Naujausios
N. Mačiulis: atitolome nuo sisteminės mokesčių reformos, bet yra ir sveikintinų sprendimų
Vyriausybės siūlomi mokesčių ir socialinės sistemos pakeitimai tebėra kosmetiniai, įsitikinęs komercinio banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. Vis dėlto valdžia sugeba surasti kompromisų su visuomene, žengti skurdo mažinimo ir verslumo skatinimo keliu. Ekonomistas kartu prognozuoja, kad diskusijos dėl lengvatinio PVM tarifo šildymui toli gražu nesibaigė.
Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
„Sistemine mokesčių reforma tų pakeitimų pavadinti turbūt negalime. Labiau kosmetiniai jie buvo jau per pristatymą vasaros pradžioje, o dabar tų pokyčių dar mažiau. Atitolome nuo sisteminės mokesčių reformos. Kita vertus, Vyriausybė pasiekė pagrindinį savo tikslą, t. y. didina neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD), įgyvendina pakeitimus, kad mažėtų pajamų nelygybė, socialinė atskirtis ir skurdas. Su tuo galima pasveikinti“, – naujienų agentūrai ELTA sakė N. Mačiulis, įvertindamas po visuomenės siūlymų pakoreguotas ir ketvirtadienį pristatytas Vyriausybės iniciatyvas.
Centralizuotai tiekiamam šildymui ir karštam vandeniui siūlomą naująjį lengvatinį 15 proc. pridėtinės vertės mokesčio tarifą N. Mačiulis įvardijo kaip „kompromisą“, kurio galėjo ir nebūti.
„PVM lengvata šildymui nėra nei ekonomiškai efektyvi, nei socialiai atsakinga. Buvo galima nebesugrįžti prie diferenciacijos ir lengvatos išlaikymo. Bet jos atsisakymas yra politiškai labai jautrus klausimas. Nereikėtų abejoti, kad ir kitais metais mes ir toliau matysime tas pačias diskusijas. Deja, tai nėra ekonominis klausimas, tai yra visiškai politizuotas šio klausimo svarstymas“, – teigė N. Mačiulis, pasak kurio, mažas pajamas gaunantys gyventojai kompensacijas už šildymą ir karštą vandenį gali gauti tiesiogiai ir dabar jau jas gauna, tad socialinį teisingumą būtų buvę galima užtikrinti didinant tų asmenų skaičių, o ne grįžtant prie PVM lengvatos išlaikymo.
Kalbėdamas apie situaciją su viešbučiais, kuriems dabar Vyriausybė planuoja taip pat 15 proc. PVM lengvatą, N. Mačiulis teigė, kad ir čia esama tam tikro kompromiso: viešbučiai šiek tiek nukentės, nes mokės didesnius mokesčius, bet tai nebus toks didelis „šokas“, koks būtų buvęs padidėjus tarifui iki 21 proc., t. y. grįžus prie standartinio PVM. Kaip žinoma, ankstesnioji lengvata viešbučiams buvo 9 proc. ir Vyriausybė ketino jos išvis atsisakyti.
Kaip skelbta, Ministrų kabinetas ketvirtadienį pasiūlė neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) jau nuo kitų metų prilyginti minimaliajai mėnesio algai (MMA), dabar siekiančiai 380 eurų. Taip pat numatoma įvesti 380 eurų neapmokestinamąjį dydį darbuotojo mokamoms 3 proc. pensijų socialinio draudimo įmokoms. Tai reiškia, kad MMA uždirbantis asmuo jau nuo kitų metų nebemokėtų nei gyventojų pajamų mokesčio (GPM), nei minėtos darbuotojo „Sodros“ įmokos (tiesa, tebemokėtų 6 proc. privalomajam sveikatos draudimui).
N. Mačiulis tokias iniciatyvas vertina iš esmės teigiamai, nes „Sodra“ šiuo metu nepatirianti didelių finansinių sunkumų ir, apskritai, valstybės finansai yra subalansuoti. Todėl tie praradimai dėl mažesnės mokesčių naštos, kuri bus taikoma mažiausias pajamas gaunantiems darbuotojams, „neparklupdys „Sodros“. Tačiau esama ir rizikų.
„Aš labiau neigiamai vertinčiau tai, kad tie 3 proc., kurių nemokės MMA gaunantys darbuotojai, jie gali sumažinti ateityje jų gaunamą pensiją, bent jau taip galima suprasti iš finansų ministro. Čia tikrai neigiamai vertinčiau. Jeigu jau atleidžiamas minimalią algą gaunantis darbuotojas nuo kažkurių socialinių draudimo įmokų, jo garantijos dėl to turėtų visiškai nemažėti“, – sakė N. Mačiulis.
Vyriausybė siūlomiems pokyčiams realizuoti ketina išleisti apie 600 mln. eurų, bet neatsisako ambicijų užtikrinti perteklinį biudžetą.
N. Mačiulis teigia, kad tai yra realu: ekonomikos augimas kol kas yra gerokai spartesnis, nei buvo tikimasi šių metų pradžioje, kartu matyti ir sparčiai augančios kainos. O jeigu ir būtų fiksuojamas deficitinis biudžetas, Lietuvos skolinimosi kaina šiuo metu esanti ypač maža.
„Net jeigu ir bus šioks toks deficitas, tai nėra problema. Vis dėlto tai, ko bus pasiekta per šias mokesčių korekcijas, yra daug svarbiau: mažesnė pajamų nelygybė, didesnės socialinės garantijos ir galbūt šiek tiek paskatins verslumą per tas mokesčių „atostogas“ ir pelno mokesčio lengvatas“, – Vyriausybės suplanuotos mokesčių pertvarkos pozityvias puses vardijo „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas N. Mačiulis.
Pasak Premjero Sauliaus Skvernelio, mokesčių ir socialinės sistemos pakeitimai bus finansuojami iš vadinamojo „pokyčių krepšelio“, o anksčiau deklaruotas tikslas – surinkti apie 300 mln. eurų iš ministerijų ir pavaldžių institucijų veiklos efektyvumo gerinimo – jau beveik pasiektas, tad kalbant apie racionalų viešųjų finansų panaudojimą galimybės yra didelės. Premjeras užsiminė ir apie šešėlinės ekonomikos masto mažinimą.
S. Skvernelis, reaguodamas į jau anksčiau Vyriausybei išsakytas pastabas, esą mokesčių pakeitimai yra „kosmetiniai“, ketvirtadienį retoriškai klausė, kodėl jų nebuvo daroma anksčiau ir kodėl „toleravome, kad mūsų gyventojų atskirtis ir skurdo lygis toks, kur mes galėtume turbūt labiau orientuotis į Afrikos valstybes?“. Premjeras pridūrė, kad Vyriausybė siūlo ne „tektoninę“ reformą, bet sistemos tobulinimą ir subalansavimą.
Vyriausybės iniciatyvos bus pateiktos Seimo rudens sesijos metu kartu su biudžetu. Neatmetama, kad rasis ir naujų siūlymų bei pakeitimų. Jei parlamentas pritars, mokesčių pakeitimai įsigalios nuo 2018 m. sausio 1 d.
