ran­ko­mis ir jas ap­ka­bin­ti.

Ne vie­nas mies­tie­tis pri­si­pa­žįs­ta, jog į Dva­ro gat­vę nė ne­beuž­su­ka – ne­trau­kia pli­ka erd­vė.

Vi­das Klep­šys, bend­ro­vės „Šiau­lių ap­žel­di­ni­mas“, vyk­dan­čios Sa­vi­val­dy­bės už­sa­ky­mus, di­rek­to­rius pa­brė­žia, jog „prie me­džio rei­kia priei­ti kas dve­ji me­tai, o ne kas 20 me­tų“. Ta­da be­lie­ka tik su pjūk­lu atei­ti.